Manau, kad daug svarstyti ir nereikia, kas planuoja tiem susidaro kažkokstai psichologinis barjeras ir nepastoja, aš kai sūnui buvo treji pamasčiau:
1. reiktu .antro, nes šis paaugintas, bet ne neseniai pradėjau dirbti
2. man jau 28-ri, bet vasarą suplanuota kelionė į Italiją
Galiausiai tariau sau mintyse , ar aš žinau kaip geriau ir kada laikas, tad sakau dievuli tau viskas geriau matyt ir nusijuokiau iš tos minties ir ką sau manot po mėnesio aš laukiuosi.... Ir į kelionę važiavau nėščia ir iš darbo neišmetė ir brolis sesute džiaugėsi ir sveikata tvarkoj buvo Tai va kokia įstorija...O su trečiu buvo irgi panašiai, kadangi iš jaunų dienų man rodės, kad turėsiu 3 vaikus, tai kai mergytė paūgėjo aš pasibaisėjusi pamačiau, kad man jau 32metai, ir vėl mintyse primečiau, kada jei ne dabar paskui jau visai nesinorės, ir neužilgo jau laukiausi...Tai va kokie mano mintyse padėlioti ir visdėlto netyčiukai...