Aš baigiau Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centrą. Atsiliepimai patys blogiausi
Ėjau čia, nes iš tiesų nenorėjau laikytis teisių, o čia buvo toks kaip būrelis.
Teorija: Dėstytoja buvo visai nebloga. Tik dėl ligos praleidau daug pamokų. Kai pasveikus vėl nuėjau pradėjo man aiškint, kad nieko nemoku, neišlaikysiu, nesugebėsiu pasivyti kitų. Norint gauti popierėlį apie baigtus kursus reikėjo tris kart iš eilės išlaikyti teorijos egzaminą dėstytojai ir galėdavai eit laikyti pas direktorę. Visa tai padariau be problemų, pas direktorę surinkau 100 %. Regitroje iš pirmo karto taipogi 100%.
Praktika: Galėjome rinktis iš kelių instruktorių. Teorijos dėstytoja įkalbinėjo eiti pas Stanislovą Jarockį, neva jis pats geriausias. Na tai mes trys draugai pas jį ir pasirinkom. Kaip vėliau supratom, dėstytoja mus apgavo ir įkišo pas patį blogiausią instruktorių. Kiti du buvo daug geresni. Taigi atėjau į pirmą pamoką. Mokėjau tik užsivesti mašiną ir truputį važiuoti (diena prieš tai tėtis pamokė). Iškart liepė važiuoti per miestą į aikštelę. Pasakius, kad nemoku važiuoti pradėjo šaukti kad neišsidirbinėčiau ir važiuočiau. Šiaip ne taip pasiekėm aikštelę. Aikštelė įsikūrusi (jei taip galima pasakyti) autobusų parko teritorijoje, tai kartais tekdavo prasilenkti su autobusais. Visa aikštelė vienos duobės, pagreitėjime prie stop linijos milžiniška duobė. Estakada buvo mažiukas kalniukas. Linijos nubrėžtos su pagaliu, vietoj kuoliukų pagaliai ir tušti alaus buteliai. Instruktorius vieną kartą parodė šoninį parkavimą, dar porą kartų pabuvo kol aš bandžiau ir išėjo į šalia esančius garažus pasikalbėti su darbininkais. Ir visą valandą viena parkavausi šonu. Grįžęs pasakė, kad visai neblogai važiuoju ir liepė važiuot atgal prie mokyklos. Aišku važiuojant dar visokie įžeidžiantys žodžiai sklido mano pusėn, vietoj to, kad paaiškintų kaip reikia važiuot. Kitos pamokos buvo labai panašios, dažniausiai liepė daryti šoninį parkavimą. Paskutinę pamoką prisiminė, kad neparodė kaip reikia galu statytis į dvi figūras (ta tiesi ir pakrypusi). Greitai parodė ir išėjo. Per visas pamokas mieste važinėjausi tik tiek, kiek reikėdavo nuo mokyklos iki aikštelės nuvažiuoti ir atgal ir dar vieną kartą, kai instruktoriui reikėjo pas draugą nuvažiuoti.
Reziume: po tokios mokyklos pamokų būčiau niekaip neišlaikiusi praktikos egzamino, nes nieko neišmokino. Visiškai nenorėdavau eiti, nes žinojau, kad vėl teks klausytis keiksmažodžių, rėkimų ir pan.
Pasiėmiau papildomas pamokas pas kitos vairavimo mokyklos instruktorių Aleksą, kurį rekomendavo klasiokas. Per penkias pamokas išmokė viską iš naujo, kiekvieną kartą važiuodavom vis skirtingais Regitros maršrutais, paskutinį kartą aprodė Regitros aikštelę ir palinkėjo sėkmės. Kitą dieną išlaikiau iš pirmo karto
Paskambinau instruktoriui Aleksui ir nuoširdžiai padėkojau. Vėliau vos kam nors manęs paklausus gal žinau gerą instruktorių, rekomenduodavau Aleksą ir visi jo mokiniai buvo patenkinti.
Apie Jarockį baisu net prisimint.
Beje, tas Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras buvo pirmasis Mažeikių rajone, pagal moksleivių, egzaminus išlaikiusių iš pirmo karto skaičių. Todėl, kad visi masiškai po to centro pamokų papildomai eidavo pas kitus instruktorius.
Taigi tataigi, niekam nerekomenduoju mokytis Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre, nors ir kaina yra žymiai mažesnė (kadangi ten skaitosi kaip būrelis ir lankoma net 9 mėnesius)
Papildyta:Beje, visa tai buvo prieš beveik tris metus, bet nemanau, kad dabar kas nors pasikeitė