niekada ir aš nesakiau, kad turėsiu 1 ar 2 vaikučius, arba aš noriu tiek ir tiek vaikučių... Juk tai ne ne tas pat kaip kokį daiktą įsigyti ( vieną, du ar tris...) Manau, tikrai sutiksite, kad vaikučiai yra ne tik mūsų laimė ir džiaugsmas, bet ir rūpestis. Kadangi augau viena, tai tikrai žinojau, kad norėčiau turėti ne vieną vaikutį, o kelis. Dabar turiu tris ir visų jų labai laukiau.
[quote=mamuke68,2008 04 06, 10:04]
Kodėl reikia ryžtis
jis arba yra tikrai norimas, arba auginama vienas arba du vaikučiai. Iš kur tas noras turėti trečią
[/quo
Noras turėti trečią ar ketvirtą vaikutį visiškai yra normalus ir sveikintinas
O kodėl tam reikia ryžtis, galiu pasakyti, kad tai gali suprasti tos, kurios augina pametinukus ir kelis vaikučius (tris ir daugiau). Tą pasiryžimą nulemia ir sveikata ( nes kiekvienas nėštumas ir gimdymas palieka pėdsaką , ir aš kalbu ne apie manekenės figūros nukrypimus nuo standartų ), ir aplinka, kurioje gyvename, finansinis stabilumas ir dar daug kitų dalykų. O galų gale, kalbėkim tiesiai, mama po kiekvieno vaikučio iš savo gyvenimo turi išbraukti bent 2 m. Nes visą save reikia atiduoti vaikučiui, ir tik jam paaugus galima skirti ir asmeninės laisvės tik sau. tai labai svarbu todėl ir sakau, kad ketvirtąjam sunkiai dabar ryžčiausi, bet nesakau, kad niekada dugiau . 
Papildyta:
[quote=gagrate,2007 05 11, 21:29]TAI NESKUBEK DAR PRAEISK KIEK TAI LAIKO IR BAIME DINGS
O PASKUI IR PASIRYZTI BUS NEBEBAISU O KAIP TIK SMAGU 
mane taip pat buvo apnikę tokios dvejonės kaip pas jus, bet dabar negaliu atsidžiaugti, kad pasiryžau! mano vyriausiam šešeri, o tarp abiejų mažylių tik metukų skirtumas( vidurinysis 1m.10mėn., o jaunėlė - 10 mėn.) Bet kaip smagu dabar, žinoma , pradžioje buvo tikrai sunku. Bet labai padėjo vyras, mama. Tad jei abu su vyru norit, tai ir negalvokit ilgai! O kilogramai po trečiojo ištirpo greičiau, nei po pirmojo 
Kodėl reikia ryžtis
jis arba yra tikrai norimas, arba auginama vienas arba du vaikučiai. Iš kur tas noras turėti trečią [/quo
Noras turėti trečią ar ketvirtą vaikutį visiškai yra normalus ir sveikintinas
O kodėl tam reikia ryžtis, galiu pasakyti, kad tai gali suprasti tos, kurios augina pametinukus ir kelis vaikučius (tris ir daugiau). Tą pasiryžimą nulemia ir sveikata ( nes kiekvienas nėštumas ir gimdymas palieka pėdsaką , ir aš kalbu ne apie manekenės figūros nukrypimus nuo standartų ), ir aplinka, kurioje gyvename, finansinis stabilumas ir dar daug kitų dalykų. O galų gale, kalbėkim tiesiai, mama po kiekvieno vaikučio iš savo gyvenimo turi išbraukti bent 2 m. Nes visą save reikia atiduoti vaikučiui, ir tik jam paaugus galima skirti ir asmeninės laisvės tik sau. tai labai svarbu todėl ir sakau, kad ketvirtąjam sunkiai dabar ryžčiausi, bet nesakau, kad niekada dugiau . Papildyta:
[quote=gagrate,2007 05 11, 21:29]TAI NESKUBEK DAR PRAEISK KIEK TAI LAIKO IR BAIME DINGS
O PASKUI IR PASIRYZTI BUS NEBEBAISU O KAIP TIK SMAGU mane taip pat buvo apnikę tokios dvejonės kaip pas jus, bet dabar negaliu atsidžiaugti, kad pasiryžau!
mano vyriausiam šešeri, o tarp abiejų mažylių tik metukų skirtumas( vidurinysis 1m.10mėn., o jaunėlė - 10 mėn.) Bet kaip smagu dabar, žinoma , pradžioje buvo tikrai sunku. Bet labai padėjo vyras, mama. Tad jei abu su vyru norit, tai ir negalvokit ilgai! O kilogramai po trečiojo ištirpo greičiau, nei po pirmojo
Aš dvi mergytes jau auginu. Bet apie trečią kažkaip jau nebesinori galvot. 
