Kūdikio žindymas ir nėštumas

Jis yra labai labai mažas, dėl to ir nesileidžia laikykis


Narajana - o vat biblijiniais laikais vaikus maitino iki trijų metų ir pats Kristus pagal tų laikų judėju tradicijas turėjo būti išmaitintas iki dviejų - trijų metų....

Žinoma sveikiausia yra, kai motina užbaigia maitinti ir pastoja - kai vaikeliui yra apie du - du su puse -trys metai. Gal gamtoje taip ir buvo... tačiau nebedabar. Tarp mano vaikų natūralus skirtumas yra 2.5 metai, aš pastojau po antro ciklo. Kitos pastoja labai anksti - turbūt čia labai individualus dalykas - gal nuo moters sveikatos, hormonų pusiausviros priklauso

Na aš apie tai ir pasakyti norėjau, kad viskas nuo tradicijos ar mados priklauso. Vieni maitina 5 mėn. kiti kelerius metus, treti iš viso nemaitina ir nieko visi auga sveikučiai ir gražučiai. Mažai maitinti nei kiek ne blogesni žmonės užauga.
Arba pvz. pas mus kažkaip priimta bent jau mėnesį nerodyti kūdikio svečiams. O pvz. Austrijoje priimta naujagimį lankyti per pirmas tris dienas. Ir nieko tiem vaikučiams nenutinka. Austrai nei kiek už mus neprastesni
Arba švedai net kovo mėn. vaikučiam jau kepuryčių lauke nebededa ir nieko. O pas mus tiesiog kepuryčių manija.
Na žodžiu tiesiog ta ir norėjau pasakyti. Kad nieko bloga nėra kad maitini ilgai ir nieko bloga kad trumpai arba net visai nemaitini. Tikrai žinau krūvą mamų nemaitinusių savo vaikų, bet jos tikrai ne mažiau už kitas myli savo vaikučius ir tikrai tie vaikučiai nei kuo nuo kitų nesiskiria ir tikrai neserga labiau, kaip kad žiniasklaida kartais manipuliuoja...

Tema siaip apie nestuma ir zindyma.O kalbant apie sveikata-as visa gyvenima sergu sunkia astmos forma, nes manes mama nezinde.Sunu zindziau du metus-nera sirges...

Nemanau, kad asma sergate vien del nezindymo. Asmos priezasciu ne viena.
Papildyta:


Teoriskai sakoma, kad kol zindoma kas 4 valandas ar dazniau, tol nepastojama.

Na pagal šitą logiką išeitų, kad mano krikšto mamos dukra serga astma todėl, kad ji daugiau nei du metus ją žindė, kaip ir mano draugės sūnus, kurį maitino du su puse metų. O aš nesergu, dėl to, kad manęs mama nemaitino.
O dar kiek tokių atvejų ir net čia SM, kai vaikui baigiasi alergija, kai tik mama jį nustoja maitinti.
Bet tema iš tiesų ne apie tai.

Tiesiog galiu pasakyti, kad maitinau vaiką būdama nėščia, bet jei tai pasikartotų, tai tikrai nemaitinčiau. Nes manau, kad naudos buvo žymiai mažiau nei žalos visiems.
Dabar kai prisimenu tūkstančius kartų norėčiau atsiprašyti savo dukros už tą susierzinimą. Bet jau geriau, kad jo nebūtų buvę, nei dabar graužtis visą laiką ir atsiprašinėti...

Savaime suprantama, kad maitinti verta, jei tas nekelia nepatogumų, nėr pavojinga pilvelyje gyvenančiam. Man ir du žindyt nėr sunku, o vieną dukrą iki sūnaus gimimo tai visai paprasta maitinti buvo.

