Tolokai ta ligoninė. Kol nuklampojam, kol pasiblynaujam (nes pataikom į patį užgavėnių įkarštį), kol parklapsim atgal, kaip ir pavargstu. Mažasis miega, tai nusprendžiu dar ilgiau su juo pabūti lauke. oras fantastinis, pasivėžinkim dar.
Fui kaip negera. Akyse žalia, nu bet tiek gi nepavargau? Pati nesuprasdama ką darau, nueinu į vaistinę ir nusiperku nėštumo testą. Durnė, taigi mmm dar net nelaikas. Prasidės po kelių dienų.
Parvažiuojam namo. Vėl nesuprasdama ką darau, nueinu į wc ir pasidarau tą testą. Dviguba durnė, taigi vakaras, ką jis man parodys? Tą ir parodo. Dvi juosteles.
Kažko nesupratau. Nu NEGALI BŪT. Vyras kaip tyčia išvažiavęs kažkur į svieto pakraštį darbo reikalais, neaišku kada parsibels. o man širdis kalatojasi...kažkur nublanko visi Gusto gimtadienio rūpesčiai. Va čia tai žinia.
Prasidėjo laukimas. Pats nuostabiausias metas gyvenime.Stebuklingas, ilgesingas ir ypatingas. Žinau, kad manyje spurda nauja gyvybė. Žiūriu į savo Gustą, regis dar tokį mažiuką, ir galvoju tu jau būsi didysis brolis. Kažkaip nerealu, truputį graudu, truputį gera ir truputį liūdna.
Gustas-cezariukas. Gydytojai, išgirdę apie tokį greitą antrą nėštumą, neapsidžiaugia. Tyrinėja mane per visur ir viską. Nepaisant visko, jaučiuosi puikiai. Laukiu savo mažo krutuliuko.
Jau maždaug nuo nėštumo vidurio žinojau, kad iki galo netempsim. Antras cezaris, toks greitas, laukti ilgai negalima, kad neišsiskirtų šviežias randas...
Gimdyti priklauso lapkričio 6. Spalio 28 nuvažiuoju pas gydytoją apžiūrai, nutariam spalio 30 operuoti. parvažiuoju namo su ta žinia, vyras nežmoniškai susijaudina, kad jau taip greit... dar pajuokauju Gustas pats pradėjo krutėti parą prieš nustatytą operacijos datą. Galėtų ir mažiukas taip.
Ir tikrai...Naktis iš 28 į 29. Taip, kaip ir per pirmąjį nėštumą, pabundu lygiai 3val nakties. Kažkas vyksta. Nueinu į wc-eina kamštis. pajaučiu reguliarius sąrėmius. Prisileidžiu vonią vandens, užsidegu begalę žvakių, guliu vonioje, glostau pilvelį, ir žinau-jau laikas. Važiuosiu Tavęs. Myliu tave, saulele...
Paguliu vonioje pusantros valandos. Tada nutariu, kad jau, gana, reikia žadinti vyrą. Sąrėmiai kas 4 minutes. Pažadinu vyrą, sakau-važiuojam. Jis ar jau?šiandien? Tai negi rytoj
sako- kiek valandų?o aš nežinau, ką atsakyti...juk šiąnakt sukasi laikrodžiai...Tokia mistinė, ilgiausia metų naktis... Nutariam skambinti gydytojui. Važiuokit...Ką gi, supakuojam paskutinius daiktus, vyras išvažiuoja atvežti Gustui auklę. Palieku savo miegantį mažylį, kuris nuo šiandien jau bus didysis brolis. Važiuojam į naują savo gyvenimo etapą.
Ligoninėje viskas vyksta greitai, kaip ir pirmą kartą. Visi formalumai priimamajame, tada visi paruošiamieji priešoperaciniai malonumai, ir aš jau važiuoju į operacinę.
Viskas dar taip šviežia ir pažįstama, juk taip neseniai čia gimė mano Gustas. pamenu viską, gal todėl baimės jokios.
Anesteziologė vargsta su mano nugara. Niekaip nepadaro spinalo. Galų gale ketvirtas dūris sėkmingas. Pajaučiu, kaip visa tirpstu, prie manęs supuola visas būrys žalių žmogeliukų. Matau susirūpinusias savo gydytojo akis. Tos minutės prailgo kaip savaitės...
Anesteziologė man komentuoja visą operacijos eigą. Galų gale ji ištaria jei gimdytum, dabar būtų tas momentas, kai užgimsta galvytė. Štai, jau...
7,32. Išgirstu maloniausią širdžiai verkimą. Mergytė.... Jaučiu, kaip skruostais teka ašaros. Ją išneša...
Į operacinę su mažu pundeliu pergalingai įžengia mano vyras. Atneša man parodyti mūsų turtą ir sako:Žiūrėk, kokį grožį mes turim.... Jis priglaudžia mūsų grožį man prie ašaroto skruosto, ir aš jai sakau mes tave labai labai mylėsim...Žinau, kad tai tiesa. Žinau, kad nuo šiol mano gyvenimas suksis apie du mažus žmogeliukus, kuriems būsiu pasiruošusi atiduoti viską.
Jogaile, Tu atėjai... Pasirinkai mistinę ilgiausią metų naktį. Savo mažyte esybe praturtinai mūsų, didelių, gyvenimus, įnešei į mūsų dienas trūkstamą tobulybę, pilnatvę. Dabar, turėdama savo delne tavo mažus pirščiukus, žinau-niekada nenorėsiu jų paleisti...