Ir nesvarbu berniukas ar mergaitė būtų. Tiesiog, gal kantrybės labai reikia. Aš kai gimė antroji, tai vos ne tiesiogine to žodžio prasme visą šaltąjį sezoną prabuvau namie 
Gyvenam 5 aukšte, tai patogiau vaiką į balkoną išstumt, šalta, į kiemą nesinori eit, dar peršalimo ligos..Išeidavom į polikliniką, parduotuvę, pasivaikščiot. O gal tiesiog per žiemą aptingau, tokia apatiška likau Jei dar trečias būtų, atrodo, visai nebeliktų laiko sau Gal ta nuomonė bėgant laikui pasikeis Daug kas priklauso nuo mamos temperamento. Jei sugeba tvarkytis, tai ir 6 ir daugiau vaikų užaugins be didesnio vargo.
Ir nesvarbu berniukas ar mergaitė būtų. Tiesiog, gal kantrybės labai reikia. Aš kai gimė antroji, tai vos ne tiesiogine to žodžio prasme visą šaltąjį sezoną prabuvau namie Gyvenam 5 aukšte, tai patogiau vaiką į balkoną išstumt, šalta, į kiemą nesinori eit, dar peršalimo ligos..Išeidavom į polikliniką, parduotuvę, pasivaikščiot. O gal tiesiog per žiemą aptingau, tokia apatiška likau Jei dar trečias būtų, atrodo, visai nebeliktų laiko sau Gal ta nuomonė bėgant laikui pasikeis Daug kas priklauso nuo mamos temperamento. Jei sugeba tvarkytis, tai ir 6 ir daugiau vaikų užaugins be didesnio vargo.
Ryžtis nereikia. Jei širdukė nenori leliuko, joks ryžtas nepadės. Juk ne dėl kitų vaikus gimdome ir auginame.
sveikos mamytės,
Labai noriu trečio vaikiuko, paskaičiau forume apie šaunias maytes,kurios turi ir tris,ir keturis vaikučiu, kokios jos šaunuolės. Mane tik labai neramina mintis,ar sugebėsim visus avo vaikučius aprūpinti pakankamai.Nes dviem vistik mažiau reikia visko nei trim...Ypač neramina mokslai,kai ateis laikas,kai vaikus reiks išleist į mokslus...Gal pasidalintų savo patirtim mamos, auginančios tris, padrąsintų mane, abejojančią,bet labai norinčią trečio vaikelio...
Labai noriu trečio vaikiuko, paskaičiau forume apie šaunias maytes,kurios turi ir tris,ir keturis vaikučiu, kokios jos šaunuolės. Mane tik labai neramina mintis,ar sugebėsim visus avo vaikučius aprūpinti pakankamai.Nes dviem vistik mažiau reikia visko nei trim...Ypač neramina mokslai,kai ateis laikas,kai vaikus reiks išleist į mokslus...Gal pasidalintų savo patirtim mamos, auginančios tris, padrąsintų mane, abejojančią,bet labai norinčią trečio vaikelio...
Daugiausia visko reikia vienam 
. Prisimenu su viena pažįstama prieš šešiolika metų kalbėjomės apie vaikų studijas - ji baisėjosi, kaip aš savo tuomet keturis vaikus žadu išleist į mokslus. Po daugelio metų turim rezultatus: jos vyresnėlis įstojo, mokėsi, ko gero, tik iki sesijos, o po to smagiai gyveno ir ėmė iš tėvų pinigus, bet nebesimokė. Dabar jau kuris laikas juodadarbiauja užsieny. Matysim, kiek reikalingos tos studijos bus kitiems dviem vaikam.
Mano pirmagimė per tą laiką baigė bakalaurą, sukūrė šeimą, pagimdė vaiką ir studijuoja magistrantūroj. Antras baigė vienam universitete 2 kursus, dėl traumos gavo pakeist specialybę, dabar kitam universitete vėl pirmakursis. Per tą laiką tretysis irgi užaugo, tai, kaip ir brolis, baiginėja pirmą kursą. Šiuo metu renkam universitetą ir specialybę jaunėlei vienuoliktokei. Ir nė vienas badu nemirštam ir nuogi nevaikštom . Man rodos svarbiausia turėti norą, o galimybių visada atsiras.
