
Pirmą VISĄ mėnesį prie jos net nėjo, nes buvo " mamytės lepūnėlis" , o staiga - dėmesys ne jam...

o aš ir neprievartavau

Kartą atėjau, o jis stovi prie vežimėlio ir rankutę glosto.

Visą dieną vaikščiojo kaip nesavas, o vakare atėjo ir prapliupo verkti. Supratau dėl ko

Pasisodinau ant kelių, glosčiau, mylavau ir bučiavau kaip mokėjau


Klausė, klausė, aprimo ir atrodo patikėjo mano žodžiais, nes nuo kitos dienos, atrodytų, kad viskas apsivertė aukštyn kojom. Pradėjo imti į rankas, po bučiuoti, žaisti, sūpuoti kai verkdavo.
Ir mažiukė jam pirmam nusišypsojo, dar ir dabar dėl to giriasi visiem

Dabar vieno nuo kito atitraukti neįmanoma

Tiesiog man gal pasisekė, bet patikėk, tikrai iš pradžių nervavausi
