Sveikos mielosios,
turejau ir as sita "geri". kokie mano pamastymai ir patarimai..
pradekime nuo to, kad tu gauni rimta soka, kai tau garsiai pasako GD. nezinau pas koki gydytoja pataikysite jus, bet mane isstume pro duris su siuntimu i Kauno klinikas ir niekas nepasivargino pasakyti kas tai yra, kaip veikia vaisiu ir kas galu gale toliau bus. todel grizti, lendi i interneta, priskaitai puokste blogu dalyku ir sedi be zemes po kojomis. turejau susikrauti tase ir vaziuoti i klinikas, prisipazinsiu- tases as nesidejau ir tvirtai zinojau, kad nesvarbu kas bus as turiu grizti namo. ir ka? nuvaziuoju i Kauna, o ten endikronologe sako: pasaulio pabaiga, tai ka negali dietos tau paskirti? gaunu prietaisa kraujui tikrintis ir isleidzia mane namo. BET.. kad jau atsiunte, tai iregistruoja ir uzsisuka ratas
tuo paciu einu pas ginekologe, guldo po echo ir ziuri kokia vaisiaus bukle. jei dar konkreciau- ar vaikutis neauga per greitai, ar nera nutukes. viskas norma, paziuri i kortele, kad nevietine ir sako: guldysim trims dienoms. as nepasimetu, klausiu kas cia vyksta, o jos reikia tavo krauja sekti, sakau gavaui aparata ir leido vaziuoti namo. jos pasizvalgo ir sako na jei jau taip, tai vaziuok namo. po savaites turejau vel pasirodyti, o tada ziurejom ar man dieta padeda, ar sugebu sureguliuoti cukru. man pavyko. kaip? valgiau absoliuciai viska, bet nedidelemis dozemis ir reguliariai 5 kartus per diena, vengiau bet kokio uzkandzio po 18val. trys pagrindiniai valgiai ir du "uzkandziai", per juos valgydavau vaisius, pvz persika. man ju ziauriai norejosi, o ir pastebejau, kad ji kieta, ne pernokusi suvalgius, man cukrus nepakildavo. tai as tuo ir naudojausi. nes obuoliai pirktiniai, bananai, vynuoges labai saldzios ir ju reikia suvalgyti ziauriai maza kieki. dar kas isbalansuoja: maximines salotos, visokie sumustiniai is degaliniu ir valgis po 18val. jei vakare uzkasit, kita ryta nevalgius cukrus jau virsys norma, o tada reiskias per diena jo i vieta neatstatysit. bent jau mano tokia praktika. nevengiau net saldumynu. paskui daresi smalsu, tai as eksperimentuodavau. pvz pusryciams suvalgius puse bandeles su varske is maximos (tokia pailga, didele) ir isgerus puse stiklines riebaus pilstomo jogurto, cukraus kiekis normos nevirsydavo. jei prie to pridedavau dar puse sumustinio- virs normos. valgiau ir pusfabrikacius su daug grietines, mazas kiekis ir viskas gerai. sako sasisku reiketu vengti, bet as vakarienei jas daznai valgydavau. pvz trys nedideles desreles (vaikiskos) ir pomidoras is darzo. zodziu cia problemu neturejau.. kartais issimusdavau is veziu, bet susiimdavau ir vel subalansuodavau. bet vat kas uzknisdavo mane- vizitai Kaune. turejau lankytis pas savo gydytoja ir dar reguliariai kas dvi savaites Kaune, atrode daugiau nieko ir neveikiu. o kas labiausiai nervindavo, kad kiekviena karta vis Kaune pareiksdavo: sekanti karta atsivezk tase, gali buti teks atsigulti. paseja baime, nepasako ka darys ir drebi. bet as jos nesivezdavau. po keliu vizitu supratau ir esme- nuvaziuoji, padaro echo, vaisius normoj ir paleidzia vel prigasdine. tai trecia karta nuvaziavusi as paklausiau kas bus toliau, jos - stebesim, gimdysi cia, klausiu kodel, o jos man pasaku visokiu. grizusi su savo ginekologe pasitariau ir nusprendziau- vaziuoti gimdyti i Kauna man rizikinga, nes jau antras gimdymas, galiu nespeti, o vaziuoti ir toliau tam, kad pasidaryti echo as nemaciau prasmes. ar pasiteisino?? TAIP. toliau prasidejo ramus laukimas, jokio streso. gyne zinojo situacija, tai reguliariai daremes echo ir ziurejom ar nedidejam. as ir toliau laikiausi dietos. patikrinti gimusiam vaikiukui krauja moka bet kuris gydytojas, priimti kiek didesni vaika taip pat. taigi sitie Kauno argumentai menkaverciai.
zodziu dabar viskas atrodo labai paprasta ir aisku, o tada kokius du men gyvenau kaip ant adatu. ir viskas per ta ziniu trukuma arba pertekliu is interneto. o medikai... na jie dirba savo darba ir jiems jusu emocine busena ne tokia jau ir svarbi.. as tikrai manau, kad man ten vaziuoti nebuvo jokio tikslo.