Pasiutusi katė

Na štai - super išvada Loginis mąstymas visada prie to priveda Reiškia - PROBLEMA ne pas katiną, bet pas jo šeimininką (rašau specialiai žargoniškai, kaip "liaudis" kalba)
Papildyta:

Na, "perauklėti" pusleopardžių ar pustigrių aš nesisiūliau - nesu cirko artistas ir kalbėjau apie kates-domestic O apskritai mano "siūlymasis" būtų nepigus... Tačiau kas perka mano katinukus (o jų jau labai ir labai nemažai parduota), neturi problemų ir su auklėjimu... . Kitaip sakant - tai "mano mokykla", kaip sakai - todėl naujos kurti kaip ir nereikia?... Argi neakivaizdūs rezultatai? Netgi su rašytinėm padėkom...

Labai ačiū už nuorodą ir patarimus
Kad ir kaip nesinorėtų, greičiausiai teks katiną kastruoti, ir ne vien dėl bjauraus charakterio. Tiesiog jis yra tikras "naminukas" lepūnėlis, į lauką iki šiol buvo vedamas tik su pavadėliu, ir lauke visko bijo - tvoros, medžio, vėjo, kaimyno... Žodžiu, išleidus į lauką kiti katinai jį turbūt gyvą sudraskytų. O morčiaus laikas neabejotinai ateis greitai... Veisti tikrai neketiname - jis net ne veislinis, paprastas rainas katinėlis, bet vis tiek labai mielas.
Imsimės auklėjimo priemonių. Kiek supratau, dabar pats laikas tai daryti.


Gal ir kiek kitoks Nesupykite, bet pasiskaičius kai Jūsų postus šiame forume susidaro įspūdis, kad kates mylite labiau nei žmones. Dvelkia dideliu fanatizmu, kuris nėra malonus. Patikėkite, mano katinas nėra mušamas, apleistas, marinamas badu, nemylimas, niekada neimamas ant rankų ir neglostomas. Priešingai - visi pažįstami katinų augintojai kaip susitarę kartoja, kad labai išlepintas. Kastruoti galvojame ne dėl kažkokios kvailos savo užgaidos. Kalba eina apie mūsų vaiko saugumą. Be to, gal ir pačiam katinui taip geriau.
Taip, katinas yra mano draugas, bet tai nereiškia, kad leisiu jam draskyti man akis, versti namus, tuo labiau - kelti pavojų mano kūdikio sveikatai.
Tad požiūriai tikrai skiriasi


Mes tikrai nedažnai jį taip baudžiame. Pirmą kartą jam tikrai nepatiko (tada baudėme, nes iki kraujo skaudžiai perrėžė man skruostą), nes gailiai kniaukė, kai uždarėme. Teko paleisti anksčiau laiko. Tada atsargiai prislinko ir tarsi atsiprašydamas susirangė ant kelių. Pagalvojome, kad bausmę suprato. Bet po kelių kartų jau tikrai atrodo, kad jam nė motais tokia bausmė, nes neberodo jokių emocijų. Tiesiog guli išsidrėbęs ant grindų ir laukia, kol išleisime. Ilgai ir nelaikome.

Malonu, kad diskutuojate. Nuomonės, požiūriai ir negali būti identiški - kiekvienas gi iš mūsų - unikalus Svarbu yra veiksmų pasekmės. O apie jas jūsų atveju bus galima pakalbėti jau gal po kokių poros metų... "Tiesiog norėjau kaip geriau, o išeis kaip visada". Dėl mano meilės pasidalinimo tarp kačių ir žmonių? Tiesiog nedalinu, nevedu takoskyros... Kas sąžiningas mažuose dalykuose, tas sąžiningas ir dideliuose,- sakoma iš Aukščiau. Dalinu tik žmones visada į 2 grupes: kas su Dievu, ir kas ne su Juo (N )

