zinau kaip skaudu... tiesa cia tik viena- jei buvo tikintis zmogus, pasimelsti uz jo siela. mociute palaidojau sausio pabaigoje, tai tikrai zinau kaip tai skaudu. irgi visiskai netiketa buvo... irgi labiausiai myleta.. ir as buvau jos labiausiai mylima anuke. dabar jos nebera. nors jau eina trecias menuo kaip jos nebera- sirdy skausmas begalinis. pirmos velykos be jos. pirmas gimtadienis be jos. jos jubiliejus- o jos nebera. ji labiausiai is visu draugu ir artimuju nnorejo kuo greiciau mane istekinti, mat man jau tuoj 25... nespejo... ir as buvau jai pazadejus, kad ji matys kaip as baznycioje isteku... melavau.
Neseniai netekau artimo zmogaus-tevelio. Liga palauze ji staiga ir labai greitai. Klastinga liga, su kuria beveik niekas nesusidoroja-vezys. Baisiausia buvo matytijo kancias ir niekuo negalejau padeti. Tiesiog tomis akimirkomis dingta egoizmas ir galvoji ne apie save, kaip tau sunku, o apie ji. Linkiu tik stiprybes ir artimuju palaikymo.
Sveikos panos perskaičius jūsu pasiguodimus ir aš norėčiau pasiguost kur ašaru nesulaikau,negaliu ju sulaikyt aš tai praradau savo klasioka jis sudege ir mire po savaites man taip skaudu,kad jo nera,kad jis visus paliko ir buvo jaunas ir toks stiprus,gražus vyras mes daug su juo nebendravom,bet man jo labai gaila turėjot daug su juo bendru pamoku ir taip fainas buvo ir mano gyveno jis negaliu praėjo 2savaites,bet man vis dar graudu del jo.
Toks didelis gerklej griauzulys...
Laikykis stipriai stipriai, kiek gali... Man net baisu rasyt ka nors... Tavo si zinute priverte mane giliai susimastyti.. pykstuosi labai su sese.. ryt pat jos atsiprasysiu..
Zinai, mama pasakojo, kad kai jos mamyte mire, ir ji nuejo pas kuniga, klause kodel Dievulis ja pasieme, kunigas tik atsake : Dievuliui reikia ir geru zmoniu..
Turbut kazkam labai reikejo angelu sargu..
Uzuojauta didele, taipogi, stipriai apkabinciau..
Net nebezinau ka rasyt... tiesiog privertei taip susimastyt...
Laikykis, tik nepasiduok, kad ir kaip sunku butu.. To, ko nespejo padaryt tavo sesute ir mamyte, uz jas padaryk tu...
Nepasiduok...
Laikykis stipriai stipriai, kiek gali... Man net baisu rasyt ka nors... Tavo si zinute priverte mane giliai susimastyti.. pykstuosi labai su sese.. ryt pat jos atsiprasysiu..
Zinai, mama pasakojo, kad kai jos mamyte mire, ir ji nuejo pas kuniga, klause kodel Dievulis ja pasieme, kunigas tik atsake : Dievuliui reikia ir geru zmoniu..
Turbut kazkam labai reikejo angelu sargu..
Uzuojauta didele, taipogi, stipriai apkabinciau..
Net nebezinau ka rasyt... tiesiog privertei taip susimastyt...
Laikykis, tik nepasiduok, kad ir kaip sunku butu.. To, ko nespejo padaryt tavo sesute ir mamyte, uz jas padaryk tu...
Nepasiduok...
sveikos, aš taip pat prieš keletą dienų netekau sielos draugės, ji savo noru išėjo iš gyvenimo... likimas siuntė ženklus, bet aš jų nepastebėjau... viduj- didelė sumaištis... vis klausiu, kodėl, kodėl laiku nepastebim, kad žmogui blogai, kodėl pakankamai neįsigilinam į jo vidų...
QUOTE(Rose Prick @ 2007 10 07, 16:27)
vertinkit savo artimuosius tol,kol turit...dabar aš kaltinu save,kad buvau bloga dukra,kad per mažai padėjau,per daug blogų žodžių pasakiau.taip saugojau sesę ir vistiek ją iš manę atėmė.
pasakykit savo mamai kaip iš tiesų ją mylit ir kokios dėkingos už viską esat,aš nebespėjau ir nebeturėsiu progos to padaryti...
pasakykit savo mamai kaip iš tiesų ją mylit ir kokios dėkingos už viską esat,aš nebespėjau ir nebeturėsiu progos to padaryti...
