
nusprendžiau ir aš savąja pasidalinti, ir pateikti jūsų teismui.
Buvo vienas iš penktadienio vakarų. aš kaip ir dažniausia laukiau susitikimo su MB. ne bet kokio, o 10-to, pirmo jubiliejinio. prisimenu, kai telefonu Jis man šnekėjo apie kažkokią staigmeną, tačiau man dabar tai buvo ne galvoje. aš tik galvojau, kad tik greičiau galėčiau Jį pamatyti, apkabinti...
Išlipau iš vonios iš išgirdau skambutį telefonu. tai buvo Jis

išgirdau tik tiek, kad mudu susitinkam prie "pedagoginio" (VPU, kuriam tada mokiaus). na aišku, reikėjo važiuoti man. na sakau OK lauk, aš atvažiuosiu.
Pradėjau ruoštis, tik staiga vėl mano darbus sudrumstė telefono skambutis. "Tai kada laukti?" - pasidomėjo Jis. "jau greit išeisiu,kol būsiu, praeis bent valanda" - atsakiau aš. iš Jo lūpų išgirdau "pasiilgau"...
Aš jau susiruošiau bėgti, išėjau pro duris, ir galvoju, kuria gi kryptim man būtų geriau eiti...
tik staiga balsas: "Ar tik ne į "pedagoginį susiruošei?", aš pagalvojau gal kaimynas, maža ką, bet balsas, jis pasirodė toks pažįstamas...
atsisuku, ir matau stovi MB su raudona rože vienoje rankoje, ir apelsinų maišiuku - kitoje. aišku, kad tą vakarą niekur nebeėjome...