Kai pagimdziau antraji vaikeli, pirma mintis buvo, kaip gerai, kad as turiu du vaikus ir daugiau niekada nereikes taip vargti. Kokius keturis metus net ziuret nesinorejo nei i nescias, nei i leliukus. O jei ir paziuredavau i tas mamytes, tai tik uzuojautos kupinom akim... O dar devyniems metams prabegus, as beprotiskai uzsimaniau dar vieno vaikelio... Nuo nesciu mamyciu ir leliuku negaledavau akiu atitraukti, net tokia palaiminga siluma per kuna nueidavo... Ir stai visa seima dabar laukia issvajoto kudikelio. Matyt, motinystei reikia subresti... Ir niekada nesakyt niekada...
QUOTE(lad @ 2007 01 24, 12:53)
man panašiau, kad temos autorė nesulaukia vyro palaikymo, todėl ir jaučiasi blogai, ypač jei vaikutis nėra ramus. Man per pirmą naktį dukrytė nugraužė spenelius nes priešpienio buvo labai mažai vyras ryte atvežė papkiuką, dar bandžiau maitint, nes patyriau spaudimą iš personalo pusės, bet priešpienis dinginėjo tiesiog akyse, gydytoja nesutiko skirt primaitinimą, sesutės slpačia nešė, pieno taip ir neatsirado, grįžus namo vyras jau buvo nupirkęs mišinuką ir pats pamaitino dukrytę, ir apgynė nuo visų puolančių. Dėl gimdymo galima pasirinkt epidūrinę nejautrą, po gimdymo jei yra siuvimų, esant norui skiria nuskausminimus, siūlė ir man, bet atsisakiau nes buvau girdėjus kad gali pakenkt pienui. Dėl kėlimosi iki šiol naktimis keliasi tėtis. Dėl darbo, negi vaikučio auginimas ne darbas, ir labai atsakingas, mano vyras manęs prašo, kad neatiduotumėm į darželį iki trejų, ir aš linkusi sutikt, bet čia mano situacija, o temos autorei linkiu stiprybės ir aukščiau galvą, nereikia jaustis kalta dėl savo jausmų, kad nenori antro vaikučio, atiduok visą savo meilę šitam, jau gimusiam, o kitas kai ateis noras tada ir bus 
Mano vaikutis neramus, maitinu pati, gimdžiau su epidūru, bet tai nė velnio nepadėjo. Skausmas jau pasimiršo, fiziškai jaučiuosi puikiai, naktim, galima sakyti, išsimiegu irgi gerai, vyras pabūna su mažium, vakarais padeda, tačiau antro vaikučio nenoriu.
QUOTE(azen @ 2007 01 31, 12:31)
as po pirmo vaiko gimimo irgi kategoriskai sakiau, kad nenoriu antro. taip galvojau 2metus. bet po to pamaciau, kad nano dukrytei labai reikia vaiku, kad labai verziasi pas vaikus kai iseinam i lauka. ir pagalvojau, kad negaliu buti tokia egoiste ir pasmergti savo vaika augti viena, be brolio ar sesers ir tapti egoistu. pagalvojau, o kas bus jei neduok dieve mes (tevai) anksti numirtume. juk tada musu dukryte liktu viena kaip pirstas. pagalvojau, kad kai ji tures savo vaiku, tai jie gali tada netureti puseseriu ir pusbroliu. vienu zodziu pradejo suktis mintys i ateiti ir supratau, kad dar vieno vaiko tikrai reikia.
QUOTE(svetima @ 2007 02 08, 08:23)
Dabar turiu du-ir tuom džiaugiuosi 
Džiaugiuosi, kad įvairūs laikini sunkumai ir egozimas nenusvėrė ir vis dėl to ryžausi tam žingsniui..
Džiaugiuosi, kad įvairūs laikini sunkumai ir egozimas nenusvėrė ir vis dėl to ryžausi tam žingsniui..Aš nemanau, kad tai yra egoizmas, jei jau nenori antro vaiko.
QUOTE(Silvute @ 2007 02 10, 09:27)
o cia jau pacio kaltos - pasiskaityk tema "Pagimdėt atžalą.. O ką "už tai" gavot iš vyro? " ir suprasi - pasirodo kai kurioms personoms, tai kad vyras teikiasi uzsiimti savo vaiku ir padeti ji auginti yra taip sunkiai suprantamas dalykas, kad laiko ji didziausia dovana.
