Deja, ir aš palaidojau mamą prieš dvejus metus... Buvo sunku, buvo neapsakomai
sunku... Nebemačiau prasmės gyventi. Ėjau pas gydytojus, gėriau vaistus - niekas
nepadėjo... Sužinojau specialią stačiatikių maldą (aš esu katalikė), kartojau ją
daug kartų... Po kurio laiko žymiai palengvėjo... Kai vėl suspaudžia širdį -
kartoju vėl...
Įdedu nuorodą - gal kam padės...
http://ad-store.ru/magic/pokoi/30.htm
QUOTE(danvyga @ 2006 11 10, 13:02)
As pries keturis men. palaidojau 22 m sunu, nusizude uzsienyje, neturiu zodziu apsakyt savo busena, uzsiregistravau pas jus, galvojau gal rasiu panasaus likimo mamu, kuriu vaikai nusizude, kad pabendraut, nerandu, gal yra tokiu, atsiliepkit,
Užjaučiu labai. Pažįstu porą mamų, kurios tai patyrė, tačiau net nežinau ar jos turi galimybę prieiti prie interneto. O gal ir nenori kol kas apie tai šnekėti. Baisu, kai tenka laidoti savo vaikus, o kai dar jie išeina savo noru, tai dvigubas skausmas.
QUOTE(Ramunita @ 2004 11 12, 21:08)
cia yra tokia grazi istorija...galvok,kad tavo mociutei taip bus geriau...
Du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos seimos namuose.
> > Seima buvo gana siurksti ir atsisake juos priimti nakvoti sveciu
> > kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis saltame rusyje.
> > Kai ant kietu grindu jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamate
> > sienoje skyle ir ja uztaise.
> > Kai jaunesnysis paklause, kodel, vyresnis atsake: "Ne visada yra
taip,
> > kaip atrodo".
> > Kita nakti pora apsilanke labai neturtingo, bet paslaugaus zmogaus
ir
> > jo zmonos namuose. Malonus zmones pasidalino trupuciu tureto
maisto
> > ir leido angelams miegoti ju lovoje, kad galetu tinkamai pailseti.
> > Kita ryta, tik pakilus saulei, angelai rado ukininka ir jo zmona
> > skaudziai verkiancius. Ju karve gulejo lauke negyva. Jaunesnysis
angelas
> > susinervino ir paklause vyresniojo, kodel jis
> > leido, kad taip atsitiktu: "juk pirmasis zmogus turejo viska, o tu
jam
> > dar padejai; antroji seima turejo labai mazai, bet noriai su mumis
> > pasidalino, o tu leidai ju karvei numirti."
> > "Ne visada yra kaip atrodo", - vyresnelis atsake. Kai mes nakvojome
> > rusyje, as pastebejau, kad toje sienoje buvo pasleptas lobis.
Kadangi
> > seimininkas buvo didelis gobsuolis ir nenorejo su
> > mumis dalintis savo sekme, as uztaisiau skyle tam, kad jis nieko
> > nerastu.
> > Kuomet mes miegojome ukininko lovoje, mirties angelas atejo jo
zmonos.
> > As vietoj jos jam
> > pasiuliau karve. Ne visada yra taip, kaip atrodo".
> > Kartais butent buna, kuomet kai kurie dalykai neissisprendzia, kaip
> > turetu. Jei turi tikejima, tau tiesiog reikia tiketi, kad
kiekvienas
> > rezultatas yra tavo naudai. cia turetu buti -tavo mociutes naudai
Du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos seimos namuose.
> > Seima buvo gana siurksti ir atsisake juos priimti nakvoti sveciu
> > kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis saltame rusyje.
> > Kai ant kietu grindu jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamate
> > sienoje skyle ir ja uztaise.
> > Kai jaunesnysis paklause, kodel, vyresnis atsake: "Ne visada yra
taip,
> > kaip atrodo".
> > Kita nakti pora apsilanke labai neturtingo, bet paslaugaus zmogaus
ir
> > jo zmonos namuose. Malonus zmones pasidalino trupuciu tureto
maisto
> > ir leido angelams miegoti ju lovoje, kad galetu tinkamai pailseti.
> > Kita ryta, tik pakilus saulei, angelai rado ukininka ir jo zmona
> > skaudziai verkiancius. Ju karve gulejo lauke negyva. Jaunesnysis
angelas
> > susinervino ir paklause vyresniojo, kodel jis
> > leido, kad taip atsitiktu: "juk pirmasis zmogus turejo viska, o tu
jam
> > dar padejai; antroji seima turejo labai mazai, bet noriai su mumis
> > pasidalino, o tu leidai ju karvei numirti."
> > "Ne visada yra kaip atrodo", - vyresnelis atsake. Kai mes nakvojome
> > rusyje, as pastebejau, kad toje sienoje buvo pasleptas lobis.
