Nematau tikslo. Juk jei jau noriu bloga ką nors padaryt, tai geriau viską ramiai priimt ir ramiai reaguot. Tada jis nagus nusigraužtų.
nekerštaučiau. Neverta to daryti dėl kažko kito, nes tik jausiesi kaip pasivoliojus purve. Bet toks sutuoktinio poelgis, leistų man galvoti, jog jis taip pat neįsižeistų, jei taip atsitiktų man. Bet pačiai ieškoti tik tam, kad va aš tau irgi.... na ne.... neverta
QUOTE(Raduga @ 2007 01 04, 08:59)
Jei didžiai gerbiamas sutuoktinis gailėtųsi ir žadėtų daugiau taip nedaryt - gautų dar vieną ir jau paskutinį šansą. Jeigu jam tai atrodytų nereikšminga, normalu ar pan., bet aš dėl kažkokių priežasčių norėčiau su juo likti - nepulčiau keršyti tuoj pat, bet progai ir žavingam individui pasitaikius daryčiau tai nejausdama jokio sąžinės graužimo.
...vat butent zavingam individui atsiradus ir atkersyjau. kersijau labai maloniai ir nesijauciau nei purvina, nei dar kazkokia... suzinojo mano pastangom per kitus zmones, o ne is manes, kad butu abydniau, as su jo neistikimybes objektu "susidraugavau", na bent jau priverciau ja taip galvoti
kai viskas iskilo aiksten ir kilo bangos kaip cia as taip galejau mat, kokia as tokia ar anokia... ispuciau akis ir pasakiau, kad "padariau taip kaip tu man, ar smagu? bet maziuk myliu tave, buk geras atleisk."o JIS tikraja ta zodzio prasme issikrauste is proto ir menesio begy pasikore....
man atleido, bet JIS to jausmo, kad mane myli labiau nei savo pasiputima negalejo pakest ir viska paliko, visus grazius ir blogus jausmus, visa pasauli...
turbut jusu nuomone man vertetu gailetis ? deja ne, gal as nesveika, gal bejausme, bet nesigailiu. man yra geresnis variantas kad parodziau jam tai kaip jausdavausi as tokiais atvejais, man geriau nueiti prie jo kapo ir mintimis pabendraut su juo, paverkt pagalve isikniaubus nuo graziu prisiminimu susijusiu su juo, nei tas neistikimybiu maratonas, kuris butu tikriausiai tesiasis iki musu senatves... ir tas apgailetinas jausmas butu lydejes, kai verkiu vonioj radiatoriu apsikabinus ir klausiu "kuo ji suzavejo kita? ko jam maza su manim? negi as neverta istikimo zmogaus? gal reikia issiskirti? bet as ji myliu...myliu, o jis sitaip pasielge..ir ka gi vis delto kitoj pamate?..." - ir taip be galo. tai isgyvenau galima sakyt 3 kartus, o jis nepernese nei vieno karto... butent del to ir pikta dabar, kad atleides, nesugebejo kovot...
atsilyginciau ir as tuo paciu,jei suzinociau,kad buvo neistikimas 
bet nezinau,ar stengciaus kad vyras suzinotu 
man uztektu to kad as pati zinau.ir aisku neiciau su pirmu pasitaikiusiu,o jei nerasciau "tinkamo" ...nu bet vistiek kada nors rasciau 
bet nezinau,ar stengciaus kad vyras suzinotu man uztektu to kad as pati zinau.ir aisku neiciau su pirmu pasitaikiusiu,o jei nerasciau "tinkamo" ...nu bet vistiek kada nors rasciau
QUOTE(blackie @ 2007 05 26, 15:42)
...vat butent zavingam individui atsiradus ir atkersyjau. kersijau labai maloniai ir nesijauciau nei purvina, nei dar kazkokia... suzinojo mano pastangom per kitus zmones, o ne is manes, kad butu abydniau, as su jo neistikimybes objektu "susidraugavau", na bent jau priverciau ja taip galvoti kai viskas iskilo aiksten ir kilo bangos kaip cia as taip galejau mat, kokia as tokia ar anokia... ispuciau akis ir pasakiau, kad "padariau taip kaip tu man, ar smagu? bet maziuk myliu tave, buk geras atleisk."
o JIS tikraja ta zodzio prasme issikrauste is proto ir menesio begy pasikore....
man atleido, bet JIS to jausmo, kad mane myli labiau nei savo pasiputima negalejo pakest ir viska paliko, visus grazius ir blogus jausmus, visa pasauli...
