Mano Mociute isejo pries 8 metus........atrodo, supranti, kad toks gyvenimo ratas, taip turi buti, kad vienus zmones keicia kiti, bet sunku visgi ta isgyvent... Prie kapo visalaik kalbuosi su Mociute, guodziuosi ar dziaugiuosi, taip jau ipratau ir negaliu kitaip, ramina kazkaip ta kapu rimtis mane.
kai dar buvau jaunesne, Mociute sakydavo: "kai as numirsiu ir pamatysiu ta kita gyvenima, tai ateisiu pas tave sapne ir papasakosiu kaip ten gyvenasi". kazkaip nesulaukiau to sapno, bet tikrai tikiu, kad Jai virsuje gera.
as irgi palaidojau savo mociute pries tris menesius taip ir nesulauke savo 80 jubiliejaus i kuri zadejom visi vaziuot ta diena kai suzinojau, kad laukiuosi suzinojau ir kad mire mociute, buvo be galo skaudu, kad jai taip ir neteks suzinoti, jog jos anuke tures ne viena, o du vaikiukus..deja, po laidotuviu susirgau, buvo auksta temperatura, bet nieko neitariau, tikejau, kad mociute jau danguje, pades, isgelbes, pasveikau, galvojau vardus, galvojau, jei bus mergyte pavadinsiu tokiu pat vardu mociutes garbei, bet taip ir neteks, nes netekau ir leliuko, dabar ir jis pas mociute..skaudu del visko..mociutes balsa ir as girdziu mintyse, skamba jos zodziai, kad kai busiu Vilniuj nunesciau geliu ant jos kapo o atrodo nesenai soko musu vestuvese, pabuvo ir mano maziuko pirmo krikstynose, taip neteisinga atrodo viskas..bet toks yra gyvenimas..kai atsitinga daug skaudziu dalyku ismoksti vertinti net ir smulkmenas kurias turi..laikykites visos
As taip pat netekau savo mylimiausios mociutes pries 4metus netekau jos taip netiketai,taip greitai,atrodo tik su ja snekejau o ji isejo.taip mylejau ja kaip tik laukiausi,norejau jai pasakyti kad tures proanuki,bet nespejau,zadejau atvaziuoti,bet irgi nespejau,niekaip negaliu atsigauti ji buvo pati mylimiausia.visoms stiprybes
Labai labai uzjauciu As taip pat turejau labai labai mylimus senelius, deja, netekau senelio, dar po dvieju metu netekau mociutes. Jie labai mylejo mus, kol buvom vaikai neatsitraukdavom nuo ju nei per zingsni O praejusi pusmeti gyvenimas sudave bene didziausia smugi - netekau vienintelio brolio
Negaliu nieko patarti... Gyvenimas lieka toks beprasmis ir kankinantis.
Labai laimingi tie, kurie nepatiria skaudziu netekciu...
Negaliu nieko patarti... Gyvenimas lieka toks beprasmis ir kankinantis.
Labai laimingi tie, kurie nepatiria skaudziu netekciu...
Papildyta:
kaip iskesti skausma netekus artimo zmogaus?praita savaite palaidojom broliuka geguzes 7d. turejo jam sueiti 16metu, kaip palengvinti sau ir teveliam netekties skausma,
QUOTE(eeegleee3 @ 2009 05 08, 13:32)
Papildyta:
kaip iskesti skausma netekus artimo zmogaus?praita savaite palaidojom broliuka geguzes 7d. turejo jam sueiti 16metu, kaip palengvinti sau ir teveliam netekties skausma,
labai užjaučiu Įsivaizduoju, kaip jums dabar sunku. Ir nesuvokiama iskas... Patikėk, laikas apgydo, sumažina tą begalinį skausmą.
QUOTE(Cikadelė @ 2009 06 13, 14:03)
Kaip jūs susitaikot?
šiandien ligoninėje savo gyvenimą po pasaulį baigė mano mylima babytė man tikra motina............ką daryti? prisiminimai mane baigia užgraužti.....
šiandien ligoninėje savo gyvenimą po pasaulį baigė mano mylima babytė man tikra motina............ką daryti? prisiminimai mane baigia užgraužti.....
Užuojauta del babytes.
Ka jau man sakyti, kai palaidojau bobute, taip pat prisiminimai baige užgraužti. Po to i ana pasauli iškeliavo mama, viskas persikele i mamos puse, bobute liko antrame plane, o kai prieš šešerius metus palaidojau savo vyra tai iki šiol negaliu susitaikyti. Dar vis sapnoju ir niekaip negaliu su jo susisiekti sapne. Keisti tie sapnai( negaliu niekaip jam prisiskambinti per mobilu; taip sapnuoju, o kai atsikeliu mane krato, ir jau šešeri metai tai tesesi- sapnai su mobiliuoju telefonu ),nežinau kiek dar ištversiu. Nei naujas gyvenimas mano nepadeda man ji užmiršti. Kai kada buna taip graudu, kad nežinai ka ir daryti, va dabar pabandžiau čia išsilieti, gal pades
QUOTE(Cikadelė @ 2009 06 13, 14:03)
Kaip jūs susitaikot?
šiandien ligoninėje savo gyvenimą po pasaulį baigė mano mylima babytė man tikra motina............ką daryti? prisiminimai mane baigia užgraužti.....
šiandien ligoninėje savo gyvenimą po pasaulį baigė mano mylima babytė man tikra motina............ką daryti? prisiminimai mane baigia užgraužti.....
su netektimi nesusitaikai tik išmoksti gyventi,užuojauta
QUOTE(Cikadelė @ 2009 06 13, 14:03)
Kaip jūs susitaikot?
kai senas zmogus iseina- taip turi but, tokie gamtos desniai.
pradzioj liudna, sakudu, o po to lieka grazus ir silti prisiminimai
..taip tik atrodo, kad neįmanoma palaidoti mamos, tėtės ......
QUOTE(rugsėjė @ 2009 06 13, 19:30)
kai senas zmogus iseina- taip turi but, tokie gamtos desniai.
.............jeigu ji būtu mirus, kaip sakoma...užmigo ir neatsibudo...bet ji mirė ligoninėj apraizgyta vamzdelių ligoninės personalas nepastebėjo deguonies trūkumo ir ji užduso bet buvo absoliučiai sąmoninga, viską prisiminė, nebuvo suparalyžiuota.............
tiesiog ligoninės darbuotojų kaltė, kad taip atsitiko, tačiau dabar jau nieko nepasieksiu- jos neatgaivinsiu, o ir visi nurašo viską senatvei
ji man buvo artimiausias žmogus, man kaip motina, mane augino vaikystėje