. Prisimenu su viena pažįstama prieš šešiolika metų kalbėjomės apie vaikų studijas - ji baisėjosi, kaip aš savo tuomet keturis vaikus žadu išleist į mokslus. Po daugelio metų turim rezultatus: jos vyresnėlis įstojo, mokėsi, ko gero, tik iki sesijos, o po to smagiai gyveno ir ėmė iš tėvų pinigus, bet nebesimokė. Dabar jau kuris laikas juodadarbiauja užsieny. Matysim, kiek reikalingos tos studijos bus kitiems dviem vaikam. Mano pirmagimė per tą laiką baigė bakalaurą, sukūrė šeimą, pagimdė vaiką ir studijuoja magistrantūroj. Antras baigė vienam universitete 2 kursus, dėl traumos gavo pakeist specialybę, dabar kitam universitete vėl pirmakursis. Per tą laiką tretysis irgi užaugo, tai, kaip ir brolis, baiginėja pirmą kursą. Šiuo metu renkam universitetą ir specialybę jaunėlei vienuoliktokei. Ir nė vienas badu nemirštam ir nuogi nevaikštom
. Man rodos svarbiausia turėti norą, o galimybių visada atsiras.
ir mes svarstom, nedrąsu
sveikos
na mano vaikiukai dar mazi bet tikrai nebeissivaizduoju gyvenimo jaigu kurio dabar nebutu nors vaikai yra 3 tikrai nereiskia kad visko reikia trigubai daugiau kai pirmas vaikas buvo vienas viskas buvo jam ir tik jam o dabar is to pacio labai sekmingai padalinam ir ant 3 ir ne vienas nera nuskriaustas meiles ir demesio tikrai netruksta ne vienam
na mano vaikiukai dar mazi bet tikrai nebeissivaizduoju gyvenimo jaigu kurio dabar nebutu
nors vaikai yra 3 tikrai nereiskia kad visko reikia trigubai daugiau kai pirmas vaikas buvo vienas viskas buvo jam ir tik jam o dabar is to pacio labai sekmingai padalinam ir ant 3 ir ne vienas nera nuskriaustas meiles ir demesio tikrai netruksta ne vienam
Oi sveikos mamytės, ir mus kankina ta pati dilema.Mes turim 2 berniukus.Jau nemažiukus (10 ir7m). Ir labai svajojam apie trečią (žinoma būtų unreal jei 
būtų 
)....Aišku protas dėlioja minusus - sunkus metas infliacija ir t.t. Bet širdis sako TAIP...O protas NEA...O širdis taip...Ir taip be galo...Ir ne dėl to kad bus nemigo naktys(aš jau net ir pasilgau) ar kalnai pampersų ir buteliukų (ir naudotų ir švarių), išvykos suplanuotos minučių tikslumu ir laikas skaičiuojamas nebe valandomis o maitinimais dieną ir naktį...O dėl to , kad protas pakiša mintį, ar ne per daug savanaudiška pašaukti kūdikį į šį pasaulį, kai nesi užtikrintas rytojumi, šiandien dirbi-ryt jau gal nea, augini ir esi atsakingas už jau du kitus "kūdikius"...Kartais net verkti norisi...O kartais spjaut į viska...ir kaip Dievas duos, taip...Taip ir kovojam...Artimaiusiu metu pranešiu, kas laimi - PROTAS ar ŠIRDIS...Sekmės visoms kurios į viską žiūri paprasčiau!
būtų )....Aišku protas dėlioja minusus - sunkus metas infliacija ir t.t. Bet širdis sako TAIP...O protas NEA...O širdis taip...Ir taip be galo...Ir ne dėl to kad bus nemigo naktys(aš jau net ir pasilgau) ar kalnai pampersų ir buteliukų (ir naudotų ir švarių), išvykos suplanuotos minučių tikslumu ir laikas skaičiuojamas nebe valandomis o maitinimais dieną ir naktį...O dėl to , kad protas pakiša mintį, ar ne per daug savanaudiška pašaukti kūdikį į šį pasaulį, kai nesi užtikrintas rytojumi, šiandien dirbi-ryt jau gal nea, augini ir esi atsakingas už jau du kitus "kūdikius"...Kartais net verkti norisi...O kartais spjaut į viska...ir kaip Dievas duos, taip...Taip ir kovojam...Artimaiusiu metu pranešiu, kas laimi - PROTAS ar ŠIRDIS...Sekmės visoms kurios į viską žiūri paprasčiau!
QUOTE(svajone77 @ 2008 05 23, 21:29)
O dėl to , kad protas pakiša mintį, ar ne per daug savanaudiška pašaukti kūdikį į šį pasaulį, kai nesi užtikrintas rytojumi, šiandien dirbi-ryt jau gal nea, augini ir esi atsakingas už jau du kitus "kūdikius"...Kartais net verkti norisi...O kartais spjaut į viska...ir kaip Dievas duos, taip...Taip ir kovojam...Artimaiusiu metu pranešiu, kas laimi - PROTAS ar ŠIRDIS...Sekmės visoms kurios į viską žiūri paprasčiau!
