tai kas musu nepalauzia padaro dar stipresniais. Svarbiausia tikejimas...
Kai skaitydavau,kad mamos perskaite viena ar kita pasisakyma,apsiverkdavo,kazkaip netikedavau,bet sikart ta padariau ir as.Uzuojauta didziausia,turbut nera tokiu zodziu,kurie nors kiek paguostu Jus ar sumazintu ta skausma.Noreciau,kad tokie butu,kad kiekvienam netekusiom brangaus zmogiuko butu kazkiek lengviau.Laikykis,stiprybes...
Be reikalo skaičiau... Užjaučiu 
QUOTE(Rose Prick @ 2007 10 07, 15:27)
vertinkit savo artimuosius tol,kol turit...dabar aš kaltinu save,kad buvau bloga dukra,kad per mažai padėjau,per daug blogų žodžių pasakiau.taip saugojau sesę ir vistiek ją iš manę atėmė.
pasakykit savo mamai kaip iš tiesų ją mylit ir kokios dėkingos už viską esat,aš nebespėjau ir nebeturėsiu progos to padaryti...
pasakykit savo mamai kaip iš tiesų ją mylit ir kokios dėkingos už viską esat,aš nebespėjau ir nebeturėsiu progos to padaryti...
labai užjaučiu 
o tie paskutiniai žodžiai iš vis pravirkdė 
Laikas žaizdas apgydo, bet žinojimas, kad kažko nepadarei, nepasakei, kai galėjai tą padaryti, dar daugiau skaudina ir ilgai nepalieka...
Šiandien anksti ryte ligoninėje išėjo mūsų 84 metų močiutė. Ilgai sirgusi tiesiog atsiduso ir užgeso. Apie pusę šešių suskambo telefonas ir jau iš karto žinojau, kad močiutėlės nebėra. Labai stipriai jaučiu tai, kad kažkas negrįžtamai pasikeitė ir negaliu sulaikyti ašarų, nors nepasakyčiau, kad buvome itin artimos...
QUOTE(taiptaip @ 2007 09 24, 15:01)
O jūs man pasakykit, ką tai reiškia, kad aš dažnai sapnuoju tėvuką , nors jo jau galima sakyt 2 mėn nebėra.Sapnuoju ir , kad gyvas ir sveikas ir kad serga,sapne kartais žinau kad jo jau nebėra, kartais sapnuoju lyg jis tikrai gyventų.Kas tai pasamonė?
aš iki šiol karts nuo karto sapnuoju prieš 16 metų mirusi savo tėvelį, ir visada linksmą, gražų, ramų, tip pat ir draugę, kurios nebeturim jau 7 metai vis aplanko mane,
kartais tokie sapnai išgasdina, praneša apie artėjančią nelaimę, kartais nuarmina ...
va prieš keles savaites vėl susapnavau ATA Mildutę...
po kelių dienų seneliui III insultas visiškai paguldęs jį ant lovos...nebeišgyvens, kaip baisu matyti visiškai bejėgį, tokį nusilpusį artimą mylimą žmogų..be galo baisų. liūdna...o kai pagalvoji kiek dar laukia tokių liūdnų akimirkų
...geriau negalvot... 
Įėjau į šį skyrelį, net nežinau kodėl... Labai sunku netekti artimo nebeturiu savo močiutės 4 metai beveik, nebuvo nė dienos, kad apie ją nepagalvočiau, pradžioj dažnai sapnuodavosi, dabar retsykiais, ji buvo man beprotiškai artima, netekties skausmas neapleidžia net po 4 metų, manau, kad nepamiršiu ir laikysiu jį visada širdyje... Stiprybės visoms.... Pirmi mėnesiai sunkiausi Padeda maldos, bažnyčia ...
Prieš porą dienų taip pat netekau draugo. Pats išėjo... Pasikorė... Buvo labai jautrus, meniškas, rašė nuostabias eiles. Buvo ženklų, kad jį kažkas slegia, bet visi aplinkiniai nuleisdavo juokais. O dabar ašaroja...
QUOTE(Šiaučiūnienė @ 2008 02 23, 19:42)
Prieš porą dienų taip pat netekau draugo. Pats išėjo... Pasikorė... Buvo labai jautrus, meniškas, rašė nuostabias eiles. Buvo ženklų, kad jį kažkas slegia, bet visi aplinkiniai nuleisdavo juokais. O dabar ašaroja...
ojeeei
užtemimas....?
