QUOTE(jovitav @ 2007 01 04, 21:01)
Ar yra tokių mamų, kurios turi vieną vaikelį ir apie antrą net pagalvot nenori?
Aš turiu keletą priežasčių, kodėl nenoriu antro vaiko :
-nenoriu būt nėščia
ir jaust pykinimą kokius 4 mėn. nuo ryto iki vakaro ;
- nenoriu sužinot ką reiškia natūralus gimdymas;
-nenoriu patirt pačio didžiausio košmaro(mano atveju) vaiko auginime-maitinimo krūtim;
-nenoriu kas dvi val. keltis naktim;
-nenoriu sėdėt namie ir neit į darbą;
Tokios mano priežastys. Gal kai kam pasirodys baisu ką aš čia parašiau, bet tokia jau aš esu. Nepykit ir nesmerkit.
Jovitav, juk tavo vaikiukas dar nedidelis, kodėl jau mąstai "gimdysiu/negimdysiu"? Palauk, paaugink šitą, o po to žiūrėsi, norėsi dar vieno ar ne.
Aš pagimdžiusi pirmą vaiką irgi net negalvojau apie antrą, bet ne dėl tokių priežasčių kaip tavo. O po to mokslai, darbai ir pan., vis "netinkamas laikas". Bet kai po 11 metų sužinojau, kad laukiuosi, buvau labai laiminga. Užsimiršo visi vargai su pirmuoju, dukrytės laukėm visi: ir vyras ir dvylikametis sūnus. Sakyčiau, netgi dabartinė mano motinystė kažkokia kitokia, gal sąmoningesnė, brandesnė. O kai žiūriu į miegančią dukrytę, vis galvoju, kaip aš be jos galėjau gyventi tiek metų?
Draudžiama asmeniniame paraše patalpinti bet kokio pobūdžio skelbimą.
, bet vistiek ačiū Jums už nuomones. 
as ir pati dabar nenoriu net pagalvoti nes manajam 2m pasiutes baisiai vaiks 
bet veliau zinau kad noresiu ir net labai 
?
... Tu dažniau į ją miegančią žiūrėk, tada ir depresija praeis ir dar tokio "bumbuliuko" užsinorėsi 
...
aišku gimdymus, maitinimus ir visa kita jau pamiršau, bet kas labiausiai mane gniuždo, tai kad vaikas iš karto nepasako kas jam yra, t.y. nemoka šnekėti, nuo pirmos gyvenimo dienos tik ir laukiu kada jis pradės šnekėti ir pasakys ką jam skauda, ko jis nori ir kaip laukiu kada pradės pats valgyti 
