siaubingai gaila ir mamytes ,ir sesutes, ir taves.. visos buvot artimos,ir visas isskyre.. Laikykis, tu likai gyva, turi dziaugtis gyvenimu uz jas abi. Manau tavo mamyte liudi danguje,matydama tave tokia sielvartaujancia.. Manau ji pamate, kaip labai jas mylejai, tiek atgedejai.. ir noretu tave pamatyti besisypsancia, besilinksminancia.. Laikykis. Jeigu reikia kompanijos, kriepkis i AZ
uzjauciu del netekties, stiprybes jums 
Suprantu, kaip beprotiškai skaudu... Kartą sėdėjom namie su savo nuostabiu vyro tėvu. Kažkaip įsikalbėjom, kas kokių norėtų laidotuvių... Tada atsimenu, kaip trinktelėjo mintis: "Viešpatie, o jei jis tikrai išeitų?.."
Laurencija, žinot, kaip mane apramino, kai mirė mano pačios be proto mylimas senelis? Ne tokia jau ir maža buvau... Atsimenu, atėjom į šermenis, pamačiau jį gulintį, apsiverkiau... Įpuoliau į glėbį arčiausiai stovėjusiai artimai šeimos draugei. Ją labai mylėjau, labai ja pasitikėjau. O ji pasakė: "Paverk dabar. Paverk ir nustok. Jis ten būtų toks ramus ir laimingas, bet juk jam širdį skauda matant, kaip tu verki." Kai aprimau, paaiškino: "Tu pirmą kartą matai mirtį, nežinai, kas tai yra. Tik jo kūnas guli čia, o jis pats išeliavo toli toli, kur jam dabar gera. Jis iš ten žiūri į tave ir saugo. Tik neverk, jūs juk dar susitiksit".
Taip iki dabar tuo tikiu...
Laurencija, žinot, kaip mane apramino, kai mirė mano pačios be proto mylimas senelis? Ne tokia jau ir maža buvau... Atsimenu, atėjom į šermenis, pamačiau jį gulintį, apsiverkiau... Įpuoliau į glėbį arčiausiai stovėjusiai artimai šeimos draugei. Ją labai mylėjau, labai ja pasitikėjau. O ji pasakė: "Paverk dabar. Paverk ir nustok. Jis ten būtų toks ramus ir laimingas, bet juk jam širdį skauda matant, kaip tu verki." Kai aprimau, paaiškino: "Tu pirmą kartą matai mirtį, nežinai, kas tai yra. Tik jo kūnas guli čia, o jis pats išeliavo toli toli, kur jam dabar gera. Jis iš ten žiūri į tave ir saugo. Tik neverk, jūs juk dar susitiksit".
Taip iki dabar tuo tikiu...
Suprantu tave ir uzjauciu labai. Stiprybes tau ir tavo seimai. Dukrytei aiskink, kad diedukas Danguje, jis ziuri ir saugo dabar ja kiekviena minute, neapleidzia niekada niekada. Ta pati pergyvenau pries metus ir as, tik mire mano Tevelis. Kai ateina trimete sesers dukrele pas mociute, tai pastoviai eina prie jo lovos ir klausia: "Kur senelis ? " "As noriu jo sumustiniu, salotu". tokiu momentu asaros rieda upeliais. Ypatingai mano mamai.
Zinau, skaudziausia bus Kucios - seimos svente. Verkem per ja visi... nes tiek nedaug laiko iki ju buvo praeje. Velykos - antra svente - kurios nesinoris svesti, kai nebera artimo zmogaus. Skaudziausia tai, kad tevelis mire per mano gimimo diena ....
Laikas gydo zaizdas - tai tiesa !!! Nes jau dabar pajuntu kad gyvenu.
Zinau, skaudziausia bus Kucios - seimos svente. Verkem per ja visi... nes tiek nedaug laiko iki ju buvo praeje. Velykos - antra svente - kurios nesinoris svesti, kai nebera artimo zmogaus. Skaudziausia tai, kad tevelis mire per mano gimimo diena ....
Laikas gydo zaizdas - tai tiesa !!! Nes jau dabar pajuntu kad gyvenu.
QUOTE(karolina18 @ 2008 05 10, 22:48)
Sveikos panos perskaičius jūsu pasiguodimus ir aš norėčiau pasiguost kur ašaru nesulaikau,negaliu ju sulaikyt aš tai praradau savo klasioka jis sudege ir mire po savaites man taip skaudu,kad jo nera,kad jis visus paliko ir buvo jaunas ir toks stiprus,gražus vyras mes daug su juo nebendravom,bet man jo labai gaila turėjot daug su juo bendru pamoku ir taip fainas buvo ir mano gyveno jis negaliu praėjo 2savaites,bet man vis dar graudu del jo.
