Įkraunama...
Įkraunama...

Nekalbadieniai

QUOTE(rupestelis @ 2014 12 19, 12:40)
Labukas visoms
kaip gaila kad poros pykstasi
jei norit ismokti gyventi santarvėje-kreipkitės per až, pakosultuosiu, man tai pavyko 4u.gif


konsultantas smile.gif cha cha cha smile.gif
Atsakyti
Kai teisingai apibūdina gyvenimą..

QUOTE(lengvai.ir.greitai @ 2013 05 02, 13:45)
Suprantantiems rusiskai smile.gif gal kam pades perlipti per savo principu kartele smile.gif

С вечера поссорились супруги,
Говорили много резких слов.
Сгоряча не поняли друг друга,
Напрочь позабыли про любовь.
Утром мужу на работу рано,
А на сердце — горечи печать.
За ночь глупость ссоры осознал он,
Подошел жену поцеловать.
Не спала, но все же притворилась,
Отвернула в сторону лицо.
В глубине обида затаилась,
Как удав, свернувшийся кольцом.
Дверь закрыл — ни слова на прощанье,
Со двора на окна посмотрел…
Если б они знали, если б знали,
Что ушел из дома насовсем.
А жена привычными делами,
Как всегда, своими занялась:
Детское бельишко постирала,
Борщ сварила, в доме прибралась.
Чистый пол, помытая посуда,
И с работы скоро муж придет.
— Я с ним разговаривать не буду,
Пусть прощенья просит, пусть поймет.
Гордость в сердце вздыбилась высоко:
— Первою к нему не подойду!
По ролям разыгрывалась ссора
В воспаленном дьяволом мозгу.
Шесть пробило, семь и пол — восьмого…
Неподвижна дверь, молчит порог.
И в тревоге что — то сердце ноет,
Где же задержаться так он мог?
Вдруг какой — то крик и суматоха,
Чей — то голос, плачущий навзрыд,
И соседский мальчуган Алеха
Крикнул запыхавшись: " В шахте взрыв!»
Взрыв. Совсем коротенькое слово,
Сердце будто в клочья порвало.
Нет, она к такому не готова!
Может, жив он, может, повезло.
И в слезах по улице бежала,
Вспоминая с болью прошлый день,
Как в обиде злилась и кричала,
Застилала разум злобы тень.
Заведенной куклой повторяла:
— Мой родной, о только бы не ты.
Я б к твоим ногам сейчас упала,
Прошептав короткое " прости».
Им бы знать вчера, что будет завтра,
По-другому все могло бы быть.
Смерть, как вор, приходит, так внезапно,
Не оставив шанса долюбить.
Прогремит неумолимо грозно
Приговор. Его не изменить.
Исправлять ошибки слишком поздно,
С этой болью ей придется жить.
Люди, будьте к ближним своим мягче,
Относитесь с нежностью, добром
И не обижайте, а иначе
Можно горько каяться потом…

@Eduard Asadov

Atsakyti
geriau nebutu tu nekalbadieniu. [pyktis rietis yra simta kartu geriau.
Atsakyti
Cia uztikau tema, kuri man kaip dabar akyse stovi mano tevai. Budavo nesikalba po tris keturias diena, ar savaite. Ner blogiau. Jaunysteje sau pazadejau, kad mano seimoje to nebus, ir nera. As pykti laikau mazdaug diena, puse dienos. Pavyko isugdyti toki jausma kad isikalbeti reikia. Man daznai padedavo skaipas, kai darbe prisedi ir parasai zmonai zinute. Nera rekimo, emociju nesimato. Zmona pikti laiko trumpiau smile.gif. Pastebejau, kad del kokiu smulkmenu ne visad pyktis buna del tos priezasties ka galvoju, tai pasirasinejus tampa aisku kas ir kaip. Na bet pakolkas nepavyko ispresti vieno principinio klausimo.
Zodziu naikinkit nekalbadienius, naudokit sms, pasta, skaipa. Turetu padeti bent isaiskinti ar problema suprantama panasiai
Atsakyti
QUOTE(MikisPlikis @ 2015 04 20, 10:50)
Cia uztikau tema, kuri man kaip dabar akyse stovi mano tevai. Budavo nesikalba po tris keturias diena, ar savaite. Ner blogiau. Jaunysteje sau pazadejau, kad mano seimoje to nebus, ir nera. As pykti laikau mazdaug diena, puse dienos. Pavyko isugdyti toki jausma kad isikalbeti reikia. Man daznai padedavo skaipas, kai darbe prisedi ir parasai zmonai zinute. Nera rekimo, emociju nesimato. Zmona pikti laiko trumpiau smile.gif. Pastebejau, kad del kokiu smulkmenu ne visad pyktis buna del tos priezasties ka galvoju, tai pasirasinejus tampa aisku kas ir kaip. Na bet pakolkas nepavyko ispresti vieno principinio klausimo.
Zodziu naikinkit nekalbadienius, naudokit sms, pasta, skaipa. Turetu padeti bent isaiskinti ar problema suprantama panasiai

