QUOTE(pandorita @ 2012 07 31, 20:22)
Na ir man, berods, prireikė patarimo ar paprotinimo
17 sav. Pienuko pradėjo mažėti vos pastojus ir dabar jis, kaip man atrodo, dingęs. Tačiau mažasis niekaip neatsisako minčių jį atgaivinti. Paspaudus spenelį, nė lašiukas neištrykšta, tačiau vaikui "pažindus" matosi, kad jo seilės ir burnytė pienuoti. Tai ir nežinau, tęsti tai ar jau baiginėti Man šioks toks diskomfortas, bet ir mažajam labai ne kas būtų dabar nutraukus tą šventą reikalą... bet jei ne dabar, tai kaži kada
17 sav. Pienuko pradėjo mažėti vos pastojus ir dabar jis, kaip man atrodo, dingęs. Tačiau mažasis niekaip neatsisako minčių jį atgaivinti. Paspaudus spenelį, nė lašiukas neištrykšta, tačiau vaikui "pažindus" matosi, kad jo seilės ir burnytė pienuoti. Tai ir nežinau, tęsti tai ar jau baiginėti Man šioks toks diskomfortas, bet ir mažajam labai ne kas būtų dabar nutraukus tą šventą reikalą... bet jei ne dabar, tai kaži kada
Na dar dažnai būna, kad mažyliai kartais atsisako patys, kai pienelis virsta į priešpienį, nes jiems nebeskanu. Man 18 sav., dar maitinu, tik stengiuosi dienom nebemaitint, tik prieš naktinį ir pietų miegelį duoti, na ir paryčiais, jei išsibudina. Visai atjunkyt ir pati dar nenoriu ir vaikui būtų didelė trauma. O dėl dieninių valgymų kažkaip dar išeina susitart, kai pasakau, kad prieš miegelį bus. Nemanau, kad jums dingęs pienelis, kartais net pientraukis nesugeba ištraukti, o mažylis valgo sau ramiai. Aš jūsų vietoj apmažinčiau maitinimų kiekį, kad nebūtų daug diskomforto, bet nors vieną maitinimą dar palikčiau Bet iš tiesų, kaip geriausia jums ir mažyliui, žinot tik jūs