Jokiu baimiu ar nerimo .Po vestuviu nebesisaugojom ir 1men pastojau.O va del antro..sunkiau ryztis Jau ilga laika galvojau galvojau ir lyg jau ryzausi Bus kaip bus.Antro noriu ne del saves,o del dukrytes,kad jai linksmiau butu,o ne visada tarp suaugusiu..Zinau,kad bus nelengva,kai tarp vaiku mazas skirtumas.
man atrodo, kuo metu daugiau, tuo baime didesne ,nes kai buni jauna ,kazkaip negalvoji apie pasekms,kaip reiks islaikyti vaikeli ir.t.t man jau 29 , tik dabar atejo man noras tureti vaikeli , o baimiu yra , bet visa gyvenima negali visko bijoti
savaitgali prasidejo man parkes, kad as gal per jauna, kad busiu negrazi, kad neesam pakankamai finansiskai stiprus, kad manes nezavi svetimi vaikai.. zodziu.. kazkokia nesvietiska nuotaiku kaita ir esu giliai pasimetus dabar..
ka jus darot kai pradedat prisigalvot visko ir parintis?
ka jus darot kai pradedat prisigalvot visko ir parintis?
QUOTE(Atidela @ 2009 01 26, 10:26)
savaitgali prasidejo man parkes, kad as gal per jauna, kad busiu negrazi, kad neesam pakankamai finansiskai stiprus, kad manes nezavi svetimi vaikai.. zodziu.. kazkokia nesvietiska nuotaiku kaita ir esu giliai pasimetus dabar..
ka jus darot kai pradedat prisigalvot visko ir parintis?
ka jus darot kai pradedat prisigalvot visko ir parintis?
Pirmiausia ką reikia daryti - tai nustoti taip galvoti Nes tada niekada ir nebus tų vaikučių, bo visada atrasi, kad kažkas blogai. Kaip sakoma, neieškokime po užpakalį smegenų . Bet jei dar nejauti to noro būti mamyte, tai gal rimtai esi per jauna . Aš ir mąsčiau apie finansus, apie suvaržytą laisvę, grožį ir t.t., na, visko prisimąsčiau, bet leliaus labai norėjau.. Tik tos abejonės buvo stipresnės, tad atidėdavau kitam mėnesiui, kol kažkaip gavosi, kad lelius nusprendė už mus..ir štai jau tuoj tuoj galėsim jį apkabinti.. .. Ir, aišku, dabar atsiranda tų abejonių, tas nerimas, ar viskas bus gerai, ar sugebėsim.. Manau, visiems tėveliams taip, tik nereikia leisti toms blogoms mintims užvaldyti smegenis. Visos problemos išsprendžiamos, yra tik nesprendžiamos problemos . Juk gyvename tam, kad kažką paliktume po savęs.. Gyvename dėl kitų, o ne dėl savęs..
baisu pagalvojus kai skiaciau, kad nestuke pries pat jau gimstant maziukui praverke visa nakti, kad ji nenori to vaiko, nenori buti mama, kad nesugebes ir pan..
QUOTE(ღsweetღ @ 2009 01 24, 22:13)
Vienokiu ar kitokiu baimiu yra, bet manau jog tai naturalu, tai yra rimtas sprendimas kiekvieno zmogaus gyvenime, kuris is pagrindu pakeicia visa tavo gyvenima.
PRITARIU
QUOTE(ღsweetღ @ 2009 01 24, 21:13)
Vienokiu ar kitokiu baimiu yra, bet manau jog tai naturalu, tai yra rimtas sprendimas kiekvieno zmogaus gyvenime, kuris is pagrindu pakeicia visa tavo gyvenima.
butent. bet tie pasikeitimai juk geri. man vaikas asocijuojasi tik su gerais dalykais. zinoma, bus visko, bet tikrai dziaugsmas nustelbs kazkokius rupestelius
Mes tai 6 metu esame kartu ir vaikelio norejome au labai senai, bet zinojome, kad dar per anksti, todel ir pastoti baime tkrai buvo didziule. Bet kai tas metas atejo, kai nusprendem, kad dabar tinkamiausias metas ateiti i pasauli musu angeleliui, tai be jokiu baimui, jauteme tik didziule meile sau ir vienas kitam, sulaukeme angeliuko atkeliaujant per pirma menesiuka . O su metais gali ir but, akd baime tik dideja, bet man manau gbutu ti antvirksciai, as bijociau, kad metai gali ir nusinest mano angeliuka tolyn, nes su lyg metais einant tolyn vis sunkiau buna pastot, o as net visus tuos musu draugavimo metus negeriau kontraceptiku(na kelis menesiukus pasilepinimui) is didiules baimes paskui netureti vaikucio
Aš manau, kai šeima, kurią sudaro tik 2 žmonės, užsinori, kad ją sudarytų trys, jokių baimių nelieka. Tiesiog, kai šito labai nori ir jauti, kad jau tam atėjo laikas, viskas savaime išeina ir apie viską, kad bus, mąstai tik teigiamai
Mes su vyru kažkaip labai neskubėjom to planuoti, norėjosi mokslus baigti, įsigyti savo namus, pakeliauti, pamatyti pasaulį, o kai jau pajutom, kad reikia kažko tokio, kas lakstytų namuose ir darytų betvarkę, vadintų "tėčiu ir mama", tada ir prasidėjo tas planavimas, o dabar jau ir laukimas.
Visoms linkiu pradėti leliukus tada, kai jau labai labai labai abiem to norisi, tada ir laukima satneš neapsakomą džiaugsmą
Mes su vyru kažkaip labai neskubėjom to planuoti, norėjosi mokslus baigti, įsigyti savo namus, pakeliauti, pamatyti pasaulį, o kai jau pajutom, kad reikia kažko tokio, kas lakstytų namuose ir darytų betvarkę, vadintų "tėčiu ir mama", tada ir prasidėjo tas planavimas, o dabar jau ir laukimas.
Visoms linkiu pradėti leliukus tada, kai jau labai labai labai abiem to norisi, tada ir laukima satneš neapsakomą džiaugsmą
Man atrado kai širdy pajunti tą pasiruošimą, tada ir nusprendi kad jau laikas, tada ir visos baimės dingsta, aš taip vaikelo norėjau kad jokių baimių neturėjau, nei kaip išnešioti ir kaip pagimdyti ir kaip prižiūrėti. Sėkmės mamytės