istiesu kaip gaila kad dauguma supranta kokie jam svarbus salia esantys zmones tik tada kai ju netenka
bet nereikia saves del to kaltinti, kad buvai bloga dukra. juk mes visi nesame sventi, ir klysti yra zmoniska. kiekvienai mamai savo vaikas yra pats geriausias ir nesvarbu ka jis kada ten pasake, ar ko nepadare
stiprybes jums visa tai isgyventi 
QUOTE(vilmutee @ 2008 06 23, 13:21)
istiesu kaip gaila kad dauguma supranta kokie jam svarbus salia esantys zmones tik tada kai ju netenka
bet nereikia saves del to kaltinti, kad buvai bloga dukra. juk mes visi nesame sventi, ir klysti yra zmoniska. kiekvienai mamai savo vaikas yra pats geriausias ir nesvarbu ka jis kada ten pasake, ar ko nepadare stiprybes jums visa tai isgyventi
bet nereikia saves del to kaltinti, kad buvai bloga dukra. juk mes visi nesame sventi, ir klysti yra zmoniska. kiekvienai mamai savo vaikas yra pats geriausias ir nesvarbu ka jis kada ten pasake, ar ko nepadare
stiprybes jums visa tai isgyventi deja,tu klysti... aš visada žinojau,kad mane supantys žmonės yra labai svarbūs ar brangūs,bet kai jų netenki,supranti kokia didelė tavo gyvenimo dalis jie buvo,kaip jų trūksta kiekviename žingsnyje...
beveik metai praėjo po nelaimės ir aš nei kiek neatsigavau,vis dar gyvenu tarsi sapne,kuris rodosi ims ir išsisklaidys.deja.nėra viskas taip paprasta...šita žaizda niekada neužgis,aš visada nešiosiu skausmą savyje,kad ir kiek laiko praeitų.
kuo nuosirdziausiai uzjauciu,stenkis nepalust juk gyvenimas dar pries akis
mes atsventem tevelio gimtadieni...60 jubilieju kapuose.
buvo ziauriai sunku, sunkiau nei galejau isivaizduoti
zinau, kad laukia Kucios
nesusitaikymo skausmas sunkiausias
mazoji niekaip nemina dviratuko, o mes dar ziema kalbejom,kad ismokins senelis, nebeismokins, nebepades ruosti pamoku kaip zadedavo kiekviena karta besisveciuodamas, niekada nepasiims is darzelio kaip zadejo, niekada nebus pirmu atostogu kartu...
asaros byra kaip pupos
nieko nebepakeisim, galim tik nueit i kapus, pagerbt, nunest gelyciu ir tyliai pakalbet
tik tiek belieka
buvo ziauriai sunku, sunkiau nei galejau isivaizduoti
zinau, kad laukia Kucios
nesusitaikymo skausmas sunkiausias
mazoji niekaip nemina dviratuko, o mes dar ziema kalbejom,kad ismokins senelis, nebeismokins, nebepades ruosti pamoku kaip zadedavo kiekviena karta besisveciuodamas, niekada nepasiims is darzelio kaip zadejo, niekada nebus pirmu atostogu kartu...
asaros byra kaip pupos
nieko nebepakeisim, galim tik nueit i kapus, pagerbt, nunest gelyciu ir tyliai pakalbet
tik tiek belieka
Stiprybes tau!
QUOTE(Laurencija2 @ 2008 06 26, 00:15)
mes atsventem tevelio gimtadieni...60 jubilieju kapuose.
buvo ziauriai sunku, sunkiau nei galejau isivaizduoti
zinau, kad laukia Kucios
nesusitaikymo skausmas sunkiausias
mazoji niekaip nemina dviratuko, o mes dar ziema kalbejom,kad ismokins senelis, nebeismokins, nebepades ruosti pamoku kaip zadedavo kiekviena karta besisveciuodamas, niekada nepasiims is darzelio kaip zadejo, niekada nebus pirmu atostogu kartu...
asaros byra kaip pupos
nieko nebepakeisim, galim tik nueit i kapus, pagerbt, nunest gelyciu ir tyliai pakalbet
tik tiek belieka
buvo ziauriai sunku, sunkiau nei galejau isivaizduoti
zinau, kad laukia Kucios
nesusitaikymo skausmas sunkiausias
mazoji niekaip nemina dviratuko, o mes dar ziema kalbejom,kad ismokins senelis, nebeismokins, nebepades ruosti pamoku kaip zadedavo kiekviena karta besisveciuodamas, niekada nepasiims is darzelio kaip zadejo, niekada nebus pirmu atostogu kartu...
asaros byra kaip pupos
nieko nebepakeisim, galim tik nueit i kapus, pagerbt, nunest gelyciu ir tyliai pakalbet
tik tiek belieka
uzjauciu del tokios skaudzios netekties
Dideles tau uzuojautos, nemoku net zodziais apsakyt kaip skaudu