turbut jusu nuomone man vertetu gailetis ? deja ne, gal as nesveika, gal bejausme, bet nesigailiu. man yra geresnis variantas kad parodziau jam tai kaip jausdavausi as tokiais atvejais, man geriau nueiti prie jo kapo ir mintimis pabendraut su juo, paverkt pagalve isikniaubus nuo graziu prisiminimu susijusiu su juo, nei tas neistikimybiu maratonas, kuris butu tikriausiai tesiasis iki musu senatves... ir tas apgailetinas jausmas butu lydejes, kai verkiu vonioj radiatoriu apsikabinus ir klausiu "kuo ji suzavejo kita? ko jam maza su manim? negi as neverta istikimo zmogaus? gal reikia issiskirti? bet as ji myliu...myliu, o jis sitaip pasielge..ir ka gi vis delto kitoj pamate?..." - ir taip be galo. tai isgyvenau galima sakyt 3 kartus, o jis nepernese nei vieno karto... butent del to ir pikta dabar, kad atleides, nesugebejo kovot...
kai viskas iskilo aiksten ir kilo bangos kaip cia as taip galejau mat, kokia as tokia ar anokia... ispuciau akis ir pasakiau, kad "padariau taip kaip tu man, ar smagu? bet maziuk myliu tave, buk geras atleisk."o JIS tikraja ta zodzio prasme issikrauste is proto ir menesio begy pasikore....
man atleido, bet JIS to jausmo, kad mane myli labiau nei savo pasiputima negalejo pakest ir viska paliko, visus grazius ir blogus jausmus, visa pasauli...
turbut jusu nuomone man vertetu gailetis ? deja ne, gal as nesveika, gal bejausme, bet nesigailiu. man yra geresnis variantas kad parodziau jam tai kaip jausdavausi as tokiais atvejais, man geriau nueiti prie jo kapo ir mintimis pabendraut su juo, paverkt pagalve isikniaubus nuo graziu prisiminimu susijusiu su juo, nei tas neistikimybiu maratonas, kuris butu tikriausiai tesiasis iki musu senatves... ir tas apgailetinas jausmas butu lydejes, kai verkiu vonioj radiatoriu apsikabinus ir klausiu "kuo ji suzavejo kita? ko jam maza su manim? negi as neverta istikimo zmogaus? gal reikia issiskirti? bet as ji myliu...myliu, o jis sitaip pasielge..ir ka gi vis delto kitoj pamate?..." - ir taip be galo. tai isgyvenau galima sakyt 3 kartus, o jis nepernese nei vieno karto... butent del to ir pikta dabar, kad atleides, nesugebejo kovot...
Jooo... savimeilė svarbiau už kito žmogaus gyvybę. Ką ir bekalbėti..
Aš tai sakau, jei tu man būsi neištikimas, aš tau dvigubai būsiu neištikima. Bet iš tikrųjų tai taip elgamasi save žeminčiau ir tiek, todėl ir nedaryčiau taip, tik gąsdinu 
Ir nežinau, ar manęs bijo, ar ne Dar nesužinojau jokių blogų dalykų, ir tai gerai
Ir nežinau, ar manęs bijo, ar ne Dar nesužinojau jokių blogų dalykų, ir tai gerai
tikrai neverta 
jei kersysi, vadinasi jam nesugebejai atleist. ir tuo paciu butum dar blogesne
jei kersysi, vadinasi jam nesugebejai atleist. ir tuo paciu butum dar blogesne
Nekeršyčiau, nes taip tik dar labiau įskaudinčiau save. Nesugebėčiau mėgautis savo "kerštu", tik dar prasčiau jausčiausi.
Man atrodo neištikimybė santuokoje apskritai neturi jokios prasmės. Jei tau negerai su žmogum, skirkis, o po to ieškok kito. Kam laikyti pririšus žmogų, su kuriuo nesijauti laiminga. Perėjau per visą tą š.... ir dabar taip vertinu neištikimybę.
QUOTE(Jolančikė @ 2007 09 24, 12:07)
Man atrodo neištikimybė santuokoje apskritai neturi jokios prasmės. Jei tau negerai su žmogum, skirkis, o po to ieškok kito. Kam laikyti pririšus žmogų, su kuriuo nesijauti laiminga. Perėjau per visą tą š.... ir dabar taip vertinu neištikimybę.
O čia pačiai taip teko ar vyrui?
