..dievuliau.... suprantu, kad skauda žvėriškai...
Suspaudė širdį - išsiverk.
Verk, jei sopa.
Ašarų nesutaupysi.
O ir sutaupius -
Argi kam beatiduotum?..
...apkabinu Tave.... stipriai stipriai...
Perskaičiau istorija ,atrodo kodel taip nutiko????taip norėtusi tave apkabinti nes tau be galo sunku....,nors jokie žodziai nepadės,galbūt ir tas svetimo žmogaus apkabinimas pasirodytu kažkas ne taip...tiesiog be galo baisu ..ir ne vienas nenorėtu buti tavo vietoje....bet musu niekas neklausia ,kartais išplėšia iš mūsų ir nesvarbu ka bet tai dalis mūsų,kuri lieka amžinai tuščia...
Iš patirties sakau kad tik laikas šiek tiek leis prisimiršti bet širdi randas liks visam gyvenimui...Tikiu kad du patys brangiausi žmonės tave dabar saugos .
..labai labai užjaučiu ir linkiu be galo daug stiprybės.....
Iš patirties sakau kad tik laikas šiek tiek leis prisimiršti bet širdi randas liks visam gyvenimui...Tikiu kad du patys brangiausi žmonės tave dabar saugos .
..labai labai užjaučiu ir linkiu be galo daug stiprybės.....
žinokit net ir svetimų žmonių apkabinimai dabar labai daug ką reiškia, nes artimų ne tiek daug ir beliko...
QUOTE(Rose Prick @ 2007 10 08, 09:43)
nes artimų ne tiek daug ir beliko...
...jei tik žinočiau, kaip Tave paguost, paguosčiau.... bet tikrai nežinau... laikykis, zuiki, labai labai....
Stiprybės Tau.Nuoširdžiai užjaučiu ir stipriai apkabinu.Būk stipri brangioji,nepalūžk
Laikykis ,užjaučiu Tikėk,kad jos kiekvieną minutę su tavimi...nors tu negali jų paliesti...bet jos tave liečia per vėją,per saulės spindulėlį... Stipriai apkabinu tave
Zinau, kad neimanoma paguosti.. nera to zodzio, kuris sumazintu skausma, kuri jauti.. Kalte... Nevilti...
Didele uzuojauta Tau ir daug daug stiprybes... nes jos reikia tiek daug...
Didele uzuojauta Tau ir daug daug stiprybes... nes jos reikia tiek daug...
Siaubas... tikrai apsiverkiau...o tavo skausmas tikrai begalinis, net negali jo įsivaizduoti, jei su tokia situacija nesi susidūręs...išties, stiprybės tau. Žinau, kad dabar tai tik žodžiai, bet neįsivaizduoju, kaip galima padėti...Nekaltink savęs ir nesigraužk, tu tikrai nesi kalta, kad taip atsitiko. Ir tu tikrai buvai gera dukra, tau tik dabar taip atrodo. Mamos visi vaikai yra geri ir brangūs ir tu jai tokia buvai. Tiesiog dabar išsiverk, išliūdėk, tik taip galima susigyventi su skausmu. O savęs kaltinimas - nieko nepadės. Geriau prisimink tik gražias ir šiltas akimirkas. Tikiu, kad jos tavęs neapleido, o iš anapus globoja ir saugo. Laikykis, tu tikrai buvai mamai brangi dukra, tu jas mylėjai, jos tave irgi. Žinai, Dievas kartais uždaro duris, bet palieka pravirus langus...Sėkmės
Laikykis is paskutiniuju,brangioji...
stuprybės tau,laikas gydo žaizdas,žinoma skaudės vistiek,bet nebe taip smarkiai.
laikykis,nepalūžk
laikykis,nepalūžk
džiaugiuosi,kad yra žmonių kurie supranta.turbūt šiek tiek lengviau būna kai pasidalini tuo skausmu,nes užsidarymas savyje varo iš proto,o artimi žmonės lygiai taip pat kenčia,nesinori užkrauti savo bėdų...