laikykites !
reduxe.... aš irgi suvokiu tik po gero mėnesi oo kartais ir daugiau iki tol nei verkiu nieko .. tik veliau pasipila ašaros skauda siela ir širdį... niekas tavęs nepaguos... jokie veiksmai ...nei žodžiai tiesiog gyvenk..išsiverk išgedėt tai būtina .... tik laikas kažkiek pakeičia ta skausmą ..daugiau niekas... laikykis kaip nors ..
zinau, kad reikia laiko...noreciau pramiegoti ta laika,kad butu lengviau. Bijau verkti,nes galvoju,kad jei prdesiu niekada nesustosiu.Bet reiktu atsisesti ir issizliumbti,nes asaru gumulas gerklej mane vis labiau smaugia.
Visada bijojau artimu mirties,bet galvojau,kad zinia apie ju mirti ir laidotuves bus sunkiausia,bet klydau. Sunkiausia dabar ir kasdien vis blogyn.
Visada bijojau artimu mirties,bet galvojau,kad zinia apie ju mirti ir laidotuves bus sunkiausia,bet klydau. Sunkiausia dabar ir kasdien vis blogyn.
QUOTE(reduxe @ 2009 10 21, 10:21)
Bet reiktu atsisesti ir issizliumbti,nes asaru gumulas gerklej mane vis labiau smaugia.
Taip, bent jau man tai geriausia priemonė, norint nors šiek tiek grįžti į vėžes - išsižliumbt.
Visą dieną būnu darbe, kalbu, bendrauju, net pajuokauju... Nežinantis net nepasakytų, kad vaiką palaidojau. O vakarais, grįžus namo, verkiu. Kiekvieną vakarą. Išleidžiu lauk tai, kas susikaupia per dieną, kas smaugia...
QUOTE(reduxe @ 2009 10 21, 10:21)
zinau, kad reikia laiko...noreciau pramiegoti ta laika,kad butu lengviau. Bijau verkti,nes galvoju,kad jei prdesiu niekada nesustosiu.Bet reiktu atsisesti ir issizliumbti,nes asaru gumulas gerklej mane vis labiau smaugia.
Visada bijojau artimu mirties,bet galvojau,kad zinia apie ju mirti ir laidotuves bus sunkiausia,bet klydau. Sunkiausia dabar ir kasdien vis blogyn.
Visada bijojau artimu mirties,bet galvojau,kad zinia apie ju mirti ir laidotuves bus sunkiausia,bet klydau. Sunkiausia dabar ir kasdien vis blogyn.
užuojauta
Taip, sunkiuasia būna po laidotuvių, per jas būni lyg šoke ir nelabai suvoki, kas nutiko. Po jų, po kažkiek laiko pradedi suvokt, kad tai buvo pabaiga, viskas. Tai natūralūs gedėjimo etapai. Niekur nedingsi - teks išgyventi. Tik neužsisklęsk savyje, kalbėk, išsikalbėk.
as turbut ir dabar iki galo nesuvokiu,kad jo nebera.Matydavau ji retai tai ir dabar atrodo,kad dar pamatysiu. Nor pati maciau kaip ji laidojo,neatsitarukiau nuo karsto,bet vis dar laukiu kol kas nors pasakis,kad suklydo ir jis gyvas. O kalbeti apie ji dar negaliu,nors taip noreciau pasakoti visiems koks jis buvo,apie musu vaikyste.... Dar sunku,kad nuolat galvoju ko nebebus,kad likau viena be broliuko,nebebusiu teta jis nebebus dede,nebebusiu jo vestuvese,nieko daugiau nebebus....
QUOTE(reduxe @ 2009 10 23, 10:11)
* as turbut ir dabar iki galo nesuvokiu,kad jo nebera.Matydavau ji retai tai ir dabar atrodo,kad dar pamatysiu.
** taip noreciau pasakoti visiems koks jis buvo,apie musu vaikyste....
** taip noreciau pasakoti visiems koks jis buvo,apie musu vaikyste....
* dabar toks periodas, kad rodos gyveni kažko vis laukdama...
** rašyk čia.. nes išsiliet reikia, jei tai jauti...
kalbejau su savo direktorium,nes jis prie keleta metu susidure su artimuju mirtim. Nezinau ar jo zodziai paguode,bet sake,kad kolkas as net neoresiu susitaikyti su tuo kas vyksta,taip ir yra...norsm maciau kaip ji laidoja,bet vis dar laukiu kol kasnors pasakis jog suklydo ir jis gyvas. dar,kaip ir sake, labai sunku matyti kad visi gyvena toliau kaip ir nieko nebuve,net mano vyras,o man pikta del to,nors pilnai suprantu,kad svetimo skausmo nebuna. o dar viena ''Paguoda'' kad maziau skaudes tik po kokiu dvieju menu...kaip gyventi tuos du metus???
žinai... skausmą reikia išgedėti... bent jau iš savo patirties sakau,kad nereikia stengtis tą liūdesį išvyti per prievartą... Nereikia galvoti,kad ašaros ir liūdesys blogai-tai natūrali būsena netekus artimo...
begalo sunku ziureti nuotraukas.Nes matai gyva zmogu ir nesupranti kaip tai gali buti,kad daugioau niekada.... As net negaliu ziureti savo vestuviu nuotrauku ir filmuotos medziagos. Protas nepriima fakto,kad zmogus ten kalba,soka,linksminasi,o istikro jo nebera. Nezinau kaip priversti prota mastyti,kad jo nebebus? ne kuri laika,o NIEKADA!!!!
QUOTE(reduxe @ 2009 10 21, 16:49)
ypatingai dabar noriu tiketi,kad yra pomirtinis gyvenimas ir kad mes palaidojom tik jo kuna ir kad jis yra su mumis. Bet to kuna irgi labai truksta
kai tokia nelaimė mus aplanko, mes visi norim tikėti kad yra tas...kitas ...pasaulis....
nuoširdžiai užjaučiu
Labai kankina prisiminimai,o dar labaiu kankina jo ateitis kurios nebebus Isivaizduoju jo vestuves kuriu nebebus, jo mokslus kuriu nebebaigs ir visa kita ko nebebus. Noriu,kad jis grystu,noriu apkabinti ir nepaleisti,padaryciau bet ka.... zinau,kad tai neimanoma,bet protas kartais to nesuvokia.
Isivaizduoju jo vestuves kuriu nebebus, jo mokslus kuriu nebebaigs ir visa kita ko nebebus. Noriu,kad jis grystu,noriu apkabinti ir nepaleisti,padaryciau bet ka.... zinau,kad tai neimanoma,bet protas kartais to nesuvokia.
