Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip ryžtis pirmajam vaikeliui

Amade, tu esi tikra šaunuolė!! Gaila, kad taip nutiko, bet žinok, kad viskas pas tave bus gerai!!

Žaviuosi moterų stiprybe. Kiek mus likimas nemtėtytų į viskas puses, mes vistiek esm stiprios ir siekiam savo tikslo tai yra labai gerai.

O aš tai užsirašysiu genetiniam tyrimam iš kart, kai tik pavyks pastoti smile.gif
Atsakyti
Na, ir as zinau, kad atsiranda tu visokiu baimiu visai be reikalo, tiesiog is niekur. Ypac ju padaugeja, kai apsidairius aplink, pamatai laimingus busimuju tevu veidus, sveikus, linksmai kryksciancius vaikucius, mamas, tecius, isdidziai stumiancius vezimelius.... O dar ypac ipila alyvos i ugni visokios netaktiskos paciu gydytoju replikos bei uzuominos apie amziu.
As ilgai nenorejau vaiku, nes turejau kitu planu gyvenime, o be to, maniau, kad turiu sutikti tinkama vyra, o tada su juo susilaukti seimos. Ka gi, sis procesas uztruko. Na ir tegu! Uztat manau, kad teisinga zmogu issirinkau. Taciau, kol visgi nutarem, kad tikrai reikia mazylio, praejo nemazai laiko. Beje, tai buvo labiau mano iniciatyva. Ir kagi, gimdziau 33m. Sekmingai isnesiojau ir pagimdziau nuostabu berniuka. Labai norejau ir tiesiog neprileisdavau sau jokios negatyvios minties! O tu negatyviu bjaurybiu, buvo tikrai nemazai ir islysdavo jos kazkaip slapcia ir megindavo mane kamuoti. Tada as tvirtai pasakydavau sau, kad su Dievulio zinia man ir mano kudikiui viskas bus gerai. Ir tuo tikejau.
Stenkites galvoti tik pozityviai ir nepasiduokit baimes inspiruotoms analizems, nes galima visiskai nusipaistyti i lankas vien tik is nerimo, kas is esmes, yra tik nemaloni emocija. Kadangi emocijos trumpalaikes, neleiskite joms tapti ilgalaikiais jausmais, ka iskrapstyti is saves gali tapti kur kas sunkiau. Sekmes! drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(sesuoToma @ 2006 09 13, 13:23)
Na, ir as zinau, kad atsiranda tu visokiu baimiu visai be reikalo, tiesiog is niekur. Ypac ju padaugeja, kai apsidairius aplink, pamatai laimingus busimuju tevu veidus, sveikus, linksmai kryksciancius vaikucius, mamas, tecius, isdidziai stumiancius vezimelius.... O dar ypac ipila alyvos i ugni visokios netaktiskos paciu gydytoju replikos bei uzuominos apie amziu.
As ilgai nenorejau vaiku, nes turejau kitu planu gyvenime, o be to, maniau, kad turiu sutikti tinkama vyra, o tada su juo susilaukti seimos. Ka gi, sis procesas uztruko. Na ir tegu! Uztat manau, kad teisinga zmogu issirinkau. Taciau, kol visgi nutarem, kad tikrai reikia mazylio, praejo nemazai laiko. Beje, tai buvo labiau mano iniciatyva. Ir kagi, gimdziau 33m. Sekmingai isnesiojau ir pagimdziau nuostabu berniuka. Labai norejau ir tiesiog neprileisdavau sau jokios negatyvios minties! O tu negatyviu bjaurybiu, buvo tikrai nemazai ir islysdavo jos kazkaip slapcia ir megindavo mane kamuoti. Tada as tvirtai pasakydavau sau, kad su Dievulio zinia man ir mano kudikiui viskas bus gerai. Ir tuo tikejau.
Stenkites galvoti tik pozityviai ir nepasiduokit baimes inspiruotoms analizems, nes galima visiskai nusipaistyti i lankas vien tik is nerimo, kas is esmes, yra tik nemaloni emocija. Kadangi emocijos trumpalaikes, neleiskite joms tapti ilgalaikiais jausmais, ka iskrapstyti is saves gali tapti kur kas sunkiau. Sekmes!  drinks_cheers.gif

