Ziuriu,kad nelabai kas uzeina i sia temuke,nera su kuo pasidalint liudesiu...
QUOTE(*leila* @ 2010 01 17, 00:04)
...mire per mano gimtadieni,bet deja,nebuvau salia jos...noreciau visam pasauliui pasakyt kaip ja mylejau ir myliu,kasdien mintyse tai kartoju...Mielosios,nenustokit sakyt graziu zodziu Jums brangiems zmonems!
Pries dvi savaites pas angeliukus iskeliavo musu sunelis, laidojom viena diena pries mano gimtadieni, taigi per savo gimtadieni verkiau arba sedejau ir ziurejau i viena taska...manau kad mano gimtadienis niekada gyvenime man nebebus dziugi svente
QUOTE(wizija @ 2010 01 19, 17:16)
Pries dvi savaites pas angeliukus iskeliavo musu sunelis, laidojom viena diena pries mano gimtadieni, taigi per savo gimtadieni verkiau arba sedejau ir ziurejau i viena taska...manau kad mano gimtadienis niekada gyvenime man nebebus dziugi svente
Nuosirdziai Jus uzjauciu...deja ne zodziai cia padeda... puikiai suprantu Jusu jausmus
Stiprybes...tik tiek tegaliu pasakyti...
As taip pat viena iš jusu...2005 11 12...mes netekome JO...As-brolio,tevai- sunaus, o 3 menesiu sunelis-tevelio...
Iki siol gyvenu Juo...nebuvo dar dienos,kad mano mintyse ir sapnuose nepasirodytu Jis...
dabar tik ismokau gyventi taip,kaip gyvenu dabar....
stiprybes ....
Negaliu patikėti, kad karste guli JIS....Tai tik sapnas, tai tik baisus sapnas kuris tuoj baigsis...
2005 lapkričio 12-15 dienos išbrauktos iš mano gyvenimo...nieko neatsimenu...Tik begalinį skausmą... širdies skausmą... ašaras, kurios iki šiol nedingsta iš mano akių... Po laidotuvių savaitę gulėjau lovoje...žiūrėdama į vieną tašką ir matydama Jį... galvoje pilna minčių- kodėl? kam?...Tik artimųjų dėka ,pakilau...bet jau ne tokia kokia buvau...
Neseniai paminėjome ketvirtąsias Jo išėjimo metines... Iki šiol begalo skaudu....Vis dar norisi staugti tarsi vilkui gūdžiame miške...KODĖL? KODĖL?... Iki šiol Jis su mumis, niekur jis nedingo...Tik išmokome su tuo skausmu gyventi. Kelis metus po visko egzistavome, o dabar gyvename...Gyvename, tol ko esama gyvi šioje žemėje...
tai nedidele ištrauka is mano dienoraščio...ir vel ašaros rieda mano skruostais...vel...ir vel...
As taip pat viena iš jusu...2005 11 12...mes netekome JO...As-brolio,tevai- sunaus, o 3 menesiu sunelis-tevelio...
Iki siol gyvenu Juo...nebuvo dar dienos,kad mano mintyse ir sapnuose nepasirodytu Jis...
dabar tik ismokau gyventi taip,kaip gyvenu dabar....
stiprybes ....
Negaliu patikėti, kad karste guli JIS....Tai tik sapnas, tai tik baisus sapnas kuris tuoj baigsis...
2005 lapkričio 12-15 dienos išbrauktos iš mano gyvenimo...nieko neatsimenu...Tik begalinį skausmą... širdies skausmą... ašaras, kurios iki šiol nedingsta iš mano akių... Po laidotuvių savaitę gulėjau lovoje...žiūrėdama į vieną tašką ir matydama Jį... galvoje pilna minčių- kodėl? kam?...Tik artimųjų dėka ,pakilau...bet jau ne tokia kokia buvau...
Neseniai paminėjome ketvirtąsias Jo išėjimo metines... Iki šiol begalo skaudu....Vis dar norisi staugti tarsi vilkui gūdžiame miške...KODĖL? KODĖL?... Iki šiol Jis su mumis, niekur jis nedingo...Tik išmokome su tuo skausmu gyventi. Kelis metus po visko egzistavome, o dabar gyvename...Gyvename, tol ko esama gyvi šioje žemėje...
tai nedidele ištrauka is mano dienoraščio...ir vel ašaros rieda mano skruostais...vel...ir vel...
QUOTE(RobertosMama @ 2010 01 31, 14:17)
Stiprybes...tik tiek tegaliu pasakyti...
As taip pat viena iš jusu...2005 11 12...mes netekome JO...As-brolio,tevai- sunaus, o 3 menesiu sunelis-tevelio...
