Vaikas mušasi darželyje, grasinimai.

siaubas kazkoks! aisku, tai mamai irgi nelengva.....bet kai kencia kiti vaikai jie gi labai greitai perima toki "gera" pavyzdi....manyciau, is pradziu reikia kalbetis su to vaikucio tevais, kad jie patys bandytu spresti ta problema. jei nepades - padarykit koki tevu susirinkima, gal kartu rasit iseiti. cia jau gali prireikti ir teisininku pagalbos. sekmes!

Sveikos mamytes, as ne viska parasiau. Kad mamyte ir yra ia didziausia problema. Musu grupe dirba nuo 7,30 iki 18 val. O mama ji atveda 6 ryto ir pasiima 21 val. (budincios grupes). Vaikui truksta meiles. Kai tevai ateina pasiimti savo vaikucius, tai jis varksas vaikas stovi ir ziuri kaip tevai rengia, buciuoja savo vaikucius. Is cia ir yra visas pyktis. Pries savaite mano kantrybe isseko ir as su vyru nusprendziau nueiti pas direktore, dar ejo dvi mamos, tai labai daug naujo suzinojom. Karta vaiko mama ryte buvo atejusi girta, pasiaskinima rase. Nors motina atrodo labai tvarkinga. Suzinojom, kad seima socialiai remtina, kad uz darzeli moka tik po viena lita i diena (gerai vaika auginti uz viena lita nuo 6 ryto iki 9 vakaro). Su motina kalbeti, tas pats kaip su siena. Aukletoja sake, kad darzelis meiles motinos vaikui neduos. O jis motinos beveik nemato. Tai dabar jau, kokia savaite, vaika atveda po 8 ir pasiima apie 18 val. O direktore pasake, kad nieko padaryti negali, kad jis vaikas sveikas, o motinos neprivers vaiku usiimti. Nors pazadejo dar su ja pakalbeti.

siaubas.. uzjauciu.. cia gal net patarti nelabai yra ka.. juk is tikro, cia ne mokykla, uz bloga elgesi negali ismesti matyt ir teveliai atitinkami, tai vaikas ir yra toksai (jei mano namie toki elgesi, tai ir darzelyje panasiai elgiasi, ypac jei dar zodziai kaip minejot "grazus"liejasi nebent prasyti pervesti i kita grupe? Ar nenorit aukletojos keisti?.. Bet jei iseis pati, tai neisvengiamai pasikeis.. Joo.. stiprybes ir sekmes!

Aukletoja labai gera. Del to ir nenorim keisri darzelio ir darzelis po langais.

Kiek gi tam "pabaisai" metų, kad jis jau nevaldomas? Žinau, kad būna hiperaktyvių vaikų, vaikų su elgesio sutrikimais, bet jei auklėtoja turi tikrai didelį stažą, tai tikrai neturėtų pulti į paniką ir vien dėl to keisti darbą? Paprastai tokios auklėtojos pačios pataria tėveliams, kaip padėti vaikui - kokius žaidimus žaisti, kaip padėti susikaupti, kaip raminti, galų gale - kreiptis į psichologus.
Čia kažkaip per dramatiška. Gal auklėtoja tiesiog pati pavargo nuo darbo su vaikais? Juk darbas nelengvas...

pas mano vaika grupeje taip pat yra vienas vaikas su elgesio sutrikimais...ir ka? patenkintu nera, bet direktore tyli, nes vaiko tevelis uzima gera posta kai kur...
aukletojos budi prie to vaiko, labai stebi..kosmaras, kai pagalvoju, kad nezinia ka gali padaryt mano vaikeliui..is pradziu mano vaikas sakydavo , kad tas musasi, bet dabar jyg maziau lenda..ka cia bepridursi..
Papildyta:
beje, aukletojos irgi nuostabios, tai gaila butu pereit i kita grupe..

Ir pas mus grupeje buvo panasi situacija, grupe skirta vaikam nuo metu iki 3,vaiku yra ir 10men ir 2,3 kazkaip visi draugauja.Ir akletoja su aukle fainos.Bet yra vienas berniuka 2,4men bet stambus ir aukstas yra gi ivairiu vaiku tikrai galima duoti kokius 4metus tikriausiai vienas is tevu stambus bet esme ne tame, o tame kad jaucia savo jega ir viska is vaiku atima,stumdo muso nu sakis vaikai verkia vien nuo jo,aukletoja tikrai ji priziuri bet sako tik atsisuku iskart kam nord trenks Bet viena diena atejus paimti radau vaika su didziulu guzu aukletoja aisku atsiprasinejo, bet..... nuejau pas direktore viska paaiskinau tai jinai surinko ryte 10teveliu ir visi buvo pries ta vaika, tai dirike tiesiog pervede ji i kita grupe nuo3 iki5,tai aukletoja sako kad ten vaikas ramus nieko neskriaudzia nes suprato kad yra stipresni

Jam dabar apie 4 m., aukletoja bande su mama kalbeti ir kazka patarti ir straipsniuku ivairiu duodavo paskaityti, bet mama "kurcia".