Tai jeigu moterys taip galvojo ir elgiasi, tai ko tada noreti is vyru?
Tai jeigu moterys taip galvojo ir elgiasi, tai ko tada noreti is vyru?
va čia tai pasakei.. Mano vyras padeda ir užsiima vaiku, rūpinasi, abu "šneka" nors mažiui tik trys mėn, tačiau man tai nėra sunkiai suprantamas dalykas, bet man tai faina ir manau, kad tai dovana. Tai ką tuo norėjai pasakyt?
QUOTE(athina @ 2007 03 23, 20:23)
esu vienturte, ir tokios laimes savo vaikams nelinkeciau nei uz ka, nesu tiek savanaude, kad is vaiko atimciau galimybe tureti broli ar sese. vienas dalykas kai vaikas lieka vienturtis del to, kad mama tiesiog negali tureti daugiau vaiku - bet kai nusprendzia, kad keli menesiai bemiegiu naktu jai per sunku, to nesuprantu niekaip. taip, ne visada broliai ar seses tampa geriausiais draugais, kartais buna istoriju tokiu, kad tikrai butu geriau ju netureti, bet vis del to manau, kad pasirinkti tureti tik viena vaika yra egoistiska, jau geriau tada suprantu tuos, kurie ju nusprendzia netureti visai. Isivaizduoju situacija, vaikas paklausia, kodel as negaliu tureti brolio ar seses, atsakymas - nes tu, vaikeli, man pasirodei toks vargas ir kosaras, kad daugiau vaiku as gyvenime nebenorejau...
Pasikartosiu, nebuvo sunkus nėštumas, gimdžiau sunkiai ir baisiai, tačiau dabar jaučiuosi beveik kaip ir anksčiau, naktys man išvis nesunkios, mano mažiukas, tas minkštutėlis burbuliukas džiaugsmas mano gyvenime, bet nenoriu antro vaiko. Nenoriu ir net negalėčiau išvardint priežasčių. Ar tada aš tokia egoistė?
QUOTE(klastune @ 2007 07 13, 15:37)
Mano vaikutis neramus, maitinu pati, gimdžiau su epidūru, bet tai nė velnio nepadėjo. Skausmas jau pasimiršo, fiziškai jaučiuosi puikiai, naktim, galima sakyti, išsimiegu irgi gerai, vyras pabūna su mažium, vakarais padeda, tačiau antro vaikučio nenoriu.
Aš nemanau, kad tai yra egoizmas, jei jau nenori antro vaiko.
va čia tai pasakei.. Mano vyras padeda ir užsiima vaiku, rūpinasi, abu "šneka" nors mažiui tik trys mėn, tačiau man tai nėra sunkiai suprantamas dalykas, bet man tai faina ir manau, kad tai dovana. Tai ką tuo norėjai pasakyt?
Pasikartosiu, nebuvo sunkus nėštumas, gimdžiau sunkiai ir baisiai, tačiau dabar jaučiuosi beveik kaip ir anksčiau, naktys man išvis nesunkios, mano mažiukas, tas minkštutėlis burbuliukas džiaugsmas mano gyvenime, bet nenoriu antro vaiko. Nenoriu ir net negalėčiau išvardint priežasčių. Ar tada aš tokia egoistė?
Aš nemanau, kad tai yra egoizmas, jei jau nenori antro vaiko.
va čia tai pasakei.. Mano vyras padeda ir užsiima vaiku, rūpinasi, abu "šneka" nors mažiui tik trys mėn, tačiau man tai nėra sunkiai suprantamas dalykas, bet man tai faina ir manau, kad tai dovana. Tai ką tuo norėjai pasakyt?
Pasikartosiu, nebuvo sunkus nėštumas, gimdžiau sunkiai ir baisiai, tačiau dabar jaučiuosi beveik kaip ir anksčiau, naktys man išvis nesunkios, mano mažiukas, tas minkštutėlis burbuliukas džiaugsmas mano gyvenime, bet nenoriu antro vaiko. Nenoriu ir net negalėčiau išvardint priežasčių. Ar tada aš tokia egoistė?
