Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip ryžtis pirmajam vaikeliui

Kai jau ateina didelis noras tureti vaikeli, tai tikrai jokiu baimiu nera.Tikrai nebijojau, nors dar darbo neturejau, bet buvau tikra kad rasiu.Susiradau, isnesiojau mazyle, net gimdyti nebuvo baisu.Antram pasiryzti irgi nesunku, nebijau.Labai laukiu ir tikiuosi... ax.gif
Atsakyti
QUOTE(elenuxus @ 2009 11 20, 22:11)
Kai jau ateina didelis noras tureti vaikeli, tai tikrai jokiu baimiu nera.Tikrai nebijojau, nors dar darbo neturejau, bet buvau tikra kad rasiu.Susiradau, isnesiojau mazyle, net gimdyti nebuvo baisu.Antram pasiryzti irgi nesunku, nebijau.Labai laukiu ir tikiuosi...  ax.gif


Visiskai sutinku thumbup.gif
Atsakyti
Mes taip pat neskubejome su vaikeliu. Pabaigem mokslus, susituokem, susiradom darbus ir 4 metus gyvenom sau. Norejosi bent jau tureti savo kampa, o nesitrankyti po nuomojamus butus. Kaip viskas susitvarke, pradejom planuoti ir vaikeli. Nors namu dar neturejm, bet jau pradejom bandymus. Jie truko 1,5 metu. Per ta laika ir namucius nusipirkom, kaip jau isisrengem, tai ir pastojau. Baimiu nebuvo, o tik didelis troskimas tureti mazyli. Man kaip ir metai jau spaude (28 m.). Jei jauti baime, vadinasi dar nelaikas angeliukui atskrist 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Stella0605 @ 2006 09 08, 09:18)
Sveikos, supermamos, noriu pasidalinti savo išgyvenimais ir paklaust, gal yra daugiau besijaučiančių panašiai  blush2.gif

Man jau 29 metai, bet tik dabar pradedam galvoti apie pirmą vaikutį. Kol buvau jaunesnė, kažkaip atrodė, kad viskas turi vykti savaime, kad nereikia nieko ypatingai planuot. Bet, su metais  tongue.gif , kažkaip gauni daugiau įvairios informacijos, o su ja ir visokio nerimo daugiau atsiranda.

Tai va, kaip jau sakiau dar tik dabar pradedam galvot apie pirmą mažiuką, o mane kažkodėl kankina nerimas dėl to, ar mažiukas bus sveikas, juk aš jau nebe jaunuolė  g.gif

Pasidalinkit savo patirtim! Ar aš čia vienintelė tokia bailiukė?  blush2.gif

Reikia visada galvoti kad bus viskas gerai thumbup.gif
Atsakyti
Mes taippat planuojame pirmaji leliuka smile.gif Siaip nors ir esu pakankamai jauna, taciau nieko nebijau ir tikrai labai noriu vaikelio, vienintelis dalykas kurio bijau tai yra skausmas... As apskritai skausmo bijau, tai cia vienintelis dalykas kurio bijau... Ar tikrai taip labai skauda gimdant?
O dabar dar pradejau bijoti kad problemu pastojant nebutu, nes jau puse metu bandom bet dar nieko... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Nazyra @ 2009 01 24, 16:57)
man atrodo, kuo metu daugiau, tuo baime didesne verysad.gif ,nes kai buni jauna ,kazkaip negalvoji apie pasekms,kaip reiks islaikyti vaikeli ir.t.t man jau 29 ax.gif , tik dabar atejo man noras tureti vaikeli nestuke.gif , o baimiu yra blush2.gif  blush2.gif  blush2.gif , bet visa gyvenima negali visko bijoti biggrin.gif


