Mes pirmam pasiryžom be didesnių baimių. O va štai antrojo nėštumo aš bijau... jau planuojam, bandysim, bet aš bijau.... tik žinau, kad vaikelio labai noriu, kad būtų smagu, jei mano mergytė turėtų sesutę ar broliuką, ir man antro vaikelio norisi, ir vyrui, bet kas per stabdis manyje.... tiesiog bijau be prezervatyvo mylėtis.... nu bet gal kaip nors peržengsiu tą baimę....
Mes irgi pirmam pasiryzom visai nebijodami, net minciu apie kazkokias baimes nebuvo 
O vat apie antra nestuma man buvo net baisu pagalvoti 
Ir tikriausiai buciau nesiryzus, jei ne netyciukas 
Tarp vaiku bus 2 metu skirtumas. Suprantu, kad bus ziauriai sunku, bet vaikams geriau, kai metu skirtumas mazesnis.
O vat apie antra nestuma man buvo net baisu pagalvoti Ir tikriausiai buciau nesiryzus, jei ne netyciukas Tarp vaiku bus 2 metu skirtumas. Suprantu, kad bus ziauriai sunku, bet vaikams geriau, kai metu skirtumas mazesnis.
Mes dar jauni turbut, abiems po 24 dar tik...Todel pas mus seimoje labiausiai bijo vyras. Keista pasidaro prisiminus pirmuosius draugystes metus, veluojancias menesines ir drebancias rankas laukiant testo rezultato...Entuziazmas laukti gimsiancio vaikiuko ir susitaikyti su likimu (nors ir per anksti) tuomet buvo didesnis, kaip ir atoslugio jausmas pamacius tik viena juostele. Ir tuokemes anksti is meiles vien tam, kad paskui nereiketu to daryti 'is reikalo'...
Dabar viskas kitaip. Dabar pajutusi, kad veluoja, begu pirkti testo, tikedamasi stebuklo, pasamoneje keistai nusiviliu neigiamu rezultatu... ir atidedu viltis ateiciai. Dirbam, mokomes, pramogaujam, sukames kaip voveres ratelyje.As mergina,naturalu, kad mano instinktai virte verda, turiu kazkoki isankstini nusistatyma, kad pagimdysiu pirmaji iki 25(matyt dar is vaikystes)... Labai myliu vaikus, o dar ir drauges viena po kitos uzdera kaip obelys...Vyras bijo. Nori, bet bijo. Is dalies del to, kad esam jauni ir dar nieko neturim, is dalies del to, kad yra jaunas ir kaip mazas berniukas nenori atsisakyti motociklo, nardymo, naujesnio automobilio...
Paskutinem dienom kazkas pasikete, netikiu, kad subrendo, bet gal priprato prie mano nuolatiniu sneku apie draugiu nestumus bei mazylius, o gal po pusseserytes krykstynu kazkoks varztelis atsileido...Dabar apie tai snekames dazniau ir jis ima manimi tiketi. Pastebiu save ji itikinejant, kad jau laikas, kad mes galim. Klausau savo nuojautu ir bandau jam tai perteikti.Savaitgali net skaiciuoti pradejom, kada cia reiketu pastoti, kad vaikiukas gimtu vasaros pabaigoje... Dabar akivaizdziai suprantu, kad jis nori, bet bijo. Ir as bijau tos jo baimes...
Dabar viskas kitaip. Dabar pajutusi, kad veluoja, begu pirkti testo, tikedamasi stebuklo, pasamoneje keistai nusiviliu neigiamu rezultatu... ir atidedu viltis ateiciai. Dirbam, mokomes, pramogaujam, sukames kaip voveres ratelyje.As mergina,naturalu, kad mano instinktai virte verda, turiu kazkoki isankstini nusistatyma, kad pagimdysiu pirmaji iki 25(matyt dar is vaikystes)... Labai myliu vaikus, o dar ir drauges viena po kitos uzdera kaip obelys...Vyras bijo. Nori, bet bijo. Is dalies del to, kad esam jauni ir dar nieko neturim, is dalies del to, kad yra jaunas ir kaip mazas berniukas nenori atsisakyti motociklo, nardymo, naujesnio automobilio...