Vistiek kuria diena paprasys broliuko ar sesers, tai ka tada sakysi? Atsimenu kai buvau maza, man vienai buvo labai liudna, kitiems pavydejau kurie turejo broliuka ar sesute. Tai prasiau teveliu pagaminti sesute ar broliuka, maciau kaip jie labai nenorejo, bet man pavyko ikalbeti juos
QUOTE(SUPER HERA @ 2007 01 06, 00:10)
1nevisada būna,kad nėštuma lydi pykinimas.antra vertus,jis kamuoja daugiau rūkančias moteris
2pats didžiausias malonumas ,sveikai ir naturaliai susilaukti mažylio.aš,asmeniškai,nenorėčiau būti supjaustyta,ir dvi paras ant naktipuodžio sėdėt-geriau pagimdžius po poross valandų mėgautis kava,o dar po poros-nulėkti i dušą
3maitinimas krūtimi-meilės aktas,stipriausias fizinis-emocinis tarpusavio su kūdykiu bendravimas
4tegu vyras keliasi prie kūdykio
5 po poros mėnesių nuo kūdykio gimimo galima dirbti.
jei turi vaiką tik vieną,ir dėl tokių ,mano nuomone,menkniekių ,bijai gimdyti antra,pažvelki i veidrodi.po 20m tau vienturtis pasakys-
visa gyvenimą esu ir buvau vienišas
neturėjau brolio-sesės-autoriteto,konkurento ar pan.
neturiu nieko artimo,nes draugai šeimos neatstos
neišmokau dalintis,neišmokau būti lyderiu,neišmokau gyvenime kovoti
jaučiuosi be brolio-be sesės-lyg be rankų ir t.t
augau viena,žinau kaip tai nesaldu.linkiu kiekienai šeimai bent dvejų atžalų,nes vaiko auginimas šiais laikais,kai ir pampersai,ir mišinukai,ir kitos priemonės palengvinančios mažylio priežiūrą,o dar ką noriu pasakyti-antras gimdymas visada daug lengvesnis,vaiko priežiūra paprasrtesnė.ne viena mama turinti vienturti neatsistebi,kaip lengva auginti tris-jie užsiėmę savais reikalais,o štai paskui vienturtį nuolatos tenka lakstyti,prižiūrėti jį,linksminti ir užimti.linkiu mielai
jovitav gryžti i šį skyrelį jau pasidžiaugti su antraja atžalėle.sėkmės
2pats didžiausias malonumas ,sveikai ir naturaliai susilaukti mažylio.aš,asmeniškai,nenorėčiau būti supjaustyta,ir dvi paras ant naktipuodžio sėdėt-geriau pagimdžius po poross valandų mėgautis kava,o dar po poros-nulėkti i dušą
3maitinimas krūtimi-meilės aktas,stipriausias fizinis-emocinis tarpusavio su kūdykiu bendravimas
4tegu vyras keliasi prie kūdykio
5 po poros mėnesių nuo kūdykio gimimo galima dirbti.
jei turi vaiką tik vieną,ir dėl tokių ,mano nuomone,menkniekių ,bijai gimdyti antra,pažvelki i veidrodi.po 20m tau vienturtis pasakys-
visa gyvenimą esu ir buvau vienišas
neturėjau brolio-sesės-autoriteto,konkurento ar pan.
neturiu nieko artimo,nes draugai šeimos neatstos
neišmokau dalintis,neišmokau būti lyderiu,neišmokau gyvenime kovoti
jaučiuosi be brolio-be sesės-lyg be rankų ir t.t
augau viena,žinau kaip tai nesaldu.linkiu kiekienai šeimai bent dvejų atžalų,nes vaiko auginimas šiais laikais,kai ir pampersai,ir mišinukai,ir kitos priemonės palengvinančios mažylio priežiūrą,o dar ką noriu pasakyti-antras gimdymas visada daug lengvesnis,vaiko priežiūra paprasrtesnė.ne viena mama turinti vienturti neatsistebi,kaip lengva auginti tris-jie užsiėmę savais reikalais,o štai paskui vienturtį nuolatos tenka lakstyti,prižiūrėti jį,linksminti ir užimti.linkiu mielai
jovitav gryžti i šį skyrelį jau pasidžiaugti su antraja atžalėle.sėkmės
NU zinot, perskaiciau ir negaliu neatrasyt
1. rukancias ?!! cia is kur tokia informacija ? Pykinimas kiek zinau yra nestumo toksikozes pozymis ir priklauso nuo bendro hormoninio fono - kuo embrionas stipriau isitvirtina gimdoje, tuo toksikoze ryskesne.
