Aš mokiaus Kaune, "Vairaldoje" prie Girstučio. Pasirinkimą lėmė tai, kad arti gyvenau. Ką gi galiu pasakyti
. Per paskaitas snausdavau užmerkus vieną akį (tą, kurios nematydavo instruktorius
). Man kažkaip visiškai buvo neįdomu, ateidavau ir nieko neišsinešdavau galvoje, komentarų ten būdavo mažai, daugiau tik skaitymo, o skaityti moku ir pati. Taip ir nepažinau tokio reiškinio kaip "įdomios teorijos paskaitos". Kadangi miegoti ten nebuvo baisiai patogu, galiausiai nebėjau į tas paskaitėles, mokiausi savarankiškai, dar ateidavau mokytis testus prie kompiuterio (teoriją išsilaikiau iš pirmo karto). Su vairavimu buvo taip pat prastai. Mokė Giedrius (po susitikimo su pirmuoju instruktoriumi (berods vardas iš A raidės) atsisveikinome po pirmo pasivažinėjimo - pasirodė visiškai niekam tikęs). Kiekvieną kartą (!) važiuodavome į aikštelę, atrodydavo, kad laiką bando užmušinėti. Važinėdavom dažniausiai užkampiais, kuriuose mažai eismo (nors ir taip laiką visada rinkosi ne piko arba važinėdavom aikštelėse, kol pikas baigsis). Gal tik trejetą kartų buvome nuvažiavę prie Regitros maršrutų. Man iš tiesų buvo keista, kaip žmogus, turintis šalia savęs stabdžius, negalėjo normaliai pavežioti po miestą, juk ne vien kaimo šunkeliais ruošiausi važinėti. Žodžiu, po paskutinio pravažiavimo, jis toliau pasiūlė savo paslaugas papildomoms pamokoms, bet aš jau žinojau, kad daugiau mes nesusimatysim. Žinojau, kad turint tą mokyklos baigimo pažymėjimą kreipsiuosi į tėtį. Jo kompetetinga nuomone "ta mokykla nieko neišmokė"
(na, išskyrus aikštelę
). Su juo važiavau gal 10 kartų, sukėliau daug pavojingų situacijų, daug kartų abu nervinomės, bet galiausiai kažko išmokau
. Regitroje sužibėjau po antro laikymo (tiesa, tada tik grįžus į aikštelę pastebėjau, kad visą maršrutą buvau neįsijungus šviesų. Laimei, tą pastebėjau tik aš viena
)
Rinkosi mokyklą pagal pigumą, tai ir gavo atitinkamai 