Kadangi
> > seimininkas buvo didelis gobsuolis ir nenorejo su
> > mumis dalintis savo sekme, as uztaisiau skyle tam, kad jis nieko
> > nerastu.
> > Kuomet mes miegojome ukininko lovoje, mirties angelas atejo jo
zmonos.
> > As vietoj jos jam
> > pasiuliau karve. Ne visada yra taip, kaip atrodo".
> > Kartais butent buna, kuomet kai kurie dalykai neissisprendzia, kaip
> > turetu. Jei turi tikejima, tau tiesiog reikia tiketi, kad
kiekvienas
> > rezultatas yra tavo naudai. cia turetu buti -tavo mociutes naudai
Labai egrai pasakyta....kiekvienas turetu taip galvoti
QUOTE(danvyga @ 2006 11 10, 14:02)
As pries keturis men. palaidojau 22 m sunu, nusizude uzsienyje, neturiu zodziu apsakyt savo busena, uzsiregistravau pas jus, galvojau gal rasiu panasaus likimo mamu, kuriu vaikai nusizude, kad pabendraut, nerandu, gal yra tokiu, atsiliepkit,
Labai labai užjaučiu. Aš ir pati dar negaliu atsigauti po artimo žmogaus netekties, nors praėjo jau 2 metai... Laikas gydo, deja, labai lėtai...
Pažįstu vieną tokią mamą. Ji gyvena Utenos raj. Galiu duoti kontaktus, jei reikia...
but gerai, jei ji gali naudotis internetu, siap as gyvenu Raseiniu r., kartais buna savijauta visai nieko, nes vartoju nemazai vaistu, o kartais tiesiog labai blogai, begalinis kaltes jausmas, kad nebuvau salia, kai jam buvo taip blogai, kad net pakele pries save ranka, o as net nesupratau, kad jam tai blogai, nors skambindavau irdaznai bendravau ir zinutem, nezinau, ar kitas mamas irgi kankina kaltes jausmas.
Aš prieš du metus palaidojau tėvą o prieš metus senelį dvi skaudžios netektys.Bet į gyvenymą atėjo du angeliukai mano ir sesers.Net baisu pagalvoti kad tai atranka vienas turi mirti kad kitas ateitu.Lyg šiol negaliu patykėti kad tėvo nebėra.Ir neteko pamatyti anūkų.Bet tikiu kad jis mus saugo ir globoja būdamas angelu.Kai gimdžiau ir vos nežuvome abu meldžiau tėvo kad padėtu.Ir tikiu kad jis padėjo.
noriu pasiguosti ir as... pries keleta dienu mire mano mociute 
tai jau penktos man artimu zmoniu laidotuves. nors ir buvo jau sulaukusi garbingo amziaus, (nuo mirties dienos liko lygiai 2 menesiai iki 85 jubiliejaus) bet ji taip dar norejo gyventi, planavo, ruosiesi savo sventei. labai dziaugesi, kad sulauke proanukes... labai grauzia sazine - prase manes mazycio darbelio, kuris butu uztrukes vos minute - nupaveiksluoti ja su proanukele, o as vis atideliojau, tai netinkamas laikas, tai mazoji miega, tai mes kur nors skubam ir pan... kaskart, po kiekvienu laidotuviu, galvoju dabar su savo artimaisiais elgsiuos kitaip-busiu meilesne, svelnesne, pakantesne, kad veliau netektu gailetis del kazkada atrodziusio nereiksmingo dalyko.
mociutei buvau vienintele anuke. ji mane dievino. beveik visa vaikyste praleidau pas senelius... is tu zmoniu, kurie supo mane nuo pat pirmuju gyvenimo dienu liko tik mama...
aisku, gyvenime niekas nestovi vietoje - vienus islydim, kitus sutinkam.labai dziaugiuosi, kad turiu nuostab mylinti vyra ir dukryte. bet taip noretusi, kad visi pats brangiausi zmones visada butu salia, bet deja ...
tai jau penktos man artimu zmoniu laidotuves. nors ir buvo jau sulaukusi garbingo amziaus, (nuo mirties dienos liko lygiai 2 menesiai iki 85 jubiliejaus) bet ji taip dar norejo gyventi, planavo, ruosiesi savo sventei. labai dziaugesi, kad sulauke proanukes... labai grauzia sazine - prase manes mazycio darbelio, kuris butu uztrukes vos minute - nupaveiksluoti ja su proanukele, o as vis atideliojau, tai netinkamas laikas, tai mazoji miega, tai mes kur nors skubam ir pan... kaskart, po kiekvienu laidotuviu, galvoju dabar su savo artimaisiais elgsiuos kitaip-busiu meilesne, svelnesne, pakantesne, kad veliau netektu gailetis del kazkada atrodziusio nereiksmingo dalyko.mociutei buvau vienintele anuke. ji mane dievino. beveik visa vaikyste praleidau pas senelius... is tu zmoniu, kurie supo mane nuo pat pirmuju gyvenimo dienu liko tik mama...
aisku, gyvenime niekas nestovi vietoje - vienus islydim, kitus sutinkam.labai dziaugiuosi, kad turiu nuostab mylinti vyra ir dukryte. bet taip noretusi, kad visi pats brangiausi zmones visada butu salia, bet deja ...