Paskutinem dienom kazkas pasikete, netikiu, kad subrendo, bet gal priprato prie mano nuolatiniu sneku apie draugiu nestumus bei mazylius, o gal po pusseserytes krykstynu kazkoks varztelis atsileido...Dabar apie tai snekames dazniau ir jis ima manimi tiketi. Pastebiu save ji itikinejant, kad jau laikas, kad mes galim. Klausau savo nuojautu ir bandau jam tai perteikti.Savaitgali net skaiciuoti pradejom, kada cia reiketu pastoti, kad vaikiukas gimtu vasaros pabaigoje... Dabar akivaizdziai suprantu, kad jis nori, bet bijo. Ir as bijau tos jo baimes...
QUOTE(benigna @ 2008 10 09, 11:51)
Mes dar jauni turbut, abiems po 24 dar tik...Todel pas mus seimoje labiausiai bijo vyras. Keista pasidaro prisiminus pirmuosius draugystes metus, veluojancias menesines ir drebancias rankas laukiant testo rezultato...Entuziazmas laukti gimsiancio vaikiuko ir susitaikyti su likimu (nors ir per anksti) tuomet buvo didesnis, kaip ir atoslugio jausmas pamacius tik viena juostele. Ir tuokemes anksti is meiles vien tam, kad paskui nereiketu to daryti 'is reikalo'...
Dabar viskas kitaip. Dabar pajutusi, kad veluoja, begu pirkti testo, tikedamasi stebuklo, pasamoneje keistai nusiviliu neigiamu rezultatu... ir atidedu viltis ateiciai. Dirbam, mokomes, pramogaujam, sukames kaip voveres ratelyje.As mergina,naturalu, kad mano instinktai virte verda, turiu kazkoki isankstini nusistatyma, kad pagimdysiu pirmaji iki 25(matyt dar is vaikystes)... Labai myliu vaikus, o dar ir drauges viena po kitos uzdera kaip obelys...Vyras bijo. Nori, bet bijo. Is dalies del to, kad esam jauni ir dar nieko neturim, is dalies del to, kad yra jaunas ir kaip mazas berniukas nenori atsisakyti motociklo, nardymo, naujesnio automobilio...
Paskutinem dienom kazkas pasikete, netikiu, kad subrendo, bet gal priprato prie mano nuolatiniu sneku apie draugiu nestumus bei mazylius, o gal po pusseserytes krykstynu kazkoks varztelis atsileido...Dabar apie tai snekames dazniau ir jis ima manimi tiketi. Pastebiu save ji itikinejant, kad jau laikas, kad mes galim. Klausau savo nuojautu ir bandau jam tai perteikti.Savaitgali net skaiciuoti pradejom, kada cia reiketu pastoti, kad vaikiukas gimtu vasaros pabaigoje... Dabar akivaizdziai suprantu, kad jis nori, bet bijo. Ir as bijau tos jo baimes...
kaip gražiai parašei Dabar viskas kitaip. Dabar pajutusi, kad veluoja, begu pirkti testo, tikedamasi stebuklo, pasamoneje keistai nusiviliu neigiamu rezultatu... ir atidedu viltis ateiciai. Dirbam, mokomes, pramogaujam, sukames kaip voveres ratelyje.As mergina,naturalu, kad mano instinktai virte verda, turiu kazkoki isankstini nusistatyma, kad pagimdysiu pirmaji iki 25(matyt dar is vaikystes)... Labai myliu vaikus, o dar ir drauges viena po kitos uzdera kaip obelys...Vyras bijo. Nori, bet bijo. Is dalies del to, kad esam jauni ir dar nieko neturim, is dalies del to, kad yra jaunas ir kaip mazas berniukas nenori atsisakyti motociklo, nardymo, naujesnio automobilio...