Gaila, kad nelabai "sutariu" su rusų kalba. Todėl dabar klausiu labai konkrečių dalykų:
- Supratau, kad negalima leisti katinui rodyti nė menkiausių agresijos apraiškų mūsų atžvilgiu. Kaip tai padaryti? Kaip elgtis, kai puola iš pasalų ir suleidžia nagus? Kai matome, kad tyko ir tuoj puls? Kaip jam suprantamai "paaiškinti", kad žaidimų išskleidus nagus ir iššiepus dantis netoleruojame?
- Supratau, kad uždarymas trumpam vonios kambaryje jam nelabai suprantama bausmė. Kokios bausmės jam būtų suprantamos? Tik nesiūlykite mušti, purtyti ir pan. Tikrai to nedarysime.
- Ar purkštukas - tinkama auklėjimo priemonė? Kokios priemonės dar tinka?
- Kaip galima būtų katiną "teigiamai" paskatinti už gerą elgesį, išmoktas pamokas? Ar tik skanėstais ar ir dar kaip nors?
Pasiskaitnėjusi Nerealios duotas nuorodas supratau, kad manojo problema turbūt yra tai, kad jis augo be brolių ir seserų, nes šie vos gimę baigė savo trumpą gyvenimėlį kibire vandens Ir mūsiškį būtų ištikęs toks pats likimas, jeigu nebūtume iš anksto pažadėję vieną kačiuką pasiimti. Taigi augo vienas, mamkos lepūnėlis, o pas mus atkeliavo vos nustojęs žįsti, maždaug 2 mėnesių. Mes matėme, kad jam pakeitus aplinką buvo didelis stresas, ir gal dėl to, jo gailėdami, per daug leisdavome. Nepykdavome, kada netyčia drėksteldavo, grybštelėdavo dantukais... Dabar akivaizdu, kad padarėme klaidą, bet gal dar nevėlu ištaisyti? Beje, jo mamka, nors ir neveislinė, yra ypatingai meili ir švelni katytė. Esu mačiusi, kaip mažas vaikas ją skaudžiai pešė už uodegos, o ji tik gailiai kniaukė, bet nesigynė. Tėtušio identifikuoti, deja, neįmanoma, nes kačiukų vada buvo "pasigauta" gatvėje.
Taigi laukiu objektyvių, pagrįstų patirtimi ir žiniomis, o ne emocijomis, atsakymų.

As kaip sakant ne Fonda ir kazkaip tai manau, kad gyvunui kartais reikia biski paaiskint (be sadizmo aisku ; ) ) kas vistik cia seimininkas : )
Nu tai bandysiu "savo metodais" pasidalint ; )


Teisingai supratai ; )


Pasidek kur nors po ranka po puodeli kuriame ipilta mazdaug 1/3 vandens. ir kai puola is karto uzpilk ant jo ta vandeni ir poto nueik lyg niekur nieko
Jei matai kad ruosiasi pulti, dar labai i tema tureti tuscia "bambali"nuo limonado , na tie kur po 2 litr buna, plastmasiniai. Ir jam puolant ta bambali padauzyk kur nors salia jo i siena ar i duris ar i ranka sau. Vienzo, kad butu didelis garsas laaaabai nepatinka ))
Jei kanda i pirsta, tai kisk pirsta giliau jam i gerkle, uztekti turetu poros kartu, kad suvoktu jog fignia cia su tuo kandimu... kandi ir vemti norisi
Jei isiduksta ir is to pradeda kandziotis, tieisog numesk ji ant zemes (jei ant keliu sedejo) ir atsistoju nueik i kita kambari uzdarydama uz saves duris ir ji palikdama kitame kambaryje. Ignoravimas kaip sakant grizk i ta kambari tik po kurio tai laiko ir NEKREIPK i ji demesio grizus jei jis uz duru kniaukia tai negrizk kol nenutils
Jei bezaidziant dreskia ar kanda kur nors (ne i pirsta) tiesiog trinktelk jam atgal (i snuki- tik ne kur kitur !). Vienzo turi kaip katinas duoti jam atgal. Jei duoda tau atgal vel (kas tikraio gali buti) tai padauzyk (garsa sukelk) jam pries nosi is anksto pasiruostu "bambaliu" ar kokiu maiseliu. ir tuo paciu metu ji APSHNYPSK (bet piktai !!!) Vienzo ishgasdink arba kitaip sakant "nugalek sita kova"



Ir tikrai nereikia musimas nieko gero neduoda (neskaitant katinisko antausio i snukiuka) o tokio amziaus katino nelabai bepapurtysit- galinemis kojomis rankas jusu apdraskys


puodelis su vandeniu, tusti bambaliai, stipriai trashkantys maisheliai.
Apshypshtimas ignoravimas (demonstratyvus)


Geriausias paskatinimas yra GYRIMAS (nu toks beveik utriruotas, tipo :"oj koks geras, aj koks shaunuolis, mano mylimiausias...."), glostymas, mylavimas. Taciau jei beglostant jis vel pradeda kandziotis tada staigiai ir demonstartyviai reikia suklykti tipo :"aj skauda", numesti katina nuo keliu ir iseiti is kambario Po kurio laiko grizus jei katinas PATS ATEIS pasimeilinti, reikia vel su juo darugiskai - glostyti, kalbinti ir jei vel kandziojasi vel kartoti ta pati (cia as kalbu apie toki zaidybini, nepiktybini kandziojimasi. Piktybinio kandziojimosi vien ignoravimu nepakeisi teks naudotis vandeniu ar "baisiais" garsais)