Teisingai sesuoToma sako. Reikia prisiverst galvot pozityviai. Tik kaip tai padaryt? Kartais taip norisi pad8saut ir pasakyt, kad viskas tik blogai... blush2.gif
Atsakyti
Jus nerimaujant pries pastojant. O gal labiau vertetu nerimauti, ar is viso pastosi. blink.gif
Atsakyti
po pirmo persileidimo ir as pradejau nerimauti....
ir dar nerimauju - del gimdymo ir skausmu, nes man abrazija padare be nuskausminimo (tiesiog nesugebejo suleisti vaistu), tai dabar ir neramu, kaip ten kas gali buti....
Atsakyti
Kadangi su sunkumais pastojant dar neteko susidurti, tai, kažkodėl, dėl to visai nesijaudinu. Bet aišku, jei pasirodys, kad ne viskas taip paprasta, kaip dabar atrodo, tų baimių ir nerimo dar padaugės... g.gif
Atsakyti
Ko gero mes visos turim savų baimių. Man irgi jų kyla, tik stengiuos jų neprisileisti per arti. Tikiuos, kad greit pastosiu. Labai to noriu.
Kartais kyla kvailos mintys, kad galiu viaso nepastoti, (apsaugok Viešpatie) Bet vistiek tikiuos. O šiaip, tai ir aš nebe jauniklė. 27 ant nosies - pats laikas pasirūpinti šeimos pagausėjimu. biggrin.gif
Amade, tu labai stipri. Ne kiekviena būtų tokia optimistė... thumbup.gif Šaunuolė....
Mergytės, būkim stiprios ir optimistės ir viskas bus gerai - pamatysit biggrin.gif
Atsakyti
as irgi visko bijau.. bijau kad galiu nepastoti, bijau kad vaikelis gali gimti nesveikas.. visko bijau ir net nezinau kodel verysad.gif bet tikiuosi kad viskas bus gerai biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo balanduke: 18 rugsėjo 2006 - 20:45
Sveikutes,
Zinokit jaučiu irgi toki nerimą. Man 25 ir noriu mažylio. Esu 3 metai santuokoj, tai gymines knysa prota: o kada, o kodėl ir pan. klausimais schmoll.gif Ir vyras ištikruju nori tapt teveliu schmoll.gif
Bet as turiu dar bedeliu su sveikatyte tai opinis kolitas ir akmenukas tulžies puslei.
Su kolitu žinau, kad gimdo, nors pačios jaučiasi nevisada gerai, bet su vaikiukais viskas ok smile.gif
O va su akmenuku, girdejau kad negerai, kad reikia ji šalint verysad.gif ir as jau ruošiuos ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo buzialis: 19 rugsėjo 2006 - 10:17
QUOTE(Stella0605 @ 2006 09 08, 12:18)
Sveikos, supermamos, noriu pasidalinti savo išgyvenimais ir paklaust, gal yra daugiau besijaučiančių panašiai  blush2.gif

Man jau 29 metai, bet tik dabar pradedam galvoti apie pirmą vaikutį. Kol buvau jaunesnė, kažkaip atrodė, kad viskas turi vykti savaime, kad nereikia nieko ypatingai planuot. Bet, su metais  tongue.gif , kažkaip gauni daugiau įvairios informacijos, o su ja ir visokio nerimo daugiau atsiranda.

Tai va, kaip jau sakiau dar tik dabar pradedam galvot apie pirmą mažiuką, o mane kažkodėl kankina nerimas dėl to, ar mažiukas bus sveikas, juk aš jau nebe jaunuolė  g.gif

Pasidalinkit savo patirtim! Ar aš čia vienintelė tokia bailiukė?  blush2.gif

nera cia ko bijot.Bijodama gali tik prisaukti nelaimes ax.gif ax.gif Man ka tik suejo 29 ir as laukiuos leliuko(pries tai turejau persileidima(buvo nesivystantis)) ir baimiu pas mane nera.Tiesa buvo baime apie 9 nestuke.gif sav kad nepersileisciau,bet dabar net negalvoju apie tai.Savo 2.gif jauciu,jauciu kaip juda,vystosi gerai.Gydytoja nesiule man kreiptis pas genetikus,nes paziurejus echo pasake,kad nemato reikalo man pas juos lankytis.O ir siaip esu girdejus is mediku labai priestaringu nuomoniu apie genetikus ir ju klaidas doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Irmuliux @ 2006 09 18, 16:16)
Amade, tu labai stipri. Ne kiekviena būtų tokia optimistė... thumbup.gif  Šaunuolė....
Mergytės, būkim stiprios ir optimistės ir viskas bus gerai - pamatysit  biggrin.gif


Aciu uz komplimentus flirt.gif Nesu as jau tokia stipri, nes as is tiesu turiu labai daug baimiu. Ne tiek del paciu nestuke.gif , kiek del to AR MUMS PAVYKS pastoti. Aisku, lankausi pas ginekologe daznai, sprendziam sia problemyte, ji sako, kad viskas tikrai bus gerai. Kol neisitikinsiu praktiskai, tol turesiu ta baime... unsure.gif Tiesiog is esmes as ziuriu optimistiskai su kartais praplaukianciais debeseliais... blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(balanduke @ 2006 09 18, 21:44)
as irgi visko bijau.. bijau kad galiu nepastoti, bijau kad vaikelis gali gimti nesveikas.. visko bijau ir net nezinau kodel verysad.gif bet tikiuosi kad viskas bus gerai  biggrin.gif


as irgi nerimauju del panasiu dalyku, bet stengiuosi vyti blogas mintis ir mastyti pozityviai, nes nors gal cia ir nesamone - musu mintys yra labai galingas "irankis" 4u.gif

Nusiteikit merginos pozityviai ir laukit (o svarbiausia) sulaukit savo stebuklelio bigsmile.gif
Atsakyti