Sveikos,

kiek čia pažistamų "veidų"

aš irgi dar žindau, nors abejonių kylo nuo pat pradžios - ar saugu, ar nepakenksiu, ir ar tikrai mano dvimetei reikia tokios naštos jei kas nutiktų (nes ir dabar pasitaiko kad ją "paspaudžia" kad ji tokia didelė, o valgo mamos papuką, o tas gali pakenkti mažiukui ).
bet visgi nenoriu priiminėti tokius sprendimus vedama baimės, nėra ji geriausias patarėjas. jei Dievulis man įkretė supratimą, kad tokiu būdu mano vaikas nori gauti mano meilės - tai ir kitą leliuką apsaugos. jei toks Jo planas.
Narajana, skaitau tavo postus ir jaučiu tau didelę užuojautą, tikrai tavo motinystės kelias ne iš lengvų be to linkiu susitvarkyti su tuo kaltės jausmu. be jo manau neįmanoma, čia natrūali netikties išgyvenimo stadija, bet atsikratyti jo - kitas žingsnis


tai kam tada pas gydytoją išvis lankytis?
mano pirma gydytoja irgi buvo "nesekminga", bet labai geras būdas patikrint gydytojos būdą. nes jau kaip prigasdino mane nebūtų žindymo, dar prie ko nors prisikabintų. ir kam tokia gydytoja, taigi kaskart ką nors prigalvos tada užsirašiau į konsultaciją į VGN, pas atsitiktinę gydytoją, pirmą kartą ją mačiau. pasakiau kad žindau, na ji paklausė ar tikrai mano vaikui to reikia, atsakiau kad reikia ir ar tas gali pakenkti. pasakė kad negali, nors ir pakraujavimų pasitaiko iki šiol ir vystosi žirniukas lėčiau.

dėl žindymo ir ligų - maniškė per savo du metus jau spėjo prasirgti 4 kartus bronchitu, kartą plaučių uždegimu, du kartus labai sunkiai isrgo kažkokiu viduriavimo-vėmimo virusu ir n kartų neaiškios kilmės ligomis su aukšta temperatūra be to stebuklingas MP per 1,5 m. nesugebėjo susidoroti su CP metu įgyta disbioze čia aš apie tai, kad negalima tiesiogiai suvesti - valgo papuką - neserga, nevalgo - astma, alergija ir t.t.

Mano mintys irgi tokios pat - jokių baimių, abejonių. Jai jau Dievas iš viso tą penktą vaikutį siunčia mums nė neplanavus, apsaugos jį nuo visko, jei taip turi būti... O ir valgo dvynukai tik 3 kartus per dieną jau: po nakties ir dienos miego ir dar kokį kartelį išsiprašo.

O dėl gydytojos nugi tiesa - ieškau jau kitos.

Emile, na, bet Jus ir turit stiprybes...
Mums antras vaikutis is kazkur "nuo sventosios dvasios" uzkibo, o dabar taaaaip bijau pastot... Gyvybe nutraukt vargu ar sugebeciau, o uzaugint tai salygos tiesiog tragiskos..

Duoda Dievas vaią, duoda ir sąlygas jam. Šiaip gi mano jau du dideliai, paaugliai - nėr visai sunku. Ir visi iki šiol planuoti buvo, o va dabar ėmė ir pajuokavo su netyčiuku.

xena, tavo zuikei jau du metukai laikas tikrai greitai bėga

Kaip kažkuri jau minėjo, kad baigsis pienas, tai va, baiginėjasi Pati nei per kur net lašo neišspaudžiu, vaikas gal kokius 3 lašus Dieną pati nebenori, net neprisimena, o vakare užmiega įsikandus, bet paskutiniu metu ir glosto, ir galva ant krūties pasideda, nes nėra jau ką gerti Bet uždengti negalima, vis tiek bent ranką pasidėjus ant krūties turi užmigti.
Naktį pabudus naudojasi manimi kaip čiulptuku. Nieko negeria, bet burnoj laikyti būtina. O dabar kai anksti švinta, tai nuo 4-5 iki kol prabunda. O jei atimu, tai pyksta. Bet nevalgo, tik laiko įsisiurbus. Tai kad ir valgyti nėra jau ką.
Sakau, gal išvis nutraukti tą naktinį ale valgymą? Bet taip norėjau ilgiau maitinti o vėliau gal ir abu..
Bet tai kaip tada migdyti naktį, juk neisiu dabar čiulptuko pirkti? Be to, miega tai su mumis kartu.. Ką daryt?