2. kada cia pagimdzius galima kava megautis ??? o maitinimas ?!! naturalus - ne kitaip ? "lekimas i dusa" po poros val ?!
3. del naturalaus maitinimo sutinka
4. Del vyru kelimosi - nezinau, gal kai kuriems vyrams ir atsiranda pienas po gimdymo , maniskiam taip nebuvo, taip, kad keliausi nakti dazniausiai as, bo vaikas atsibusdavo tam kad pavalgytu. veliau taip - daug padejo vyras, bet vistiek keldavomes abu. Tiesa sakant neisivaizduioju - vaikas rekia, o mama i aki pucia...
5. Dirti galima iseit ir ka tik pagimdzius, tik vaika reikia valstybei uzrasyt
Negalima niekinti svetimu baimiu ir vadinti jas 'menkniekiais'
Del broliu ir seseru komentu7ot nenoriu, bo pampersais uzmetysit
Vnz nemanau kad vienas uzauges vaikas yra kuo tai nuskriaudziamas - dauguma ju talentingesni, drasesni ir turi maziau kompleksu uzauge, nes nera pastoviai 'durninami' ir slopinami vyresnio brolio ar sesers.
Papildyta:
ir dar....vakai dazniausiai broliuku ir sesuciu praso, veikiami aplinkiniu..."Nu Jonuk a turi broliuka ? neturi ? o jei kaip liuuuuudna...tai paprasyk butinai teveliu !!! dviese linksmiau.." ir t.t. ir pan. Visuomene niekad nera patenkinta - nevedes - tai kada vestuves ? a gal senmerge liksi ? tai kada vaikai ? A jau turit viena...a tai kada antras ? Tai trecio neplanuojat ? O butu taip linksma sesiese, penkiese...A suns neturit ? vaikam taip reik gyvuliuku ? a jau turit...o tai dar gal kaciuka ?
Gyvenimas yra tavo. Turi ji tik viena, vieninteli, kito, kuri galesi pragyventi taip kaip noresi nebus. Todel klausytis bobuciu prasymu yra kvaila. Jei antras ar desimtas vaikas yra naturalus poreikis. tada valio !
bet jei kyla abejones "apsispresti" ir "pasiryzti" del vaiko, vyro, bobutes, kaimynes ar dar ko nors (isskyrus save) tikrai neverta
QUOTE(verdi @ 2007 07 06, 21:35)
Cia labai individualu.As antram "subrendau" tik po 10metu.Tiek laiko nenorejau,o dabar gailiuosi,kad tarp vaiku toks didelis amziaus skirtumas.Labai dziaugiuosi savo mazu stebukleliu ir jau svajoju apie trecia(antram dar tik 6sav.)
Kaip daug gyvenime keičiasi - antro pasiilgai tik po 10metų, o trečio - jau po 6 savaičių
QUOTE(klastune @ 2007 07 13, 16:37)
Pasikartosiu, nebuvo sunkus nėštumas, gimdžiau sunkiai ir baisiai, tačiau dabar jaučiuosi beveik kaip ir anksčiau, naktys man išvis nesunkios, mano mažiukas, tas minkštutėlis burbuliukas džiaugsmas mano gyvenime, bet nenoriu antro vaiko. Nenoriu ir net negalėčiau išvardint priežasčių. Ar tada aš tokia egoistė?
Na, tavo mažyliui dar tiek nedaug, visai nenuostabu, kad dar nenori antro. Bet ateina laikas, kai pasiilgsti kūdikio, galiausiai, juk labai įdomu, o koks gautųsi kitas vaikas? Ne paskutinėj vietoj ir tai, kad smagu turėti mergytę ir berniuką.