uzuojauta ir stiprybes
Papildyta:
QUOTE(monikiux @ 2008 06 18, 11:40)
sveikos, aš taip pat prieš keletą dienų netekau sielos draugės, ji savo noru išėjo iš gyvenimo... likimas siuntė ženklus, bet aš jų nepastebėjau... viduj- didelė sumaištis... vis klausiu, kodėl, kodėl laiku nepastebim, kad žmogui blogai, kodėl pakankamai neįsigilinam į jo vidų...
uzuojauta ir tau likimas tox jis stipresnis uz zmogu jo neimanoma pastebet ,o jei ir pastebi tai jis taip sutvarko jog galvotum kad issigalvoji
laikykis
QUOTE(Rose Prick @ 2007 10 07, 17:27)
dar tik mėnuo praėjo, o aš niekaip negaliu su tuo susitaikyti...ir turbūt neikada nesusitaikysiu.likimas atėmė iš manęs du brangius žmones- mamytę ir jaunesnę sesutę.pykstu ant viso pasaulio, nustojau tikėti dievu,nustojau gyventi.visos dienos vienodos,gyvenu taip,kad jos kuo greičiau praeitų.vakarai sulaistyti ašaromis...
aš net nespėjau su jomis atsisveikinti, nebuvau šalia paskutinėmis minutėmis,kol nežinojau,kad jų nebeturiu-meldžiausi iš visos širdies,kad viskas baigtųsi gerai.
kai sužinojau,kad mama padarė avariją skambinau jai ištisai kol neišgirdau svetimo balso ir žodžių "ligoninės priimamasis" po to sekė bandymai nuraminti,bet jau tada viską mačiau kaip per miglą...neatsimenu kaip atsidūriau ligoninėj tik visą gyvenimą galvoje aidės šalti gydytojos žodžiai "jūsų mama mirė",nors dar nežinojau,bet tuo momentu jau nebeturėjau sesutės, dar stipriau meldžiausi ir prašiau dievo,kad nors ji man liktų,deja jau buvo per vėlu,sesuo mirė vietoje...
net baisiausiame košmare nebūčiau sapnavusi to,kas nutiko,ir dabar dar atrodo,kad pabusiu iš šito sapno...
tiek daug nespėjau joms pasakyti,tiek daug papasakoti.kas kart kai nuvažiuoju į kapines-kalbuosi su jomis,taip tarsi jos būtų kažkur išvykę ir netrukus turėtų gryšti.
vertinkit savo artimuosius tol,kol turit...dabar aš kaltinu save,kad buvau bloga dukra,kad per mažai padėjau,per daug blogų žodžių pasakiau.taip saugojau sesę ir vistiek ją iš manę atėmė.
pasakykit savo mamai kaip iš tiesų ją mylit ir kokios dėkingos už viską esat,aš nebespėjau ir nebeturėsiu progos to padaryti...
aš net nespėjau su jomis atsisveikinti, nebuvau šalia paskutinėmis minutėmis,kol nežinojau,kad jų nebeturiu-meldžiausi iš visos širdies,kad viskas baigtųsi gerai.
kai sužinojau,kad mama padarė avariją skambinau jai ištisai kol neišgirdau svetimo balso ir žodžių "ligoninės priimamasis" po to sekė bandymai nuraminti,bet jau tada viską mačiau kaip per miglą...neatsimenu kaip atsidūriau ligoninėj tik visą gyvenimą galvoje aidės šalti gydytojos žodžiai "jūsų mama mirė",nors dar nežinojau,bet tuo momentu jau nebeturėjau sesutės, dar stipriau meldžiausi ir prašiau dievo,kad nors ji man liktų,deja jau buvo per vėlu,sesuo mirė vietoje...
net baisiausiame košmare nebūčiau sapnavusi to,kas nutiko,ir dabar dar atrodo,kad pabusiu iš šito sapno...
tiek daug nespėjau joms pasakyti,tiek daug papasakoti.kas kart kai nuvažiuoju į kapines-kalbuosi su jomis,taip tarsi jos būtų kažkur išvykę ir netrukus turėtų gryšti.
vertinkit savo artimuosius tol,kol turit...dabar aš kaltinu save,kad buvau bloga dukra,kad per mažai padėjau,per daug blogų žodžių pasakiau.taip saugojau sesę ir vistiek ją iš manę atėmė.
pasakykit savo mamai kaip iš tiesų ją mylit ir kokios dėkingos už viską esat,aš nebespėjau ir nebeturėsiu progos to padaryti...