Paskutinem dienom kazkas pasikete, netikiu, kad subrendo, bet gal priprato prie mano nuolatiniu sneku apie draugiu nestumus bei mazylius, o gal po pusseserytes krykstynu kazkoks varztelis atsileido...Dabar apie tai snekames dazniau ir jis ima manimi tiketi. Pastebiu save ji itikinejant, kad jau laikas, kad mes galim. Klausau savo nuojautu ir bandau jam tai perteikti.Savaitgali net skaiciuoti pradejom, kada cia reiketu pastoti, kad vaikiukas gimtu vasaros pabaigoje... Dabar akivaizdziai suprantu, kad jis nori, bet bijo. Ir as bijau tos jo baimes...
mes susituokėm irgi labai anksti-man buvo 22, o jam 26, bet 5 metus kol mokiausi patot nenorėjau, todėl irgi drebančiom iš baimės rankom esu pirkusi testus, kurie visada buvo neigiami labai džiaugiausi jais, o kai sugalvojom pastot, gavosi iš pirmo karto
baimės ir tada buvo, bet kaip įdomu tada viskas buvo. Viskuo labai džiaugiausi.. net blogumu.. o dabar tai taip - laukiu tiesiog ovuliacijos, žinau, kad noriu, kad laukiu ir tiek... baimė pamažu dingsta, kažkaip jau baigiu bijoti taip baisiai, kaip bijojau dar prieš kelias dienas 
Jeigu jau reikia pasirįžti, tai jau geriau palaukit, kol taip norėsit, kad nereikės rįžtis
Kai kazko labai nori, tai nieko nebijai, o jei nieko neturi savo, tai logiska, kad ir vaikeliui nebus is ko duoti, bet viska galima tureti, jei labai to noresi.
Mes pirma netyciuke sutikom su dziaugsmu, bijoti nebuvo kada, nes per velu, o dabar vyras spaudzia, reikia brolio ar seses....bet as stabdau...pirmagimei 3m., suvokiu, kad reikia kol visai neuzaugo, nes laikas labai greitai bega, bet vis tas stabdis viduje. Noriu pabaigti pradetus darbus, noriu baigti mokslus, noriu isirengti nama, noriu..noriu...o laikas bega...Viskas, pasakiau sau, kita vasara pradesim broliuko arba sesutes gamyba, viskas bus gerai.
Pozityvaus mastymo ir Jums!!!!! gandrai laukia!!!
Mes pirma netyciuke sutikom su dziaugsmu, bijoti nebuvo kada, nes per velu, o dabar vyras spaudzia, reikia brolio ar seses....bet as stabdau...pirmagimei 3m., suvokiu, kad reikia kol visai neuzaugo, nes laikas labai greitai bega, bet vis tas stabdis viduje. Noriu pabaigti pradetus darbus, noriu baigti mokslus, noriu isirengti nama, noriu..noriu...o laikas bega...Viskas, pasakiau sau, kita vasara pradesim broliuko arba sesutes gamyba, viskas bus gerai.
Pozityvaus mastymo ir Jums!!!!! gandrai laukia!!!
QUOTE(Stella0605 @ 2006 09 08, 10:18)
Tai va, kaip jau sakiau dar tik dabar pradedam galvot apie pirmą mažiuką, o mane kažkodėl kankina nerimas dėl to, ar mažiukas bus sveikas, juk aš jau nebe jaunuolė
Pasidalinkit savo patirtim! Ar aš čia vienintelė tokia bailiukė?
labutis, manau kiekvienas tavo potyris yra normalus, taip ir aš jaučiausi, kilo ir man šie klausimai, manau,kad daugeliui tokie pat iškyla.
O tu dar jaunuolė, nes pažiūrėk į statistiką, kokio amžiaus pirmojo vaikelio susilaukia užsienyje, tad kibk į darbą
QUOTE(Linutas @ 2008 07 14, 16:18)
Mes su vyru dar po vestuviu apie puse metu saugojomes. Dar tikrai nesijautem tiek stiprus, kad jau galetume auginti vaikiuka. Po to pusmecio nusprendeme nebesisaugoti, bet per daug ir nesistengeme susilaukti atzaleles, kaip sakoma palikome viska dievo valiai. Net ir kalbos tokios nebudavo, kas jeigu pastociau
Taip praejo jau 3 meteliai. Tik paskutini pusmeti as rimtai susirupinau kodel nepastoju. Zodziu issityriau ir vyra istyriau. dabar tikrai daug dazniau abu pakalbam apie vaikus... Deja, vyras labai nuliusta, kai ateina man menstruacijos. Jis taip nusivilia, kad galvoja, jog mum net nelemta tureti vaiku
O as, kadangi ji be galo myliu irgi jauciuosi vis nepilnavertiskesne. Jauciu kaip kazkas mane varo i nevilti. Nelinkeciau niekam tokio jausmelio Todel dabar galiu pavydeti tom, kurios pastojo netycia, apie tai negalvodamos (na nors pasvadomos). Pavydziu tom seimom kurios be baimiu, ir be ilgiausio laukimo susilauke atzaleliu
Gailiuosi to laiko, kai saugojomes, gailiuosi tu ismestu pinigu KP...Taigi teisi liepsnele.
