norejau jusu paklausti, ar jus su kuom nors savo problemelemis dalinates... as niekam seimoje nesakau, kad esu policistinike, niekas nezino... tik vyras. nors kartais taip noretusi su kuom nors pasisneketi... bijau mamai sakyti, prades labai pergyventi... as ja zinau... drauges, nors ir artimos, bijau, kad prades gailetis... nenoriu, kad manes kas gailetusi... o skaudziausia, kad visi klausineja tai jau kada, kada ... kaip jums sis klausimas patinka? sakau, kad dar nelaikas, darbas... o sirdyje, nors apsibliauk.
as del tokiu klausimu pradejau vengt zmoniu, nes mus tiesiog bombarduoja. Man tai nepakeliama ir visada apsiverkiu gryzusi namo
ne, nu visai jau. prie visų savo problemų dar pradėkit galvoti kam nuo to gali būti blogiau - mamai, nes nervuosis, draugei, nes gailėsis ir visiems aplinkiniams, nes smerks. NESĄMONĖ. aš nesuprantu, kodėl visiems aplinkiniams negalima sakyti tiesos? na, gerai, pirmą kartą žiūrės akis išpūtę bet pasijus nejaukiai, kad tiek įkyriai lindo ir nebeklausinės. nu tikrai nesuprantu maniakiško šitų ligų slėpimo, juk ne AIDS sergam (va šituos tai tikrai smerkia visuomenė), merginos, juk ir taip blogai psichologiškai, o dėl tokios sąlyginai lengvos ligos kaip policistinės dar čia kompleksuoti ir nuo žmonių pradėt slėptis, tai tiesiausias kelias į beprotnamį.
QUOTE(Infrared @ 2007 02 03, 16:12)
Pas mus zino visi kuriais mes pasitikim ir kurie tikrai nesisaiputu ir pan. ne toks as zmogus, kad kazka slepti, kam to reikia jei viskas akivaizdu
Su savo problemelemis dalinuosiu su labai artimais žmonėmis, ypač su vyru ir mama, o taip nelabai noriu visiems pasakoti apie tai
QUOTE(blndz @ 2007 02 03, 14:44)
ne, nu visai jau. prie visų savo problemų dar pradėkit galvoti kam nuo to gali būti blogiau - mamai, nes nervuosis, draugei, nes gailėsis ir visiems aplinkiniams, nes smerks. NESĄMONĖ. aš nesuprantu, kodėl visiems aplinkiniams negalima sakyti tiesos? na, gerai, pirmą kartą žiūrės akis išpūtę bet pasijus nejaukiai, kad tiek įkyriai lindo ir nebeklausinės. nu tikrai nesuprantu maniakiško šitų ligų slėpimo, juk ne AIDS sergam (va šituos tai tikrai smerkia visuomenė), merginos, juk ir taip blogai psichologiškai, o dėl tokios sąlyginai lengvos ligos kaip policistinės dar čia kompleksuoti ir nuo žmonių pradėt slėptis, tai tiesiausias kelias į beprotnamį.
Blndz, siuo atveju as tikrai negalvoju apie kam nuo to gali buti blogiau, siuo atveju savanaudiskai galvoju apie save... kadangi gyvenu toli nuo lietuvos, mamai ir taip sunku, nenoriu sakyti, va kad dar ir toki sindroma turiu.. kam gi malonu su verkiancia mama telefonu kalbeti arba rasti jautrius e-mailus...kadangi manes nemato, o labai myli viskas 100 kartu labiau, baisiau atrodo... kas toli nuo lietuvos, tikrai mane supras. kas del draugu, tai gal ir teisybe sakai...
As nesakau, kad negalima sakyti tiesos.. kodelgi galima.. o del tiesiausio kelio i beprotmani. man buvo tiesiausias kelias pas supermamos policistinukes. gal todel ir niekam nesakau, kadangi cia surandu parama ir supratima merginu su tokiu paciu sindromu kaip as... tai gi merginos aciu uz tai
nusišypsom ir kartojam aš graži cic mergos, neprisidedam dar daugiau problemų.