As mamos netekau budama 13 metu, sesei buvo 12. Mamai buvo kruties vezys, kankinosi 6 metus, mire 38, dar visai jauna... Tada man viskas atrode taip keista, protu nesuvokiama, kazkoks kosmaras. Nuo to laiko prabego jau 15 metu, o sirdi tebegelia ja prisiminus, bega asaros. Prisimenu ir jos paskutiniu zodzius, kuriuos istare budama beveik be samones. Nemanau, kad laikas pagydo, tiesiog susvelnina zaizdas. Taciau netekties skausmas islieka. Jauciu, kartais, kad yra netoliese, saugo. Dziaugiasi uz mane, liudi... Taciau zinau viena, jei ji buvusi salia musu visus tuos metus, mes dabar su sese butumem kitokios, labiau pasitikincios savimi, tvirtesnes, na, tiesiog kitokios.
Pries 2 metus netekau savo brangaus dieduko, mamos tecio, kuris kartu su bobute mus uzaugino. Vel tas prakeiktas vezys... Si karta viska isgyvenau daug stipriau, gal del to, kad esu suaugusi, kad jau viska suprantu? Mire per 3 menesius nuo diagnozes paskelbimo.
Jam sergant jauciau savyje kazkoki keista energijos antpludi, nenorejau valgyti, tiesiog taip norejau jam padeti, pati viena ji kilnojau is ligonines lovos po operacijos, maitinau, masazavau, meldziausi uz ji, kad tik pasveiktu. Deja. Buvo labai sunku... Nezinau, kodel taciau as sunkiausiai is savo artimuju isgyvenau jo mirti. Ir dabar pamacius jo nuotrauka sutraukia sirdi, pradedu verkti, tad jo atminimas, tu baisiu dienu isgyvenimas yra kol kas uzblokuoti kazkur pasamoneje.
Nezinau, ka patarti kitiems, gal tiesiog isgyventi ta skausma, neslepti jo, neneigti, taip bus lengviau. Gal tai patarimas ir man paciai... Sunkiausia, kad persekioja mylimu zmoniu netekties baime.
Po dieduko mirties supratau viena, reikia dziaugtis kiekviena akimirka, rodyti artimiesiems savo meile, ir negaisti laiko menkniekiams ar grauztis del smulkmenu.
Pries 2 metus netekau savo brangaus dieduko, mamos tecio, kuris kartu su bobute mus uzaugino. Vel tas prakeiktas vezys... Si karta viska isgyvenau daug stipriau, gal del to, kad esu suaugusi, kad jau viska suprantu? Mire per 3 menesius nuo diagnozes paskelbimo.
Jam sergant jauciau savyje kazkoki keista energijos antpludi, nenorejau valgyti, tiesiog taip norejau jam padeti, pati viena ji kilnojau is ligonines lovos po operacijos, maitinau, masazavau, meldziausi uz ji, kad tik pasveiktu. Deja. Buvo labai sunku... Nezinau, kodel taciau as sunkiausiai is savo artimuju isgyvenau jo mirti. Ir dabar pamacius jo nuotrauka sutraukia sirdi, pradedu verkti, tad jo atminimas, tu baisiu dienu isgyvenimas yra kol kas uzblokuoti kazkur pasamoneje.
Nezinau, ka patarti kitiems, gal tiesiog isgyventi ta skausma, neslepti jo, neneigti, taip bus lengviau. Gal tai patarimas ir man paciai... Sunkiausia, kad persekioja mylimu zmoniu netekties baime.
Po dieduko mirties supratau viena, reikia dziaugtis kiekviena akimirka, rodyti artimiesiems savo meile, ir negaisti laiko menkniekiams ar grauztis del smulkmenu.
pazystu toki jausma,,pries 2 metus mano brolis (22metu) pateko i avarija ir jam koma(smegenys is karto mire) pragulejo 3 dienas ir viskas sirdis daugiau nebeatlaike....
liudna matyti, kaip artimo zmogaus gyvenimo kelias baigiasi...ta isgyvenu dabar, man artimiausias zmogus gesta.daug kas vercia kalte amziui.taip metu puokste nemaza, bet nuo to ne kiek nelengviau. ramina tik tai, kad zinau, jog visi mes anksciau ar veliau iskeliausim, toks jau gyvenimo desnis.turbut sunkiausioa ir yra ne paciam mirstanciajam, o jo artimiesiems.kai matai kancia ir esi bejegis padeti.stiprybes visoms.