Situacija tikrai nepavydetina, mes gyvenam Jav tai cia tokio vaiko darzelyje nelaikytu, jei jis tikrai toks nevaldomas, paprasciausiai ismestu is darzelio po keliu pasikalbejimu su tevais, jei to vaiko elgesys visiskai nesikeistu. Manau jei daugiau teveliu butu pries toki vaika grupeje, turi buti daroma isvada ar turi kenteti visi vaikai grupej ar toki vaika is viso nepriimti. Tikrai neverta nuleisti ranku ir pries viska uzsimerkti, drasos keiciant i geresne puse

Skaitau ir kažkaip baugoka pasidarė. Mamos, pačios turinčios vaikų, sako tokius žodžius, kaip "išmesti vaiką", "prieš vaiką"! Ar ne per greit mes nurašome VAIKUS? Suprasčiau, jei pasipiktinimo lavina būtų prieš tėvus. Juk jie atsako už MAŽYLIO raidą. Tikiu, kad rūpestingi tėveliai su protingų auklėtojų pagalba gali palenkti išdykėlį į kitą pusę. Juk jie dar kvailiukai, nemoka savo jausmų kontroliuoti, išreikšti žodžiais, ieškoti nesmurtinių sprendimų. Mūsų, suaugusių, pareiga yra jiems padėti. Nespindėčiau aš džiaugsmu, jei mano vaiką skriaustų kiti, BET apie tai kalbėčiau su tėvais. ir tik tada, jei tėvai yra akli ir kurti TIK TADA sprendimas būtų prašyti direktorės perkelti vaiką.

Žinoma, lengviausia yra tiesiog atsikratyti vaiko. Jau nuo lopšelio amžiaus. Užmirškim 2-3 metų krizes. Auga teroristas! Geriausia atsikratyti visiems laikams. Tegu išmeta iš darželio. "Nubaustasis" greičiausiai tai supras savu nebrandžiu būdu. Į mokykla jis ateis irgi su diideliu pasipriešinimu, nes jo niekas nenori. Ten jis irgi kels problemas. Mesim jį ir iš mokyklos. Kad mums netrukdytų. O paskui bijosim vaikščioti vakarais. Nes atstumtieji keršija. Savaip. Baisiai. Taip, kaip su jais kažkada pasielgėme mes.

Taip, truputį sutirštinau spalvas. Bet kartais prieš supykstant ant svetimo vaiko, reikia pabandyti pamatyti, kad jis bent šiek tiek panašus į savą - mielą, be galo brangų bet iš kantrybės išvedantį mažylį.

Taigi parašė, kad mama buvo KURČIA visokiems patarimams, o jų iš puikios daug metų dirbusios auklėtojos, manau, tikrai buvo gerų ir naudingų.
O ką gali padaryti su SVETIMU vaiku, jeigu prie jo auklėjimo ir raidos tėvai neprisideda? Juk pirmiausia TĖVAMS turi rūpėti jo vaikas, bet aišku lengviausia yra nuvesti vaiką į darželį ir taip išvengti problemų, kurias jie turėtų išspręsti. Gal tėvams giliai dzin, ką daro jų vaikas (giliai ne dzin bus paauglystėj, jei nesusirūpins dabar), o gal jie patys kenčia nuo vaiko terorizavimo.

Supraskit - nėra vienodu vaikų. Visi vaikai su savuoju "AŠ", tik reiškiasi jis labai skirtingai. Manyčiau, jei auklėtoja su dideliu stažu, ji turėtu seniai būti atradus būdą susivaldyti tokį vaiką. Nes kiekvienais metais yra bent vienas toks vaikas grupėje. Argi neprisimenat ir savo mokyklos laiku - nejaugi visi buvo klasiokai labai labai geri - bent vienas velniukas atsirasdavo visada.
Sakau tai tik todėl, kad turėdama du vaikus turiu dvi visiškai skirtingas asmenybes iš visų pusių. Dukra maža buvo dievo avinėlis, kur pasodinsi ten ir rasi, ką pasakysi - ta padarys. Sūnus visiška priešingybė - jau 7 mėn per 30 sek jis sugebėjo užlipti ant dujinės viryklės, po mėn. jau važiavom siūti antakio, dar po poros mėn. gulėjom su nuplikymu ligoninėje. Iš akiračio užtenka jį paleisti 5 sek ir jis jau gali ką nors pridaryti. jo pilna visur ir visada. Standartiniai auklėjimo metodai eina velniop. kai darželio auklėtoja pradėjo manę tiesiog pulti - nuvėdžiau jį pas visus specialistus kuriuos tik radau, net į vaikų raidos centrą nuėjom. Ten gi buvau nužiūrėta, kaip moteriškė ieškanti kažkur smegenų ir vaikui ligų. Jis ne hyperaktyvus, jis tiesiog judrus ir žingeidus vaikas. Viską pažinantis per potyrius - pačiūpinėti, pasukinėti, pabandyti užlipti, palenkti, numesti. Sutinku, kad auklėtojos tai neguodžia, kai jų laksto 12, ir dar vienas iš jų vos sugaudomas. Bet jis irgi vaikas. Be to po gero mėnesio ji pati rado kaip su juo susitvarkyti. Kaip pavyzdiys - aš jo namie apkirpti negaliu, o ji apkerpa. šiai dienai, aš pati tik dabar atradau būda susikalbėti su juo. Standartiniai: kampai, diržai ir papirkinėjimai, nei man patinka, nei jam veikė. Dabar kai aš juo paprašau (ne įsakau) ir gražiai susitariam kaip ką darysim - jis daro viską kaip reikia ir elgiasi gerai. Bet užtenka man pakelti balsą, ar pasakyti ne tuo tonu - jis tiesiog nebegirdi arba daro viską tyčia atvirkščiai. Šiai dienai pas jį tokia saviraiška ir nieko negalim padaryti.
Aš save guodžiu vienu dalyku: kažkada stebėjausi, kaip tėvai nesugėba susitvarkyti su vaiku ir jis rodo savo elgesio "tobulumus" viešai, bei šokdina savo tėvus. Kaip atsakymą į šį klausimą susilaukiau sūnaus su kuriuo turiu atmesti visus visuomenės nuomonės subtilybes ir padaryti tai kaip kažkada sakiau - jau maniškiai tai taip manęs nepašokdintu . Šokdina, dar ir kaip!