Sutinku. Kazkur skaiciau, kad nekalbadieniai prilygsta psichologiniam smurtui. Pritariu tam. Negalim bausti savo artima zmogu nekalbadieniais. Net jei esat uzsidares ar uzsispyres zmogus. Reikia mokintis kalbeti, issikalbeti. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo virga: 20 balandžio 2015 - 13:15
QUOTE(MikisPlikis @ 2015 04 20, 09:50)
Cia uztikau tema, kuri man kaip dabar akyse stovi mano tevai. Budavo nesikalba po tris keturias diena, ar savaite. Ner blogiau. Jaunysteje sau pazadejau, kad mano seimoje to nebus, ir nera. As pykti laikau mazdaug diena, puse dienos. Pavyko isugdyti toki jausma kad isikalbeti reikia. Man daznai padedavo skaipas, kai darbe prisedi ir parasai zmonai zinute. Nera rekimo, emociju nesimato. Zmona pikti laiko trumpiau smile.gif. Pastebejau, kad del kokiu smulkmenu ne visad pyktis buna del tos priezasties ka galvoju, tai pasirasinejus tampa aisku kas ir kaip. Na bet pakolkas nepavyko ispresti vieno principinio klausimo.
Zodziu naikinkit nekalbadienius, naudokit sms, pasta, skaipa. Turetu padeti bent isaiskinti ar problema suprantama panasiai


as irgi nekalbedavau... savaite... daugiau... dabar neisivaizduoju,is kur pas mane tiek kantrybes buvo. kuo toliau, tuo labiau norejosi issiaiskinti paciai. aisku, vistiek jauti, kada viskas verda is pykciom,tada geriau nesikalbet, nusiramint koki pusdieni diena.
Atsakyti
O ką daryti tokiais atvejais, kai aš visiškai nemoku pykti ir atsileidžiu po 5 minučių (ir taip nėra būtent konkrečiai su juo, nors žinoma, su juo labiausiai, bet tiesiog turiu tokį charakterį, kad man nepavyksta pykti, o kartais norisi..) ir esu pasiryžusi susitaikyti, o jis užsispyręs kaip ožys ir net kelias dienas gali nesikalbėti? Man tos dienos būna tragiškos, esu kaip nesava, viduje toks blogas jausmas, kad negaliu apsakyti. Ar įmanoma kaip nors tokį žmogų pakeisti ar tiesiog reikia su tuo susitaikyti? Norėčiau, kad pakomentuotų tokie pat principingi žmonės, nes kaip jau minėjau, aš visiškai nemoku pykti, todėl neįsivaizduoju jausmo, kad man galėtų nesinorėti kelias dienas pasišnekėti. Ačiū už atsakymus ir pasiūlymus. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Ms.Varlė @ 2015 05 27, 10:59)
O ką daryti tokiais atvejais, kai aš visiškai nemoku pykti ir atsileidžiu po 5 minučių (ir taip nėra būtent konkrečiai su juo, nors žinoma, su juo labiausiai, bet tiesiog turiu tokį charakterį, kad man nepavyksta pykti, o kartais norisi..) ir esu pasiryžusi susitaikyti, o jis užsispyręs kaip ožys ir net kelias dienas gali nesikalbėti? Man tos dienos būna tragiškos, esu kaip nesava, viduje toks blogas jausmas, kad negaliu apsakyti. Ar įmanoma kaip nors tokį žmogų pakeisti ar tiesiog reikia su tuo susitaikyti? Norėčiau, kad pakomentuotų tokie pat principingi žmonės, nes kaip jau minėjau, aš visiškai nemoku pykti, todėl neįsivaizduoju jausmo, kad man galėtų nesinorėti kelias dienas pasišnekėti. Ačiū už atsakymus ir pasiūlymus.  4u.gif

Jei zmogus nori, jis pasikeis. Problema kaip itikinti ji kad pasikeisti reikia. Va cia sunkus klausimas sad.gif
Atsakyti
QUOTE(MikisPlikis @ 2015 06 03, 06:47)
Jei zmogus nori, jis pasikeis. Problema kaip itikinti ji kad pasikeisti reikia. Va cia sunkus klausimas sad.gif

Kaip Tu? Kaip žmona ir/ar meilužė?
Atsakyti
Būna ir pas mus tų nekalbadienių, tačiau labai neilgai, dieną jei susipykstam, vakare atsigulę į lovą susitaikom blush2.gif Šiaip nekalbadienių iniciatorė esu aš, nes žinau, kad supykusi galiu prikalbėti to ko nereikia, todėl reikia truputį laiko, kad atslūgtų emocijos, viską apgalvoju, o vakare pasikalbam ir susitaikom smile.gif Aišku, dažniausiai nenusileidžiu kol neatsiprašo, ar nepripažįsta savo kaltės biggrin.gif seniau nesuprasdavo kodėl taip ilgai nekalbu, bet dabar žino mane, ir iš kart atsiprašo thumbup.gif
Atsakyti
Atsikračiau durno įpročio pykti, tai ir nekalbadienių pas mus šeimoje nėra. Tai yra- nei turiu dėl ko pykti, nei naudoju nenormalius būdus problemoms spręsti. Žmogui Dievas davė liežiuvį ir protą kad kalbėtų, o ne kad tylėtų mirksiukas.gif
Atsakyti
nėra pas mus dabar nekalbadienių bet su exu buvo jie,nieko gero jie neduoda
Atsakyti