as puikiai tave suprantu-nes man jau 30 metu -ir nz-ar noriu ar nenoriu-bet pagalvoju, kad reikia, nes nueis visas gyvenimas veltui-ir nepajusi gyvenimo pilnatves.... schmoll.gif
Atsakyti
Mes kartu jau esame 6,6 metai, man gal pries puse metu pradejau galvoti apie savo maza angeliuka, nes istikruju senai visi klausinejo na kada pas jus jau bus vaikutis smile.gif Bet kazkaip man dar nesinorejo seniau, dar norejosi gyventi sau.Tai kai pripratau prie minties, kad jau laikas, pradejau pratinti ir drauga prie tos minties.Siaip nelabai linkes sneketi apie vaikus, vestuves ir t.t.Bet vakar savo gimtadienio diena, mano draugas pagaliau prasitare, kad jau tikrai laikas tureti leliuka, tai jau ruosiames jam thumbup.gif
Atsakyti
o mes nusprendem, kad norim vaiku dar gerokai iki vestuviu. Po vestuviu ememes planuoti...pirmieji 3-4 planavimo menesiai buvo tikras kosmaras...taip karstligiskai to troskau...vaikiuko, pastojimo...bet vaikelis vis nesiskubino. Nesiskubina ir dabar...kuo labiau laikas eina, tuo labiau blesta man sis noras...atsiranda planu(keliones, karjera, pomegiai) nebegeriu nei folio, nei dienu skaiciuoju, zodziu nieko nebedarau....
ir jei anksciau galvojau, kad susitvarkysiu su vaikeliu, esu tikrai pasiruosusi (amzius, isislavinimas, finansai, buitines salygos), tai dabar jau egoizmas prasimusa... g.gif
nebenoriu nieko keisti...o klausimai is pasalies ta tema - is vis siaubingai nervina... schmoll.gif
isvargino tas laukimas, planavimas, nusivylimas, panikavimas...kazkaip apatija apemusi mane nei bijau, nei nebijau ,nei noriu, nei nenoriu....
Atsakyti
QUOTE(agota.gina @ 2010 01 02, 06:36)
as puikiai tave suprantu-nes man jau 30 metu -ir nz-ar noriu ar nenoriu-bet pagalvoju, kad reikia, nes nueis visas gyvenimas veltui-ir nepajusi gyvenimo pilnatves.... schmoll.gif

Sveikos planiukes ir joms prijauciancios, man bus 30 sia vasara ir prasidejo baimes kad iki tokio amziaus jau turejau turet didele seimyna, bet tas egoistiskas jausmas kad reikia kazka daugiau nuveikt sau sulaikydavo nuo minciu apie leliukus. Vat paskutini pusmeti jau bandome ir zinoma kai 7 metus nenorejau ir bijojau kad tik nepastociau tai dabar kaip ant zlasties ir neuzkimba zirniukas. Pasakysiu tik tiek kad turi but visiskai tikra jog nori ir gali gymdyt ir augint, o amzius cia niekuo detas. Mano pazystama 36 eriu pries kelis dienas pagimde suneli, vat kaip buna, viskam savas laikas!!! As uz tai kad geriau veliau , bet pasiruosus, nei per anksti ir ismustos is veziu!!!
Atsakyti
keista mintis temos doh.gif kai nori , tai ir ryzties 4u.gif
Atsakyti
man rodos sunkiau ryztis antram nei pirmam biggrin.gif pirmas tai kai gime apsiverte gyvenimas aukstyn kojom, nei miego neliko , nei laisvalaikio nei pramogu, tik ir laukiau kada jis greiciau paaugs, kai paaugo tai net minties neturejau apie antra biggrin.gif bet po 10 metu matyt subrendau ir uzsimaniau, nu ir aisku ne taip ir lengvai pasirodo jis uzkibo, bet kai nesigavo tai nusprendziau kad ir nereikia biggrin.gif ir ka jus manot - nebebuvo mmm ir testas rode du bruksniukus tongue.gif dabar galvoju ir kaip mes gyvenom be to mielo mazo zmogucio wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Liusii: 11 sausio 2010 - 16:43
Kai jau pajunti, kad tikrai nori (bent jau man) jokiu baimiu nelieka mirksiukas.gif Turbut reik subrest vaikiukui, jei yra neuztikrintumas ir baime 4u.gif
Atsakyti