Kas NEDARĖ genetinių tyrimų?

Ne taip paprasta su tais tyrimais. Kai sužinojau, kad laukiuosi, paklausiau gydytojos, ar nereikia tirtis genetiškai, nes man virs 30. Jos atsakymas buvo - tikrai ne, tyrimai rekomenduojami virš 35 m. Vėliau kita gydytoja siuntė darytis genetinių tyrimų, nes echoskopu matė gimdoje pertvarą, bet sausio mėn. Vilniuje užrašymai jau buvo kovui. Ir mokami, ir nemokami ir be jokių vilčių patekti. Kovas jau buvo per vėlu. Kaip gydytoja pasakė, kad labai blogai, kad dabar madinga tapo eiti tirtis pas genetikus reikia ar nereikia. Tada tos, kurioms reikia negali pateikti. Nepasiruošė mūsų genetikai gimstamumo didėjimui
Taigi pas genetikus taip ir nepatekau, o pertvara gimdoje nusistūmė. tikiuosi, kad ir šiaip viskas bus gerai, nors neturim genetikų patvirtinimo.

Nesąmonę parašei. Argi "tikimybė" yra genetinis tyrimas? Paima vaisiaus vandenis ir užtikrintai pasako, ar yra vaisiaus raidos nukrypimai. Ir lytį gali pasakyti. Juk skaičiuoja ir tiria chromosomas.


Jei vaikas nesveikas auga, tai ir taip gali būti persileidimas. Man pačiai ėmė vaisiaus vandenis, nematau nei skausmo, nei pavojaus tame.



Iš kur tokia statistika? Paima kraujo mėginį biocheminiam tyrimui, ir tada nustato, kokia yra ta tikimybė. Pas mane buvo daugiau kaip vienas gimimas su dauno sindromu iš 50. Amžius - virš 35, bet dar ne 40. Apie 40 metus būna ir 1 iš 20.


Joks gydytojas nieko neliepia Informuoja, ne maži vaikai gi esat. Nesinaudojat suteikta informacija, jūsų reikalas.

Tik gaila, kad vaiko invalido, kai jam ir motinai labai reikalinga pagalba, tai nei ta pati katalikų bažnyčia neparemia. Su šūkiu "viskas dievo valioje" netoli tenuvažiuosi. Nei operaciją atliksi, nei į sanatoriją kelialapį vaikui nupirksi. O jei galvojat, kad vaikams invalidams visur durys atviros - tai labai klystate.
Turiu pati neįgalų vaiką... cha cha cha, reikėjo eiti į Ligonių Kasas, pas direktorių, ir tiesiog aiškiai pasakyti, kad NEIŠEISIU IŠ KABINETO, kol negausiu vaikui sanatorijos. Man ėmė aiškinti, kad yra kvotos. O iš tikro yra vaikai nurašyti (vistiek nepadės ta sanatorija), yra daktarų vaikai, kurie važiuoja pramogauti į tas sanatorijas ir daug daug dar visko supuvusio. Sanatorijoj tik ir laukia 100 litų, kad paskirtų procedūras. Tada eini pas masažistę, pavyzdžiui, ir kad ji tikrai atliktų masažą vaikui, sutari mokėti po 5 - 10 litų dar.
Kas nevaikščiojo tais takais, nežino, kiek "katalikiškas" požiūris į tokius vaikus realybėj

[COLOR=purple] [SIZE=7]nežinau nežinau su tais genetiniais tyrimais...aš esu 8 savaites nėsčia ir man kaip ir būtina daryti tą tyrimą. bijau, bet vis tiek eisiu. balandžio pradžioje. poto matysiu. pirmas vaikelis. ir taip miegu neramiai, visokiu nesamoniu prigalvoju, o poto pykstu ant savęs...
girdėjau tie tyrimai būna ir žiauriai sumeluoja
busiu OPTIMISTĖ

teisingai, nusiteik optimistikai ir viska bus
Papildyta:

Na o del melavimo tai vaisiaus vandenu tyrimas tikrai nemeluoja

Taip taip pasirupinti butina, o ka daryt jei nespejai ir apie tai tau nieks net neuzsimine? Man taip buvo buciau galejus buciau pasidarius jai butu laiku pasake!!!! bet..... as ir sakau, kad visoms turetu epie tai papasakot ir nusiust!!!! o pasikliaunu dievu dabar nes taip jau yra, kad neteko isitikinti kaip ten is tikruju ,bet jau tikiu, kad viskas gerai!!! Nes lyg ir jauni teveliai esam

Gal ir ne i tema, bet paskaiciau ir pagalvojau, kad vis tik parasysiu...