Nugi ir man tas pats, Fliquiti, bet aš jaučiuosi graži (dzin ūsai jau iš 5metrų, manau, matosi- nieko pabalinu) Šiandien išsidabinau ir su vyru išėjau į kavinukę. Žinot, man mini atostogos super padėjo.
O su pasisakymai...žino mano artimi žmonės, draugai, bet vyro giminei, nei cyp, negi reikia, kad manęs nemėgstanti uošvienė pasišaipytų.
vsio, galvojam smagiau...gana čia. va
Nugi ir man tas pats, Fliquiti, bet aš jaučiuosi graži (dzin ūsai jau iš 5metrų, manau, matosi- nieko pabalinu) Šiandien išsidabinau ir su vyru išėjau į kavinukę. Žinot, man mini atostogos super padėjo.
O su pasisakymai...žino mano artimi žmonės, draugai, bet vyro giminei, nei cyp, negi reikia, kad manęs nemėgstanti uošvienė pasišaipytų.
vsio, galvojam smagiau...gana čia. va
QUOTE(tarškaliukas @ 2007 02 03, 21:40)
O su pasisakymai...žino mano artimi žmonės, draugai, bet vyro giminei, nei cyp, negi reikia, kad manęs nemėgstanti uošvienė pasišaipytų.
vsio, galvojam smagiau...gana čia. va
O mano vyras viska papasakojes savo raganai motinai : as neseniai suzinojau, kad ji zino
Sveikutės, jungsiuos į jūsų būrelį. Policistines kiaušides nustatė prieš 4 metus, kai jau visai mm nebūdavo, daugiau nei tris metus geriau KT, o dabar jau daugiau nei pusę metų bandom pastoti, bet vis veltui, nors ciklas tapo normalus. Gydytojas liepia ateit po metų jeigu vis dar nepastosiu, o man kiekvieną mėnesį, kai tik prasideda mm, tai prasideda ir depresija ir žiūriu kuo toliau, tuo man liūdniau darosi Blogai darau, kad savo jausmus slepiu ir nuo vyro (aisku nesakau, dar ir todel, kad jis savo mamytei viską išpliurpia), , vis apsimetu, kad gal dar ir gerai, kad nepastoju, mokslai, darbai ir pan., nors širdyje taip tuščia pasidaro, ypač paskutiniu metu, kai visos aplink tik pastoja ir pastoja.
Gal galit pasakyti pas kokį gydytoją Kaune lankotės? Ką rekomenduoja ar taip ir reikės laukt, kad galbūt įvyks stebuklas. Mano mama to stebuklo (manęs) laukė 10 metų, aš nežinau ar tiek ištverčiau...
Gal galit pasakyti pas kokį gydytoją Kaune lankotės? Ką rekomenduoja ar taip ir reikės laukt, kad galbūt įvyks stebuklas. Mano mama to stebuklo (manęs) laukė 10 metų, aš nežinau ar tiek ištverčiau...
Tija gal ir nebutina visiems pasakot, bet nuo vyro kazin ar gerai slepti. Dieve juk jus turit palaikyti ir suprasti vienas kita, juk vaikuciu planavimas, pradejimas, gimdymas... apskritai viskas yra dvieju zmoniu reikalas, tai jusu gyvenimas.