Jeigu tik suradot vyra, kuris jus myli ir jus ji mylit, galit nebijoti del vaikeliu, ir negaisti laiko visokiom baimem ir bajonem, nes turbut baisiau yra tokios kancios, negu ,,nelaiku" atsirades vaikelis...
dieve, koks gyvenimas kartais nedekingas
mes kartu jau labai seniai, jau ir vestuves atsokom beveik pries du metus, bet dar vaikelio neplanavom nors ir labai norim, tai kai paskaitau tokius postus baugu darosi...niekad nezinai...
Mes ryzomes ir nesakau, kad dabar labai lengva. Bet zinau, kad ateis laikas ir as dar labiau dziaugsiuos, kad turiu vaikeli, nors dar buvau labai jauna. 
Man tai kazkaip keistai su tomis baimemis. Nes man tik 25 metai, ir iki siol tik labai trumpam uzplaukdavo mintis - o gal butu miela tureti vaikiuka. Bet pastaruoju metu, taaaip jo uzsimaniau. Pradejau dometis issamiau ir tada atsirado baimes - o kas jeigu kas nors blogai su sveikata, o kas jeigu kas nors blogai su lelium ir pan.
Man atrodo, kuo daugiau domiesi, tuo daugiau baimiu atrandi. Ir dar - kuo labiau planuoji, tuo labiau visko bijoti pradedi. Bent jau man taip.
Papildyta:
o galetum pasakyti, kas yra sunkiausia? Gal apie kazkokius sunkumus net nebuvai pagalvojusi?
Man atrodo, kuo daugiau domiesi, tuo daugiau baimiu atrandi. Ir dar - kuo labiau planuoji, tuo labiau visko bijoti pradedi. Bent jau man taip.
Papildyta:
QUOTE(burbuliukas:) @ 2008 11 25, 12:30)
Mes ryzomes ir nesakau, kad dabar labai lengva. Bet zinau, kad ateis laikas ir as dar labiau dziaugsiuos, kad turiu vaikeli, nors dar buvau labai jauna.
o galetum pasakyti, kas yra sunkiausia? Gal apie kazkokius sunkumus net nebuvai pagalvojusi?
As apie pirma vaikeli labai ilgai svajojau, bet niekaip nesiseke prikalbinti vyro... jam vis anksti ir anksti.... tai tas tai anas.... kai galu gale apsizliumbdavau vos pamaciusi svetimus mazylius, kai einant pro vaiku parduotuvytes suspausdavo sirdi kaip jau norejau savo lelytes tuomet neistverusi paklausiau "o kada jau bus laikas" atsakymas buvo kai sulauksim 25 metu... dar ir po siai dienai nezinau kodel buvo jo toks nusistatymas... bet viskas vyko pagal plana, nors ir konstruojant lelyte maciau abejones ir baime jo akyse... bet as tuomet jau buvau pasiruosusi buti mama, ir nusprendziau jokiais budais nebenusileisti. manes nei akimirkai nebekankino abejones, norejau vaiko cia ir dabar o jis su nestumu susitaike tik tada kai isejau is gydytojo kabineto su patvirtintu nestumu... nuo tada tik dziaugemes ir mylejom pilvely... dingo ir tevelio abejones ir nerimas.... 
o jis su nestumu susitaike tik tada kai isejau is gydytojo kabineto su patvirtintu nestumu... nuo tada tik dziaugemes ir mylejom pilvely... dingo ir tevelio abejones ir nerimas....
