Prieš gerus metus čia guodžiausi, jog nežinau,ką su tuo trečiu nėštumu daryti-pirmieji vaikai jau penkiolikos ir vienuolikos, su vyru santykiai traška braška,o čia - še tau,boba,ir devintinės

Iš proto ėjau.Kaltinau ir likimą (kiek galima tų netyčiukų?!), vyrą vos ne už vienos vietos ant šakos kabinau(kam vaiką padarė?!), laidojau visas savo svajas pagaliau pagyventi ir sau (juk dukra už trejų metelių išvažiuotų studijuoti, paskui ją netrukus ir sūnus.., o man tik 35!Dar visas gyvenimas prieš akis!)
Neslėpsiu-sunku tada buvo.O ir minčių visokių galvoj knibždėjo..
O dabar džiaugiuos ir neatsidžiaugiu pusmetinuku Pagranduku

Skaičiuojam savo priaugtus kilogramus,centimetrus,mažus ir didelius pasiekimus ir laukiam pirmųjų Kalėdų

Žinau, visko dar bus...o ir dabar viską viską pažadėčiau už bent vieną išmiegotą naktį
Bet..Taip gera žiūrėti į savąją trijulę, kurie tokie skirtingi, o tuo pačiu ir panašūs-mano trupinėliai, mano spindulėliai