Kūdikio žindymas ir nėštumas

mano zuikis čiulpė krutį, o po to gėrė iš puodelio vandėnį, nes nieko nebuvo. O kai po gimdymo atsirado tikro pieno, apie vandėnį pamiršo

O jūs kartu miegojot? Nes neįsivaizduoju, kaip gali atsisakyti savo noru miegant su mama
Man ginekologė irgi nieko nesako, bent jau kol kas. Sako, nu mažiukė nori gi pienuko



O nepyko, kad vietoj pieno vanduo tik? Tai čia naktį duodavot vandens vietoj pieno?

Man prieš 11 metų, kai beveik trimetę dukrą žindžiau, nesakė neiko, o dabar vos kartą nuėjau ir pataikiau ant tokios, kuri matosi visai prieš vyresnio nei metai žindymą. Sako "nu juokinga - pavalgo cepelinų, tada atbėga papus plėšyt ir prašyt užsigert". Pasakiau, kad mano vaikai dar per maži cepelinam, o ir nesiplėšo. Žadu keist gydytoją, bo su tokiu požiūriu nesutarsim visai.

iš kruties nieko nebuvo, bet nepyko

Aciu labai, oi, kaip malonu Cia jai para laiko, dabar zandai sumazejo

Kartu, bet kazkaip eme ismiegot visa nakti ir tik ryte jau busdamas zinde.
Kai Annai suejo menuo, Gabrielis pats nuejo miegot i savo lova, pats.Mums su tevu liudna iki siol.Per greit jie auga.

As su panasia patirtim, tik liudnesne truputi. Su MB planavom antra vaikuti, o as dar maitinau savo maziuke (1,5 men) Pagavom labai greitai, todel buvau nusiteikus buti ir maitinti. Tik deja prasidejo tepliojimai ir gyd. pasake, kad mano organizmas dvieju vaiku niekaip neismaitins, tad teko nutraukti maitinima. Dabar vaikiukas vystosi labai gerai, jokiu beduciu nera, tik va maziuke be MP liko, nors ir staigiai, bet lengvai atprato. Tikriausiai nuo maitinimo man sunkiau buvo atprasti, nei jai

Aš irgi tikiuosi, kad iki kokių 1,7 metų išmoks miegoti be MP, nors ir kartu



Mano pradžia irgi tokia buvo. Pasakė, kad 40 proc. žirniukas pabėgs ir vaistų išrašė. Bet dar sakė, kad neaišku, ar vaistai padės (duphastonas), nes tos kurios geria galvoja, kad padeda, o kaip ten iš tikro, kiek padeda, kiek ne ir kaip būtų buvę jei negertų
Tik pakeičiau ginekologę,, kuri tik viską papasakojo ir nesakė, kad nemaitinti. Kaip tik palaikė, kad dar maitinu.
Grįžau sukdama galvą. Nežinojau kaip nutraukti maitinimą, nežinojau ką duoti, tuo labiau, kai vaikas jau prie durų pasitikęs pieno paprašė.
Gal žiauru, bet pagalvojau ir palikau viską likimui... galvojau, jei pabėgs, tai pabėgs,,, jei ne, tai ne. Stengiausi visai nenešioti vaiko, namie nieko nedariau, daug žaidėm ir ilsėjomės
Kol kas nepabėgo, sakė, kad gerai įsitvirtino, tik dar matosi ta dėmele, kur atitrūkęs buvo ar kaip ten... Kol kas maitinsiu, kaip toliau bus,, žiūrėsim..

Čia aš tik apie save Neaišku, kaip Jums butų buvę...

Maitinau ir aš savo "vyresniąją" iki pat gimdymo dienos, kol neišvažiavau į ligoninę.
Žinoma, kai nesusiduri, tai viskas atrodo tik teorija. Labai gerai, kai gerai visa tai baigiasi. Gerai baigėsi ir man, bet tik gerų specialistų dėka pasisekė...
Manau, kad prie mano situacijos tikrai prisidėjo tiek žindymas, kuris iš tiesų sutraukinėjo gimdą, tą labai jaučiau, tiek vaiko nešiojimas...
O situacija buvo tokia, kad plyšo gimda ir ačiū dievui, kad daktarai spėjo atlikti cezarį, kitu atveju viskas būtų išėję į pilvą ir tuomet viskas...
Dabar kai žinau, kad tai realu ir taip gali būti vargu ar rizikuočiau taip antrą kartą.
Be to galiu prisipažinti, kad maitinimas nėštumo metu nebebuvo malonumas, o buvo tikras košmaras, krūtys buvo be galo jautrios ir kai vaikas su savo aštriais dantukais įkąsdavo, tiesiog klykdavau. Dar baisiau buvo, kad naktimis vaikas keldavosi po 10 ir daugiau kartų ir miegodavo praktiškai tik ant papo...
Žodžiu tikrai tą laiką prisimenu kaip didelį košmarą... Tiesiog nežinojau, kaip nutraukti maitinimą ir viskas...