Iki siol gyvenu Juo...nebuvo dar dienos,kad mano mintyse ir sapnuose nepasirodytu Jis...
dabar tik ismokau gyventi taip,kaip gyvenu dabar....
stiprybes ....
Negaliu patikėti, kad karste guli JIS....Tai tik sapnas, tai tik baisus sapnas kuris tuoj baigsis...
2005 lapkričio 12-15 dienos išbrauktos iš mano gyvenimo...nieko neatsimenu...Tik begalinį skausmą... širdies skausmą... ašaras, kurios iki šiol nedingsta iš mano akių... Po laidotuvių savaitę gulėjau lovoje...žiūrėdama į vieną tašką ir matydama Jį... galvoje pilna minčių- kodėl? kam?...Tik artimųjų dėka ,pakilau...bet jau ne tokia kokia buvau...
Neseniai paminėjome ketvirtąsias Jo išėjimo metines... Iki šiol begalo skaudu....Vis dar norisi staugti tarsi vilkui gūdžiame miške...KODĖL? KODĖL?... Iki šiol Jis su mumis, niekur jis nedingo...Tik išmokome su tuo skausmu gyventi. Kelis metus po visko egzistavome, o dabar gyvename...Gyvename, tol ko esama gyvi šioje žemėje...
tai nedidele ištrauka is mano dienoraščio...ir vel ašaros rieda mano skruostais...vel...ir vel...
As taip pat viena iš jusu...2005 11 12...mes netekome JO...As-brolio,tevai- sunaus, o 3 menesiu sunelis-tevelio...
Iki siol gyvenu Juo...nebuvo dar dienos,kad mano mintyse ir sapnuose nepasirodytu Jis...
dabar tik ismokau gyventi taip,kaip gyvenu dabar....
stiprybes ....
Negaliu patikėti, kad karste guli JIS....Tai tik sapnas, tai tik baisus sapnas kuris tuoj baigsis...
2005 lapkričio 12-15 dienos išbrauktos iš mano gyvenimo...nieko neatsimenu...Tik begalinį skausmą... širdies skausmą... ašaras, kurios iki šiol nedingsta iš mano akių... Po laidotuvių savaitę gulėjau lovoje...žiūrėdama į vieną tašką ir matydama Jį... galvoje pilna minčių- kodėl? kam?...Tik artimųjų dėka ,pakilau...bet jau ne tokia kokia buvau...
Neseniai paminėjome ketvirtąsias Jo išėjimo metines... Iki šiol begalo skaudu....Vis dar norisi staugti tarsi vilkui gūdžiame miške...KODĖL? KODĖL?... Iki šiol Jis su mumis, niekur jis nedingo...Tik išmokome su tuo skausmu gyventi. Kelis metus po visko egzistavome, o dabar gyvename...Gyvename, tol ko esama gyvi šioje žemėje...
tai nedidele ištrauka is mano dienoraščio...ir vel ašaros rieda mano skruostais...vel...ir vel...
O sako laikas gydo! paziurek kiek metu tau praejo ir dar taip skauda,o man tik 3menesiai. Ir tavo dienorascio paskaicius vel bliaunu darbe!
Man kartais buna lengviau,nes dar netikiu,kad jo nebepamatysiu! Gyvenu uzsienyje,ji retai matydavau,vis dar atrodo,kad grysiu ir jis ten bus!
Nesuprantu,kodel as taip blokuoju viska kas su juo susije
visi ziuri filmuotas medziagas,nuotraukas,klauso jo dainu liecia jo rubus,o as negaliu!!!! negaliu ziureti i ji visai,nes zinau,kad prtasides isterija!Labai gaila jo drauges,nerealus zmogus,taip svajojau tureti tokia broliene
QUOTE(reduxe @ 2010 02 01, 12:52)
visi ziuri filmuotas medziagas,nuotraukas,klauso jo dainu liecia jo rubus,o as negaliu!!!! negaliu ziureti i ji visai,nes zinau,kad prtasides isterija!
Labai gaila jo drauges,nerealus zmogus,taip svajojau tureti tokia broliene
Labai gaila jo drauges,nerealus zmogus,taip svajojau tureti tokia broliene
toks elgesys yra labai blogas..ta praske,kad tu vis savyje suzadini tuos jausmus,prisiminimus...taip susikloste,kad mano vyras vazinejo su ta masina su kuria vazinejo mano Borlis...as tik po metu galejau i ja sesti...po metu ar netgi daugiau atverciau savo vestuviu albuma ,bet ir tai tik tam ,kad parodyti draugei....ir dar galeciau rasyti ir rasyti...
as stengiuosi nei nuotrauku ,nieko ,,nematyti,, kas susije su Juo...i kapines lygiai metus ejau viena karta i menesi... 12 menesio diena...