Oi, saulyte,kaip as tave suprantu...suprantu iki paciu sielos gelmiu.Kadangi as netekau tecio ir brolio
Likau as ir mama....Turiu as jau sava seima,vyra,maza dukryte,bet jie abu buvo manosios seimos dalele. Negaliu suvokti,kad ju nebera...sirdis plysta is skausmo,o sirdy apsigyveno begalinis ilgesys. Nors turiu maza spinduleli,bet nesuprantu kodel as tokia jauna turiu laidoti savo mylimiausius zmogucius Tik dabar pradedu suvokti,kad gyvenimas ziaurus....nepaprastai ziaurus...Atsirado many ir kita didziule baime - tai mirties baime.Bijau,kad kas neatsitiktu su manimi...nenoriu issiskirti su savo mazyte.Man ji viskas
Ir apskritai negaliu pakelti tos minties,kad teks man kazkada numirti...Nenoriu sito! Noriu gyventi amzinai! Mane purto vien nuo minties,kad kada nors gulesiu po zeme! Nezinau turbut laikas kreiptis i psichologus,nes nebegaliu nei to skausmo,nei isnykimo minties daugiau pakelti.
sveikos mesrginos , praradaau savo drauga beveiks pries du metus, drauge parse zinute kad jo nera tarp gyvu nepatikejau tuo nes buvau toli ir netikiu dabar nes kaip maciau paskutini karta toki linksma daug juokemes gal buvo tas zenklas kad jo daugiau nepamatysiu nes jis daug vazineju visas salis o ta lemtinga diena isvaziavo i Voketija pirk masinos jis ja nusipirko bet... Lenkijoj ivyko nelaime praskambinau visus draugus kad pasakytu kad cia melas jis gyvas visi tik ta kartojo jo nebera buvo didelis sokas tuo momentu nesupratau kas vyksta niekas nepagalvojau kad galima toki drauga prarasti dar dabar atrodo jis isvaziaves jis kaskur bet jo nera ir tiek laiko jau praejo o dar negaliiu su tuo susitaikyti visalaika jis mano sirdyja. Nes jis buvo man kaip brolis 
bet gal jam ten ir geriau negu cia nes buvo zmogus kur vietoj nenusedi
bet gal jam ten ir geriau negu cia nes buvo zmogus kur vietoj nenusedi
QUOTE(nicule @ 2008 08 27, 19:35)
dar dabar atrodo jis isvaziaves jis kaskur bet jo nera ir tiek laiko jau praejo o dar negaliiu su tuo susitaikyti visalaika jis mano sirdyja. Nes jis buvo man kaip brolis bet gal jam ten ir geriau negu cia nes buvo zmogus kur vietoj nenusedi
bet gal jam ten ir geriau negu cia nes buvo zmogus kur vietoj nenusediTaip skauda,norisi klykti- negali. Turi vyra du besisypsancius vaikucius,tevelius ir..........Negaliu skaudinti ju
Noreciau atsigulti salia savo sunaus(neseju zolytes ant kapavietes, nes tikrai.....) (paminklo norejau tik tokio, kad ir mano vardas tilptu)
Kai kas nors sale- sypausi juokiuos, igrudu gilyn savo klyksma ir saras. Tuoj bus metai kai paskutini karta leiciau savo sunu. Tuoj bus metai, kai gyvenu prisiminimais, nuotraukomis
Nera zodziu apsakyti skausma 
vis stovi mintyse ir akyse besisypsantis veidas, bet kaip praverti laidojimu namu duris ir pamatyti, tai ko nenori matyti, ir nenori tuo tiketi. Ziauru netekti draugo
vis stovi mintyse ir akyse besisypsantis veidas, bet kaip praverti laidojimu namu duris ir pamatyti, tai ko nenori matyti, ir nenori tuo tiketi. Ziauru netekti draugo
Uzjauciu visas netekusias savo mociuciu. 
As taip pat netekau mociutes dar kai buvau pradinoke. Viena diena griztu su bendraklase namo, ieinu i kambari ir ziuriu kad kilimas sugaranksliuotas, vonioj ir koridoriuj dega sviesa. Ieinu i vonia ir matau savo mociute pasikorusia ant radiatoriaus. Buvo didelis sokas,puoliau skambint teciui i darba, jo bendradarbis kuris atsiliepe pasake teciui kad tavo dukra kazkokia apsiverkus,susikrimtus (ar kazka pan, nelabai jau pamenu) tada tetis is kart atvaziavo namo,bande dar ja gaivint,bet jau buvo per velu putos tik bego is burnos ir daugiau nieko gaila kad pasirinko toki kelia... P.S. Mano mociute buvo tecio mama
As taip pat netekau mociutes dar kai buvau pradinoke. Viena diena griztu su bendraklase namo, ieinu i kambari ir ziuriu kad kilimas sugaranksliuotas, vonioj ir koridoriuj dega sviesa. Ieinu i vonia ir matau savo mociute pasikorusia ant radiatoriaus. Buvo didelis sokas,puoliau skambint teciui i darba, jo bendradarbis kuris atsiliepe pasake teciui kad tavo dukra kazkokia apsiverkus,susikrimtus (ar kazka pan, nelabai jau pamenu) tada tetis is kart atvaziavo namo,bande dar ja gaivint,bet jau buvo per velu putos tik bego is burnos ir daugiau nieko
gaila kad pasirinko toki kelia... P.S. Mano mociute buvo tecio mama
as siandien palaidojau savo mociute
