QUOTE(ewerra @ 2006 12 31, 03:02)
Oi buvo laikai kai po savaite nekalbedavau. Vyras pykdavo nuo to baisiai, o baigdavosi tuo kad jis susirgdavo nekalbadieniu.
Metams begant mano nekalbadienis virto nekalbaminuciu. Jauciu jis dabar noretu kad tyleciau, o ne jam dienu dienas ta pati nusikaltima priminciau.
Primint nusikaltimą nuolat.... oi nežinau ar tai gerai (nepriklausomai nuo to ar tai rimta ar ne)

O ar nebijai, kad viskas gali atsisukti atvirkščiai po kurio laiko? Pradės tau priminti tavuosius priminimus.....
O nekalbadieniai kartais visai į naudą, svarbu kad per ilgai neužsitęstų

Tuomet yra laiko pergalvot priežastis, pamastyt.
O pradėt kalbėt nėra juk sunku, net jei ir iki atsiprašymo neprieinama...