Visada as mintyse esu su Juo...ryta..vakara...diena....visada jis yra su manimi...
Su laiku ismoksi gyevti taip...reikai tik laiko, nieko daugiau...
QUOTE(*leila* @ 2010 01 17, 14:56)
Dar norejau paklausti tu,kurios neteko artimuju....ar jus verkiate?
nelabai...mano tetis mire pernai geguzes vidury...verkiau per laidotuves. stengiausi verkt kuo daugiau, nes zinojau kad paskui nelabai bus galimybiu....vaikiukai mazi...baisu jiems kai mama verkia...
Laikas bega nenumaldomai,bet liudesys stipresnis uz laika...vis svarstau ir mastau,kad gal galejo but kitaip,bet nebebus...man labai jos truksta...pradedu susivokt,kad ji ne siaip kur...kad jos nematysiu,kad turesiu ja tik prisiminimuose...
Mano tevai issiskyre , kai man tebuvo 11 metu . Nuo to laiko nedaug tebendravau nei su tevu , nei su visa jo seima.Senos vaikystes nuoskaudos gele sirdi , o veliau atsitiko taip , kad jau 11 metu nebuvau Lietuvoje ir , tur but , niekada nebebusiu. Rysys su tevu ir mociute buvo siek tiek atgijes , bet ir vel nutruko. Ir stai siandien , visai atsitiktinai suzinojau , kad jau beveik metai , kaip anapilin iskeliavo mano tevas , jau pusmetis , kaip pasimire mano pusbrolis - mano vaikystes zaidimu draugas , ir paskuj juos nesenai iskeliavo mano teta - tevo sesuo ir mirusio pusbrolio mama . Mociute , kuriai ,tur but dabar apie 91 metai - gyva , bet atsidure seneliu namuose. Stai tokia va istorija. Mirtis issienavo visa seima . Nors ir nebendravom paskutini 10-meti, skaudu neapsakomai . Noreciau nors laiska mociutei nusiusti , nors nuotrauku , noreciau nors laiske jai pasakyti , kad prisimenu ja ir galvoju apie ja - gal nors taip praskaidrinciau jos paskutines dienas. Juk ji palaidojo visus mylimiausius zmones - sunu, mylimiausia anuka ir dukra . Bet nezinau net kur jos ieskoti. Mylekit savo artimus zmones dabar ir siandien.Nenuodykit savo ir taip trumpo buvimo sioje zemeje pykciu ir nuoskaudomis , nes viena kart isaus rytas ir nebeturesit kam pasakyt atleisk .
Aš savo močiutę palaidojau vakar... per savo berniuko antrąjį gimtadienį :/ be galo sunku... skaudu.. ir tik vienas klausimas 'kodėl'.. užgęso ji staiga.. Vienas dėdės skambutis, kad močiutei bloga ir pakeliui greitoji, o nepraėjus nė 5 minutėm kitas skambutis- viskas, močiutė mirė.. Tai pirmas toks man artimas žmogus, kurį palaidojau.. kažkaip žinojau, kad kažkada močiutė mirs, bet netikėjau, kad taip greitai...
Labai uzjauciu tave... Suprantu tave, nes patyriau toki skausma.... Mano brolis zuvo avarijoje, zuvo vietoje.... Jau tuoj bus metai, bet dar dabar negaliu patiketi, atrodo pasakau, kad mano broliukas mires ir pati nustembu... skaudu, kad net atpsakoti nebegaliu.. tos laidotuves ir visa kita isvis tartum issitryne, nebepamenu nieko, tik mano sedejima prie jo karsto... todel tave suprantu, kaip skaudu ir nebepakeliama, kai taip staigiai iseina is tavo gyvenimo artimas zmogus...O dar pries brolio mirti, pries 4 menesiuss , mire mano tevelis staigiai..uzmigo ir bepabudo.....
pasakymas, kad laikas uzgydo zaizdas neteisingas, jis neuzgydo, o kiek apgydo.. visada liks ta zaizda ir ji niekad neuzsitrauks.. dabar man gyvenimas tapo juodu, nesvajoju jau dabar, tik egzistuoju...
pasakymas, kad laikas uzgydo zaizdas neteisingas, jis neuzgydo, o kiek apgydo.. visada liks ta zaizda ir ji niekad neuzsitrauks.. dabar man gyvenimas tapo juodu, nesvajoju jau dabar, tik egzistuoju...