Visai gali buti, kad jis tiesiog neismoko KAIP reikia zaisti...
Nors siaip tai siuo atveju viskas susidejo: vienturtis+jus viska leidot+nezinomo tevelio genai
O kadangi gamtoje (siuo atveju tarp gatviniu kaciu) turi teise kergti tik stipriausias katinas, vadinasi yra visi shansai kad jusu katukas yr linkes i dominavima
Maciau neseniai viena 2.5men katinuka nuo laaaabai "teigiamos" mamos ir nezinomo tevelio kuris netgi tokiam amziuje sugebedavo VISUS terorizuoti mama jau nuo jo begdavo, nes jis ja iki kraujo apkandziodavo bezaisdamas, nuo jo gaudavo i kaili netgi kaukazo aviganis : ))))
Taip, kad itariu jog vargelio turesit ale dar ne velu .... manau, kad viskas susitvarkys

SEKMES !!!

Na ką tu, Nereali? Esi tikrų tikriausia FONDA Juk tiesiog iš tavo lūpų mano "kačių mylavimai, glostymai, kutenimai"...liejasi (beje, pagal tave - aš "Ruslanas" ). Pritariu ir 1000 procentų palaikau - tik Meile, tik Švelnumu...katinėlį geruoliu paversite. Arba man "perauklėti" atiduosite... Aplink pilna meilučių katyčių-laukinukių...Sukergs Stipriausias - juk toks yra? Kitaip nebijotumėte ir neauklėtumėte?.. Mūsų kaime toks - pats tas Bet Pifo pagalbos neprireiks - drasūs ir stiprūs palikuonys gaudys kaime peles ir žiurkes, kartais varles - pavasarį, dabar... Tikrai SĖKMĖS

Atsiminiau , kaip gilioj jaunystej bandziau apsnypsti ant manes snypscianti kaca Tai as jam " snypst", jis man - tris kart " snypst"
Likau nesuprasta ne tik aplinkiniu, bet ir paties miaukso

Matai Fonda... Mano nuomone "koltu ir geru zodziu pasieksi daugiau nei vien geru zodziu " (Al Capone)

Labai labai ačiū, Nereali Kažką tokio ir įsivaizdavau, dabar tikrai elgsimės kitaip su juo. Po kiek laiko net paraysiu, kaip sekasi.

Beje, persiskaičusi visą temą apie katinų kastravimą jau nebebijau ir šios procedūros. Gėda prisipažinti, bet dėl neišmanymo galvojau, kad kastruojant katinams visai nupjauna kiaušiukus Dėl to ir nenorėjau to daryti. Bet dabar jau tvirtai apsisprendėme (prisidėjo ir tai, kad prieš porą dienų ėmė žymėtis savo "valdas" ). Jau susitarėme su veterinaru, ir šeštadienį keliausime "egzekucijai". Truputį baisu, nes vistik tai operacija, bet tikimės geriausio

Kastracija tai kartais padeda, o kartais ne, bet šiaip tai geriau neveislinius katinus ir kates kastruoti, bus mažiau problemų, o sveikatos atžvilgiu jiems ten nieko nekenkia, specialistai net sako kad kastruotos katės ilgiau gyvena.

Dėl elgesio tai čia kaip ir su vaiku: vieni mėgsta kad juos imtų ant rankų, kiti to nekenčia. Jei katinas nemėgsta būti glostomas ir nešiojamas - geriausia jo tada nebandyti imti ir leist ateit pačiam kai jis nori būti paglostytas. Kad žaisdamas drąskosi tai irgi, nereikia pratint žaist su rankom - geriausia pririšt siūlą ant pakankamai ilgos virvutės kad rankų nepasiektų. Katinas gali net gerai nesuprasti, kad jums skauda. Dėl akių tai man įdomu iš vis kam taip arti prie jo lendate - juk neprisikištumėte veido prie agresyvaus didelio šuns ar ne? Katinas visgi gyvūnas, ne žmogus, todėl jei matote jog linkęs drąskytis, pasisaugokite, nekiškite prie jo veido.

Dėl žadinimo tai vienas paprastesnių metodų yra jo į kambarį neleisti kai miegate, ypač kai gims vaikas. Iš pradžių turbūt kniauks, paskui apsipras. Katinai dažnai yra naktiniai gyvūnai ir mėgsta bardakus naktį daryt, todėl geriau iš anksto atpratint su jumis miegot, ypač jei mėgsta kandžiotis žadinant.

