Vakar dar ilgai galvojau kokie, visgi, skirtingi žmonės... bet kad moterys, mamos, kurios savo vaikus užauginę, būtų tokios žiaurios ir negailestingos mažiems, nemokantiems apsiginti žmogučiams, kurių širdelės tokios jautrios kiekvienam pasakytam žodžiui ir kurių niekas negali apginti, tai labai graudu klausyt. Jie jau nuo pirmos savo gyvenimo dienos nuskriausti, o pirmus žingsnius padedančios eiti moterys dar labiau gniuždo, išplėšdamos iš rankų sausainuką...
Dar gerai, kad ne visos tokios, kaip jūs sakot.
Neseniai draugei pasakojau apie labai skurstančią vienišą mamytę, kuriai ruošiamės pagelbėt bent šiek tiek, tai ji pasisiūlė padėti, surinkti savo sūnaus drabužėlius ir padovanoti. O nei mačius, nei kada pamatys ją... Štai tokios moterys, mamytės vertos pagarbos.
Aišku, niekas čia prievarta nereikalauja užjausti vargstančius, padėti, remti, bet bent jau, mielos auklėtojos, būkit supratingos ir neterškit atėję čia tų, kurios savo noru stengiasi praskaidrinti vaikams bent kelias valandėles ir padovanot šilumą, gerumą. Tegul šventės būna jums visoms šiltos ir pilnos gerumo kitiems