As labai noriu trecio vaiko, tiesiog kreizeju nuo antrosios dukreles gimimo ir nesvarbu man, kas, berniukas ar mergaite, gimtu, svarbu tik, kad butu mazas siltas padarelis... O vyras nebenori. Kaip ji ikalbeti? Jam tai atrodo vargas, pinigu ne kalnus uzdirbam..., geriau esamiems vaikams kuo daugiau demesio skirti. Kaip ikalbeti vyra? Kartais galvoju, gal i apgauti, bet velgi - negaliu buti tokia kiauliska. Kokiais jus argumentais priviliojat savo vyrus?
Sveiki as taip pat uz tris. Turiu tris, bet niekada nesakiau, kad 1 ar 2 vaiku noreciau. Vyras sako, kad reikia seses, nes broliukai turi broli, o mazoji seses neturi. Na ir as pajuokauju, kad kai turesiu 40 kaip Mildazyte, gal tada ir bus.
Tai va aš taip pat už trejetuka. Sakiau jei antra irgi gims mergyte tai trečias būtinai bus sūnus. Draugai taip pat sakė, bet pasirodo ir trečia mergytė. Neramu pasidarė ir galvoju, gal nelemta man sūnų užauginti. Kita vertus kuo toliau eina laikas vis mažiau norisi grįžti prie motinystės ir vėl bemiegės naktys, vaikiškos ligos ir pan. Vaikai žinoma gerai jei tik būtų galimybė, aš iš karto. netgi esu pasiryžusi svetima leliu užauginti. Tačiau atsitiko toks dalykas, kad netyčia leptelėjau pamačius Nomedos laidą, kad gerai būtų bent vieną iš tų lelių užauginti ir padaryti laimingą. Pamačiusi savo vyresniosios reakcija kogero bijočiau dabar ir pati pastoti. Nesitikėjau, ką aš auginu ... Todėl iškyla klausimas ar vaikų kiekis laimės prideda. . . Išgirdusi vaiko nuomonę kad neva jai ir taip per didele mašta dalintis meile ir materialiniais dalykais su sese, tai ka kalbėti apie dar vieną. Tikiuosi tos kurios augina ir ketina auginti yra laimingos ir linkiutokiom būti, o aš lieku su dviem, nes laiku nepastebėjau kiek egoizmo užauginau per gera širdį.
QUOTE(Jurgita&P @ 2005 12 01, 20:21)
Pamačiusi savo vyresniosios reakcija kogero bijočiau dabar ir pati pastoti.
Net pažiūrėjau kokio amžiaus tavo vyresnioji . Nugi mano vyresnėlio sūnaus metų ... O tavo dukrytės gerai sutaria ?
QUOTE(Jurgita&P @ 2005 12 01, 21:21)
Tai va aš taip pat už trejetuka. Sakiau jei antra irgi gims mergyte tai trečias būtinai bus sūnus. Draugai taip pat sakė, bet pasirodo ir trečia mergytė. Neramu pasidarė ir galvoju, gal nelemta man sūnų užauginti. Kita vertus kuo toliau eina laikas vis mažiau norisi grįžti prie motinystės ir vėl bemiegės naktys, vaikiškos ligos ir pan. Vaikai žinoma gerai jei tik būtų galimybė, aš iš karto. netgi esu pasiryžusi svetima leliu užauginti. Tačiau atsitiko toks dalykas, kad netyčia leptelėjau pamačius Nomedos laidą, kad gerai būtų bent vieną iš tų lelių užauginti ir padaryti laimingą. Pamačiusi savo vyresniosios reakcija kogero bijočiau dabar ir pati pastoti. Nesitikėjau, ką aš auginu ... Todėl iškyla klausimas ar vaikų kiekis laimės prideda. . . Išgirdusi vaiko nuomonę kad neva jai ir taip per didele mašta dalintis meile ir materialiniais dalykais su sese, tai ka kalbėti apie dar vieną. Tikiuosi tos kurios augina ir ketina auginti yra laimingos ir linkiutokiom būti, o aš lieku su dviem, nes laiku nepastebėjau kiek egoizmo užauginau per gera širdį.
Aš manau, kad jei atsirastų trečias vaikutis, tikrai jį pamiltų, gal būt ne iš karto bet daug laiko nereikėtų. Aš manau, kad 10 metų skirtumas yra pats didžiausiais, kai vaikai nenori kito leleliaus. Mano viena pažįstama kai pagimdė trečią vaiką, atėjęs sūnus 10 m. į ligoninę jai pasakė - mama mes tave laukiam namie, bet šito tai jau ne (ant brolio), bet paskui susitaikė su tuo ir viskas gerai, o kai pradėjo vaikščioti, tai pats pasilikdavo ir pasaugoti tėvus išleisdavo kur išeiti.
Mano vyriausias kai mato kokių šposų prikrečia mažoji, tai visai nieko prieš dar vieną velniūkštį .
QUOTE(rinaba @ 2005 11 26, 22:06)
Sveiki as taip pat uz tris. Turiu tris, bet niekada nesakiau, kad 1 ar 2 vaiku noreciau. Vyras sako, kad reikia seses, nes broliukai turi broli, o mazoji seses neturi. Na ir as pajuokauju, kad kai turesiu 40 kaip Mildazyte, gal tada ir bus.
Geras Tik Mildažytei 40 oi, kaip toli...
pas mus jau trys. ir as labai dziaugiuosi. Buvo problemu su sunum, kai pasakem, kad bus leliukas, labi verke ir sake , kad mes jo nemylesim, nepirksim zaislu. Dukra buvo patenkinta. O dabar viskas susitvarke, pagranduke visi mylim, net brolis buciuoja ir zaidzia, nors daznai apsimeta, kad jam atsibodo. Bet kai niekas nemato tai ir paksteli bucki i zanda, ir maudyti padeda. O vyras beprotiskai myli, mazyle, su ja zaidzia, o nepasakysiu apie pirmus du. Sako, kad dabar subrendo tevystei. Tai jeigu norit trecio tai ir gimdykit, o su vaikais viskas issispres, reikia tik laiko apsispresti su sia mintim.
Jeigu tik yra noras ir salygos, gimdykit trečią. Tai taip nuostabu turėti tris vaikelius Aš ir pati esu iš trijų, tai žinau kaip puiku augti trim.Nu negaliu atsidžiaugti savo vaikais.Smagu.
QUOTE(mamutas @ 2005 11 23, 20:24)
As labai noriu trecio vaiko, tiesiog kreizeju nuo antrosios dukreles gimimo ir nesvarbu man, kas, berniukas ar mergaite, gimtu, svarbu tik, kad butu mazas siltas padarelis... O vyras nebenori. Kaip ji ikalbeti? Jam tai atrodo vargas, pinigu ne kalnus uzdirbam..., geriau esamiems vaikams kuo daugiau demesio skirti. Kaip ikalbeti vyra? Kartais galvoju, gal i apgauti, bet velgi - negaliu buti tokia kiauliska. Kokiais jus argumentais priviliojat savo vyrus?
Kažkaip savaime gavosi, matyt atėjo tam laikas, suaugo jis pagaliau Iš pradžių nei į kalbas nesileido, paskui aptilo, o jau kai vyko "gamyba" tai ir vyko sąmoningai, su abiejų gamintojų tyliu sutikimu