Tas pats su žaidimu ir sėlinimu - nežaiskite pagal katino taisykles, nes tada jis galvos kad jums tai visai patinka. Kaip sakant nepasiduokite provokacijai.

Dėl gėlių tai čia didesnė bėda: katės šiaip yra linkusios gėles kramtyti, manosios net sugebėjo kaktusą apgriaužti... Vienintelis būdas kas su maniškėm pavyko - nupirkti jom specialios kačių žolės, tai tada kažkaip jos nuo kitų augalų atsikabina. Dėl visa pikta aš dedu vazas ten kur jos nepasiekia - nelabai malonus kompromisas, bet vazos lieka sveikos ir katės apsiramina.

Dėl vaiko saugumo vienok čia kaip ir su kiekvienu gyvūnu, kad ir geriausias būtų - nereikia palikt vieno vaiko ir katino be priežiūros kartu, nes maža kas gali tiek vaikui, tiek katinui į galvą šaut. Mano draugės vaikas pvz. mėgdavo katiną skalbimo mašinoj uždaryt ir bandydavo skalbimą įjungt, tik aišku kai mažas tai nesusiprasdavo kad iš rozetės mašina išjungta būdavo - bet čia tik vienas pavyzdys.

1) Jis su mumis nemiega ir net nesiveržia to daryti - atpratinome, kai tik sužinojau, kad Bet paryčiais vis tiek ateina žadinti Ir neleisti nelabai galime - jau išmoko pats duris atsidaryti
2)Šiaip mes su juo nežaidžiame tokių žaidimų, kurie jį provokuotų pulti. Tiesą sakant, jis nelabai supranta, kada su juo žaidžiama, o kada ne. Pvz., labai mėgsta gaudyti siūlą, kada mezgu, tuo pačiu ir man į ranką kliūva jo nagais... Arba šiaip - pamato, kad ranka sujudėjo, ir puola... Vis dar tikiuosi, kad jaunas ir "išaugs"...
3) Pasodinome tos specialios žolytės, jis mielai ją rupšnodavo, bet neatsisakydavo ir kitų gėlių Tiesa, graužia ne visas. Atsirenka skaniausias, gudruolis.

Viena iš mano kačių (turim dvi) irgi moka duris atsidaryti, tai mano vyras tokią racionalizaciją padarė - išėmė durų rankeną ir apsuko, kad ne nuspausti atidarant reikėtų, o pakelti. Paprastas sprendimas, bet padeda, nes šiaip jau katės duris atidarinėja šokdamos ant rankenos ir taip nuspausdamos - jei rankeną reikia į viršų pakelti arba tie tokie bumbulai kur būna kad pasukt reikia, tokių jos nemoka atsidaryti. Kai vaikas visai mažas turbūt reikėtų ir jum taip sutvarkyt duris kad katės neatidarytų, nes jos kartais mėgsta su mažyliu susirangyti, o jei katinas didelis tai tas nėra labai gerai, plius katino plaukai mažylio lovelėj irgi nėra labai pageidautinas dalykas.



Turbūt reikėtų kažkaip jį auklėt kad suprastų kada su juom žaidžiama o kada ne. Šiaip senesnės katės nelabai linkę žaisti, tai problema savaime išsisprendžia, nors siūlus tai ir senos mėgsta suvelti. Aš tai paprasčiausiai jei prie siūlų lysdavo ar ko nors kito (mano baisiai mėgsta ant popierių sėdėti, o aš parsinešdavau daug popierizmo darbo į namus, tai katinų pėdos ant dokumentų kaip ir nelabai), tiesiog paimdavau ir išnešdavau iš kambario ir užsidarydavau duris. Dar šiaip jau mano tai kaip ir atskiria kokiu tonu į jas kreipiesi, jei taip griežtai pasakai, tai jos jau žino kad čia negerai.


Tai su mano irgi tas pats, tenka gėles aukščiau padėti kur jos nepasiekia... Jei gėles graužia tai tik reikia žiūrėt kad nenuodingos būtų, nes kai kurios gėlės tai praktiškai mirtini nuodai katėms.

Dar vienas toks triukas tai netoli vazos laikyt apelsinų arba citrinų (tiek tikrų, tiuek visokių oro gaiviklių, svarbu kad kvapas stiprus būtų)- katėm tas kvapas būna per aštrus ir jos bėga nuo jų, matyt jom ten gerokai per receptorius trenkia tai nebereikia nei gėlių "patikrint".