Pas mus vakar atvaziavusi drauge pasidziauge savo nestumu, as nujauciau tai, bet vis vien kai pasake kojos rankos drebeti pradejo, visa nakti negalejau uzmigt, maniau sikart isilaikysiu neverkusi, bet siandien visa ryta verkiu be sustojimo .... ir tik vyro, teveliu deka laikausi. Nublusciau jei reiktu viska vienai istverti
Pas mus vakar atvaziavusi drauge pasidziauge savo nestumu, as nujauciau tai, bet vis vien kai pasake kojos rankos drebeti pradejo, visa nakti negalejau uzmigt, maniau sikart isilaikysiu neverkusi, bet siandien visa ryta verkiu be sustojimo .... ir tik vyro, teveliu deka laikausi. Nublusciau jei reiktu viska vienai istverti
Vyras žino mano ligą, bet nežino kaip aš jaučiuosi, kad vis nepastoju (nors gal ir nujaučia). Jam dabar atrodo, kad čia viskas dėl pervargimo, nervų, o ne dėl kiaušidžių, nes ciklas normalus. Tikėkimės, kad tai tiesa, nes jau nuo kitos savaitės mano darbo ir mokslų krūvis sumžaėja per pus, galėsiu daugiau laiko skirti poilsiui, pramogoms, gal tada ir užkibs.
elijete, tavo jausmus labai gerai suprantu, nes aš irgi panašiai reaguoju į draugių nėštumus. Ypač pavydas toks suima, kad nelaukė ir netyčia pastojo, o dabar dejuoja kaip čia reikės dėl vaiko atsisakyti pramogų, kaip jos sustorės, taps negražios ir pan. Tai taip norėčiau su jomis vietomis pasikeist.
elijete, tavo jausmus labai gerai suprantu, nes aš irgi panašiai reaguoju į draugių nėštumus. Ypač pavydas toks suima, kad nelaukė ir netyčia pastojo, o dabar dejuoja kaip čia reikės dėl vaiko atsisakyti pramogų, kaip jos sustorės, taps negražios ir pan. Tai taip norėčiau su jomis vietomis pasikeist.
QUOTE(Tija @ 2007 02 04, 11:26)
Vyras žino mano ligą, bet nežino kaip aš jaučiuosi, kad vis nepastoju (nors gal ir nujaučia). Jam dabar atrodo, kad čia viskas dėl pervargimo, nervų, o ne dėl kiaušidžių, nes ciklas normalus. Tikėkimės, kad tai tiesa, nes jau nuo kitos savaitės mano darbo ir mokslų krūvis sumžaėja per pus, galėsiu daugiau laiko skirti poilsiui, pramogoms, gal tada ir užkibs.
elijete, tavo jausmus labai gerai suprantu, nes aš irgi panašiai reaguoju į draugių nėštumus. Ypač pavydas toks suima, kad nelaukė ir netyčia pastojo, o dabar dejuoja kaip čia reikės dėl vaiko atsisakyti pramogų, kaip jos sustorės, taps negražios ir pan. Tai taip norėčiau su jomis vietomis pasikeist.
elijete, tavo jausmus labai gerai suprantu, nes aš irgi panašiai reaguoju į draugių nėštumus. Ypač pavydas toks suima, kad nelaukė ir netyčia pastojo, o dabar dejuoja kaip čia reikės dėl vaiko atsisakyti pramogų, kaip jos sustorės, taps negražios ir pan. Tai taip norėčiau su jomis vietomis pasikeist.
sutinku su elijete, manau, jog jūs į vienas kitą turėtumėte atsiremti. Mano vyras visada mane paguodžia, jis maksimalus optimistas ir gyventi darosi smagiau. Tik jau nuo senų laikų yra prižadėjęs, jog jei jo mama klaus, o kur pilvukas, neišsiduoti netyčia. Nemyli mano anyta manęs labai, o kam dar man širdį skaudinti.
Aš pastebėjau, jog visos PKS moterys yra labai veiklios, užsiėmusios. Kai 13 metų nuvažiavau pas specialistą iš kart paklausė kiek mokyklų lankai sugebėjau tris išvardinti tai liepė mamai stebėti, jog nepervargčiau. Nuovargis, atrodo, savo darbą atlieka ir neblogai
na, tik nosytę aukščiau ir daugia ilsimės.
Dabar tap pamąsčius...o tai fain, reikia vyrui peduoti, kad man vien ilsėtis reikia "basta" jo mėgiamams cepelinams