QUOTE(Šiaučiūnienė @ 2008 02 23, 14:42)
Buvo labai jautrus, meniškas, rašė nuostabias eiles. Buvo ženklų, kad jį kažkas slegia, bet visi aplinkiniai nuleisdavo juokais. O dabar ašaroja...
"buvo labai jautrus"bet kitiems jautrus
,suteikti sitiek skausmo kitiem jam jau kuno problemu nera. Jis tik jas sukele aplinkinems. Nezinai ar jis tai padare nesusimatydamas,apie artimus zmones,ar is pykcio jiems.
pikta esu ant saves todel ir mintys saltos. Aplink daug maloniu zmoniu,artimieji rupinasi. O jautiesi tokia vienisa,taip noretusi pajausti ar sunki zemele,kai meta ja ant tavo kuno
TAU stiprybes palinkesiu,susigaudit savyje,savo jausmuose. Nekaltint saves ar kitu. Priimk tai kaip gyvenimo skaudzia pamoka ir gerai ja ismok. Uz ji gali tik melstis jam to labiausiai riekia. O meile,parama,artuma suteik gyvenanteims salia taves.
Dauguma verkia isejusiu,nepastebi aplinkiniu alsuojanciu salia. Pamato kai jei iskeliauja anapilin ir vel verkia, kad nespejo
QUOTE(Radvyle @ 2007 12 23, 21:03)
Šiandien anksti ryte ligoninėje išėjo mūsų 84 metų močiutė. Ilgai sirgusi tiesiog atsiduso ir užgeso. Apie pusę šešių suskambo telefonas ir jau iš karto žinojau, kad močiutėlės nebėra.
Rytoj laidoju savo..
tam karste ji grazi, kaip princese, eina pas savo mylima vyra.. Bet kodel mums taip sunku ja paleisti?
Prieš pat Kalėdas sunkiose kančiose užgeso mano močiutės gyvybė 
Insultas pasiglemžė... Dievuliau, gi buvau jos mylimiausia vienintelė anūkė... Toks sunkus buvo atsisveikinimas, kuris truko visą mėnesį... Išgulėjo ji taip ligoninėj užmerktom akim, kietai suspaustom lūpom, dusdama, išsekus ir kartais skruostu nuriedėdavo ašara 
Mane mažą ji beproto mylėjo, o ir užaugus, buvau JOS MAŽYTĖ, kitaip ir nevadino manęs. Liko vienišas namas, nenebus prižiūrėtas jos gėlių darželis, nebelauks manęs ant plento ir niekada nebepalydės išvažiuojant. Kraustausi iš proto... Ausyse skamba jos balsas, matau jos veidą, nuo darbo pavargusias rankas, atminty iškyla vaizdai kai mačiau ją ligoninėje bejėgę, išsekusią. Turėjau viltį, kad atsigaus, deja viltis mirė kartu su ja. Širdyje liko begalinė žaizda. Gaila, kad nespėjo pamatyti proanūkio, jis gimė, o ji neužilgo mirė...
Insultas pasiglemžė... Dievuliau, gi buvau jos mylimiausia vienintelė anūkė... Toks sunkus buvo atsisveikinimas, kuris truko visą mėnesį... Išgulėjo ji taip ligoninėj užmerktom akim, kietai suspaustom lūpom, dusdama, išsekus ir kartais skruostu nuriedėdavo ašara Mane mažą ji beproto mylėjo, o ir užaugus, buvau JOS MAŽYTĖ, kitaip ir nevadino manęs. Liko vienišas namas, nenebus prižiūrėtas jos gėlių darželis, nebelauks manęs ant plento ir niekada nebepalydės išvažiuojant. Kraustausi iš proto... Ausyse skamba jos balsas, matau jos veidą, nuo darbo pavargusias rankas, atminty iškyla vaizdai kai mačiau ją ligoninėje bejėgę, išsekusią. Turėjau viltį, kad atsigaus, deja viltis mirė kartu su ja. Širdyje liko begalinė žaizda. Gaila, kad nespėjo pamatyti proanūkio, jis gimė, o ji neužilgo mirė...