Jūsų atveju (kai toks amžiaus skirtumas) vaikai mažai įtakos vienas kito finansinį aprūpinimą - kai vienas pradės studijuoti, kitas jau bus baigęs, kai vienam reikės motociklo, kitas dar žais su pliušiniais žaislais. Galiausiai, jei "britvos" neišgalėsit nupirkt, gal ilgiau gyvens
. patirtis rodo, kad būry augę ir turintys mylinčius tėvus vaikai yra laimingesni. Sutik, ne tik tėvai vaikams kažką duoda, labai daug jie gauna vieni iš kitų - ir pamokų, ir palaikymo, ir meilės, ir mokėjimo sptęsti konfliktus, ir susivaldymo. Matydama, kaip bendrauja mano vaikai, esu tikra, kad jiems nebus sunku savose šeimose - jie jau moka užjausti, kažko atsisakyti vardan kito, išklausyti ne itin geranoriškai sakomas pastabas (juk broliai turi mažiau kantrybės, nei mylimasis). Mes kartais pernelyg sureikšminam tuos dvidešimt metų, juk vaikas pats gali daug pakeisti savo gyvenime, jei tėvų finansai jam per kuklūs - studentai gali įsidarbinti, padaryti pertrauką studijose ir uždarbiauti užsienyje. Netikiu, kad vaikus galima viskuo aprūpinti, svarbiausia, kad jie norėtų to visko, tada ir patys galės to pasiekti, jei tėvai neišgalės, o va gyvybė gaunama tik per tėvus 
.Paprastumas tame, kad gerai suvoki, jog nieko negali garantuoti - nei sveikatos, nei turtų, nei, juo labiau gyvybės, ir visvien galiausiai belieka pasikliauti "kaip Dievas duos"
.
Sveikos, jums leidus jungiuosi ir as i sia tema... Juokauju, kad man matyt dar liko nepanaudotos meiles, kuria noreciau duoti dar vienam maziukui... Maniskiai irgi nebe tokie mazi, dukrai 9, sunui beveik 5. O gal pasiilgau to mazo kleckiuko, kuri gali ilgai nesioti ant ranku (didziuju lgai nepanesu ), bet irgi kankina abejones. Ir finansines, ir nemigo naktu baime, ir siaip buities...
Laqbai smagu skaityti Jusu padrasinancias mintis, ypac tu, kurios jau augina 3. 4 ir daugiau
Beje, turi uklausima, pas mus LT yra kokios nuolaidos, pasalpos daugiavaikems? Ar yra nors kazkas tokio?
Maniskiai irgi nebe tokie mazi, dukrai 9, sunui beveik 5. O gal pasiilgau to mazo kleckiuko, kuri gali ilgai nesioti ant ranku (didziuju lgai nepanesu ), bet irgi kankina abejones. Ir finansines, ir nemigo naktu baime, ir siaip buities...Laqbai smagu skaityti Jusu padrasinancias mintis, ypac tu, kurios jau augina 3. 4 ir daugiau
Beje, turi uklausima, pas mus LT yra kokios nuolaidos, pasalpos daugiavaikems? Ar yra nors kazkas tokio?
QUOTE(Kuzia @ 2004 11 04, 17:43)
Vat čia mano pats stipriausias argumentas, kad jau kaip ir užteks. Be to ir požiūris į daugiavaikes pas mus toks 
... Draugė turi 4 vaikus. Abu su vyru turi aukštuosius išsilavinimus. O registruojant paskutinius vaikus CM darbuotoja į ją žiūrėjo kaip į kokią asocialią, nesugebančią kontroliuot vaikų skaičiaus.
O aš pati išvis nebežinau ... Kartais labai labai užsinoriu 
, ypač kai pamatau mažą leliuką. Tuo labiau, kad ir dekretinių gaučiau normaliai jeigu daba sugalvočiau 
... O kitąkart pagalvoju, kad norisi dirbt ir užsidirbt, kol yra galimybė. Ką gali žinot kaip ten bus po poros metų ...
... Draugė turi 4 vaikus. Abu su vyru turi aukštuosius išsilavinimus. O registruojant paskutinius vaikus CM darbuotoja į ją žiūrėjo kaip į kokią asocialią, nesugebančią kontroliuot vaikų skaičiaus. O aš pati išvis nebežinau
... Kartais labai labai užsinoriu , ypač kai pamatau mažą leliuką. Tuo labiau, kad ir dekretinių gaučiau normaliai jeigu daba sugalvočiau ... O kitąkart pagalvoju, kad norisi dirbt ir užsidirbt, kol yra galimybė. Ką gali žinot kaip ten bus po poros metų ...Oi maži vaikiukai man irgi žiauriai gražu
,bet jei gimdyčiau... tai nežinau,jau dabar su 3 kaip į marsietę žiūri