Sveikute

Pagal liniotė tavo mažiukai yra labai panašaus amžiaus - tikrieji pametinukai gerai, kad viskas baigėsi gerai, net neįsivaizduoju ką tau teko išgyvent.

Paprastai gimda plyšta labai retai, dažniausiai (kiek aš žinau) arba ten, kur buvo senas cp randas - jeigu neštumai labai arti vienas kito, arba kai yra skatinamųjų perdozavimas ar staigus gimdymai - nes tam reikia labai labai stiprių gimdos apsitraukimų, kurių žindymas negali sukelti.

Aš pastojau antru vaiku po persileidimo, labai žinoma pergyvenau dėl neštumo eigos, man nuolat skaudėjo, gulėjau ligoninėje. O kai pastojau trečią kartą, buvau JAV ir nuo šešių mėn pas manė vyko netikrieji gimdymai - nors nei maitinau, nei daug judėjau ar jaudinausi. Tiesiog gimda tapo labai labai jautri ir labai dažnai ir daug man skaudėjo, apsitraukinėjo pilvas. Gydytojai sakė, nieko tokio, žinoma JAV niekas man net magnijaus neišrašė ... Pagimdžiau tvarkingai ir vėliau negu skirta .

Dabar paskutinį kartą maitinau ir buvau neščia, organizmas po tokio marafono gana pavargęs, gimda vėl labai dažnai ir stipriai apsitraukinėjo, net iš darbo išėjau šiek tiek anksčiau nėgu tikėjausi.... Tačiau gimdymo metu viskas buvo tvarkoj.. Ir taip pat yra ir kitom mamom, kurios pasirinko maitnti neštumo metu. Tiesiog mūsų visuomenėje tai neįprastas dalykas, ir jeigu vyksta du neįprasti dalykai vienu metu, gydytojos yra linkę juos sieti

Tavo mažiukas buvo labai mažas, tokio nepaliksi ir pienuko jam reikėjo... Aš manau, kad tu padarei tai, ką turėjai padaryt, o trauma gimdymo metu su žindymu neturi nieko bendro

Gal galite paminėti kokių nors Vilniaus ginekologų pavardžių, kurie nežiūri kreivai į žindymą nėštumo metu ir į ilgalaikį žindymą apskritai?

As irgi taip manau.Zindymas nesukeltu gimdos plisimo.Man daktares Banga Kulikauskaite ir Egle Markuniene leido zindyt visa nestuma, nepaisant to, kad sunus gime CP pagalba ir abi sake, kad zindymas nekenkia nestumui.

Dar paskaičiau, kad čia klausėt kaip vyresnis vaikas, kai buvo maitinamas mažiukas.
Tai kai grįžom iš ligoninės, dukrelė pasitiko labai įsižeidusi, kad tiek ilgai manęs nebuvo ir iš karto ėmė plėšti drabužius. bet papo jau nebedaviau, nes ne mano jėgom išmaitinti du vaikus (gydytojai griežtai uždraudė).
Tai dar kokias porą savaičių ateidavo, glostydavo krūtinę ir mėgindavo prisimeilinti. Aš tiesiog priglausdavau ir viskas. Brolį kokias dvi savaites maitinau slapčia, kad ji nematytų, o po to jau jai buvo visiškai tas pats. Ir dabar ramiai maitinu, jokio pavydo ar noro iš dukros pusės nebėra...
Beje kartais aš nusitraukiu pieno ir duodu dukrai iš buteliuko, tai ji jo net negeria sako fui Žodžiu iš tiesų tai jiems labiau prisirišę prie įpročio čiulpti, nei jiems reikia pieno.
Papildyta:


Na aš prieš pirmąjį nėštumą irgi buvau optimistė-natūralistė vaikščiojau į nėščiųjų jogą, gimdyti ruošiausi vandenyje ir pan. Bet deja viska mano idilė baigėsi tragiškai, mano pirmagimė mirė. Taigi po to jau ne taip pasitikinčiai žiūri ir į tas natūralistes ir pan.
Žinoma, reikia tikėtis, kad nieko bloga nenutiks, bet mano patirtis visiškai kitokia. Ir manau, kad rizikos tame yra tikrai daug. Nes kai įvyksta nelaimė, tu vis vien visą gyvenimą kaltini save, kad gal galėjai padaryti kažką, kad tai neįvyktų.
Galiu pasakyti, kad jei vis tik man šitas nėštumas būtų pasibaigęs ne taip sėkmingai kaip dabar, tai būčiau save užsigraužus ir kad maitinau ir kad tampiau vaiką. Nes daugelis gydytojų rekomendavo nutraukti maitinimą bent jau trys mėnesiai iki gimdymo...