O dėl egoizmo - vienturčiui nelengva, nes tėvai be galo daug iš jo reikalauja, nori, kad jis būtų tobulas. Jei būčiau auginusi vieną vaiką, širdis būtų plyšusi iš skausmo dėl kiekvieno nieko, kai truri daugiau vaikų, pradedi blaiviau žiūrėti į jų problemas. Ir pačiam vaikui suaugus gera žinoti, kad turi brolį ar sesę, kurie nelaimėje padės, kuriems rūpi, kaip tu gyveni. Nuoširdžiai linkiu, kad su laiku pakeistum savo nuomonę
QUOTE(ugniukas1 @ 2007 08 18, 08:32)
Gyvenimas yra tavo. Turi ji tik viena, vieninteli, kito, kuri galesi pragyventi taip kaip noresi nebus. Todel klausytis bobuciu prasymu yra kvaila. Jei antras ar desimtas vaikas yra naturalus poreikis. tada valio ! bet jei kyla abejones "apsispresti" ir "pasiryzti" del vaiko, vyro, bobutes, kaimynes ar dar ko nors (isskyrus save) tikrai neverta
bet jei kyla abejones "apsispresti" ir "pasiryzti" del vaiko, vyro, bobutes, kaimynes ar dar ko nors (isskyrus save) tikrai neverta Deja, nėra tokio gyvenimo. kurį galėtum nugyventi kaip nori. Yra labai daug nepriklausančių nuo tavęs aplinkybių, kurios tavo gyvenimą vėto ir mėto. Sutinku, kad neverta gimdyti vaiko dėl bobutės ar kaimynės, bet dėl vaiko ar vyro, jeigu jį myli - kodėl ne? Vaikai nėra mūsų nuosavybė, mes tik tie, kurie juos palydi į gyvenimą, jei vaiką gimdai sau ir dėl savęs, nebus jam lengva gyventi...
matyt,aš iš tų moterų,kurioms vieno vaikelio užtenka ir ne todėl,kad buvo sunkus nėštumas,gimdymas ar vaikelio priežiūra,tiesiog aš manau,kad gera mama galiu būti tik vienam vaikui - savo dukrytei 
aišku,iš aplinkinių tik ir girdi,kada antras ir panašiai,bet jei man to nereikia 
gerbiu tas,kurios turi dideles šeimas valio 
čia kiekvieno pasirinkimas.
ir ne todėl,kad buvo sunkus nėštumas,gimdymas ar vaikelio priežiūra,tiesiog aš manau,kad gera mama galiu būti tik vienam vaikui - savo dukrytei aišku,iš aplinkinių tik ir girdi,kada antras ir panašiai,bet jei man to nereikia gerbiu tas,kurios turi dideles šeimas valio čia kiekvieno pasirinkimas.
QUOTE(reksnyte @ 2007 08 18, 16:00)
matyt,aš iš tų moterų,kurioms vieno vaikelio užtenka ir ne todėl,kad buvo sunkus nėštumas,gimdymas ar vaikelio priežiūra,tiesiog aš manau,kad gera mama galiu būti tik vienam vaikui - savo dukrytei aišku,iš aplinkinių tik ir girdi,kada antras ir panašiai,bet jei man to nereikia gerbiu tas,kurios turi dideles šeimas valio čia kiekvieno pasirinkimas.
ir ne todėl,kad buvo sunkus nėštumas,gimdymas ar vaikelio priežiūra,tiesiog aš manau,kad gera mama galiu būti tik vienam vaikui - savo dukrytei aišku,iš aplinkinių tik ir girdi,kada antras ir panašiai,bet jei man to nereikia gerbiu tas,kurios turi dideles šeimas valio čia kiekvieno pasirinkimas.Labai labai pritariu
. Turiu draugu kurie uzauge kaip vienturciai ir savanaudziais, egoistais tikrai negaliu ju pavadint. Tai priklauso TIK NUO AUKLEJIMO. Dazniausiai didziausi savanaudziai ir tironai buna jauniausi seimoje vaikai. Ypac jei juos augina vyresni broliai ar seserys, bo teveliai neturi laiko.... Be to, nieks negarantuoja, kad brolis ar sesuo uzaugus bus parama, o ne NASTA, kurios problemas reikia sprest visa gyvenima. taigi. Ir gyvenimas visgi yra tik jusu dar karta kartoju. Net del mylimo vyro vaiko gimdyti neverta - o tik del saves ir tik del to, kad PATI nori pradeti nauja gyvybe
QUOTE(ugniukas1 @ 2007 08 19, 09:22)
Labai labai pritariu . Turiu draugu kurie uzauge kaip vienturciai ir savanaudziais, egoistais tikrai negaliu ju pavadint. Tai priklauso TIK NUO AUKLEJIMO. Dazniausiai didziausi savanaudziai ir tironai buna jauniausi seimoje vaikai. Ypac jei juos augina vyresni broliai ar seserys, bo teveliai neturi laiko.... Be to, nieks negarantuoja, kad brolis ar sesuo uzaugus bus parama, o ne NASTA, kurios problemas reikia sprest visa gyvenima. taigi.
Ir gyvenimas visgi yra tik jusu dar karta kartoju. Net del mylimo vyro vaiko gimdyti neverta - o tik del saves ir tik del to, kad PATI nori pradeti nauja gyvybe
. Turiu draugu kurie uzauge kaip vienturciai ir savanaudziais, egoistais tikrai negaliu ju pavadint. Tai priklauso TIK NUO AUKLEJIMO. Dazniausiai didziausi savanaudziai ir tironai buna jauniausi seimoje vaikai. Ypac jei juos augina vyresni broliai ar seserys, bo teveliai neturi laiko.... Be to, nieks negarantuoja, kad brolis ar sesuo uzaugus bus parama, o ne NASTA, kurios problemas reikia sprest visa gyvenima. taigi. Ir gyvenimas visgi yra tik jusu dar karta kartoju. Net del mylimo vyro vaiko gimdyti neverta - o tik del saves ir tik del to, kad PATI nori pradeti nauja gyvybe
QUOTE(ugniukas1 @ 2007 08 19, 09:22)
Turiu draugu kurie uzauge kaip vienturciai ir savanaudziais, egoistais tikrai negaliu ju pavadint.
Aš irgi tokių turiu. Blogiausia, kai tam vieninteliam vaikui tenka nešti abiejų tėvų naštas, juos slaugyti ir niekas nepakeis, nepadės. Buvo skaudu, kai vienturtė draugė palaidojo savo 40 m. vyrą ir liko vienui viena su savo problemom, nes vyro seserys atitolo, o jos tėvai patys pagalbos reikalingi. Tikiu ir dažnai matau, kad ne visos moterys gimusios būti motinom, bet jei jau esat nors vienam vaikui, tai pagimdykit ir antrą, tai tikrai nepadarys jūsų gyvenimo ypač blogu, o jūsų mylimam vaikui bus lengviau. Žinoma, čia nekalbu apie negalinčias pastoti. Nors ir šiuo atveju rimtai pagalvočiau apie įsivaikinimą
Nėra gyvenime vienareiksmiu dalyku
As visuomet norejau but viena, na ir ka toks jau tas xarakteris Su seserim geriausios drauges kai ji toli nuo manes. Ar as del to bloga, nemanau mano toks xarakteris Bet as esu as, geresne ar blogesne, bet esu... Ne kiekvienam reik brolio ar sesers.
As visuomet norejau but viena, na ir ka toks jau tas xarakteris
Su seserim geriausios drauges kai ji toli nuo manes. Ar as del to bloga, nemanau mano toks xarakteris Bet as esu as, geresne ar blogesne, bet esu... Ne kiekvienam reik brolio ar sesers.
Klastune, aš taip pat nenorėjau antro vaikučio kai mano mažiukei buvo tiek laiko kiek dabar tavo 
iki kol suėjo vaikučiui metukai. O paskui viskas staiga taip paprasta pradėjo atrodyt ir apie antrą pradėjau galvoti, kažkaip labai staiga viskas apsivertė. Aišku pradėjau galvot apie antrą kuris būtų tik po kokių 3 metų 
O pasirodo jis jau manyje Taviškis dar labai mažas leliukas ir normalu , kad net negali pagalvot apie antrąjį, ir joks čia ne egoizmas, kiekvienam savo 
iki kol suėjo vaikučiui metukai. O paskui viskas staiga taip paprasta pradėjo atrodyt ir apie antrą pradėjau galvoti, kažkaip labai staiga viskas apsivertė. Aišku pradėjau galvot apie antrą kuris būtų tik po kokių 3 metų O pasirodo jis jau manyje Taviškis dar labai mažas leliukas ir normalu , kad net negali pagalvot apie antrąjį, ir joks čia ne egoizmas, kiekvienam savo