Esu isitikinusi, kad atsarga gedos nedaro - kodel nereikia darytis genetiniu tyrimu?
Kraujo tyrimas - parodo ar yra rizika (jeigu taip-kokia ji), kad vaikiukas nera visiskai sveikas. Vaisiaus vandenu tyrimas - 100% tikslumu pateikia atsakyma - TAIP arba NE.

Musu istorija tokia, kad pirmas vaikas - nuostabus mazylis auga visiskai sveikas. Su juo dariausi kraujo tyrima. Rizikos nebuvo.

Antras nestumas. Vel tyrimai. Iprastas reikalas. Pozityvus mastymas. Juk nepapuolam i jokias amziaus rizikos ribas. Deja... Kraujo tyrimas parode 10 kartu padidejusia rizika vienam is tiriamu sindromu. Tada jau vaisiaus vandenu tyrimas. Cia prasidejo kosmaras. 100% -vaikiukas nera sveikas....

Kas jo laukia? Kas laukia musu pirmagimio? Kas bus toliau?

Galite isivaizduoti ka reiskia tokia zinia 5-ta nestumo menesi....

Sprendima su vyru senu seniausiai buvome prieme. Kiekvienam savo. Ir ne apie Dieva reiketu galvoti tokiose situacijose, bet apie ta dar negimusi mazyli, apie jau turima vaika, galu gale apie save ir apie musu Lietuviska visuomene. Kas nera susidures, tikrai negali objektyviai ivertinti. taciau nei smerkiu, nei skatinu. Juk is tikruju - kiekvienam savo.

Ar darytis aborta ar gimdyti - cia jau tik tos seimos reikalas ir atsakomybe. Taciau zinojimas ir pasiruosimas tam, kas laukia, jeigu nestumas nera nutraukiamas - tikrai yra reikalingas. Jis pakenkti negali, o padeti pasiruosti - labai. Kita vertus - suzinojus, viska kas tik imanoma apie vaiku apsigimima - galbut ir nuomone del nestumo nutraukimo pasikeis. Ka gali zinoti, kol nesi susidures su tokia situacija.

As visada buvau uz tai, kad zinant daug ka galima padaryti geriau.

Tad kodel nereiketu darytis genetiniu tyrimu - vis tiek nesuprantu....

Sekmes visoms!

Pritariu 200 procentų. Aš manau genetiniai tyrimai gali sujaukti kai kurių šeimų gyvenimus ir padaryti žmones nelaimingesniais. Pvz. aš auginu du sūnus - šešerių ir ketverių metų. Pirmasis nėštumas buvo sklandus, viskas ok. O antrasis - tikras košmaras. Keliavau iš vienos ligoninės į kitą, atsidūriau Kauno klinikose. VISŲ mane apžiūrėjusių gydytojų išvados buvo tos pačios - nustate devynioliktą savaitę, kad vaikui pilvo ir krūtinės ertmėj kaupiasi vandenys ir visiškai nera nei plaučių, nei žarnyno. Kai liepė per kelias dienas apsispręsti, žudyti vaiką (kitaip nepasakysiu) ar ne, man kilo tokia mintis: visa, ką geriausia galiu padaryti - nieko nedaryti, dėl ko vėliau reikėtų gailėtis. Man pasakė, kad sergant šia liga, JOKIŲ šansų vaikui gimti sveikam nera - 0!!! 95 proc. tokių leliukų išgyvena tik iki 26 nėštumo savaitės. Ir ką manot? Mano palaikymas buvo malda ir artimieji. O rezultatas toks - gimė sveikas vaikas. Gydytojai stebejosi, net literatūroj apie tokius "stebuklus" nebuvo rašyta. Visą savaitę vaikui atlikinėjo įvairiausius tyrimus, kai kuriuos po keletą kartų, nieko nerado.Kol vaikas buvo negimęs, sakė darys placentos tyrimus, reiks pačiai genetinius tyrimus pasidaryti, o po gimdymo viskas nutilo - jokių tyrimų niekas nebedarė.
Taip, kad ir pačioj prasčiausioj situacijoj nepraraskit vilties ir tikėjimo. Ne viskas yra žmonių rankose.

Papildyta:


Na jau NE. Negalėčiau net vištai galvos nurėžti, o jau ŽMOGAUS - ir dar savo vaiko žudike būti - tai savęs pačios pasmerkimas, gyvybės negerbimas. Ar kai suserga kuris nors šeimos narys, dažnai aplanko mintys, kad reiktų jam galą padaryti dėl to, kad jis/ji susirgo? Jei yra polinkis į destrukciją gyvybės atėjimo pradžioje, jo neįvykdžius suksis ta klaiki mintis ir vėliau (kaip Jonaitienei, nespėjo abortų pasidaryti, tai vėliau susidorojo). Kas mes per dievai, kad galim spręsti, kam gyventi, o kam ne?! Kokia supuvusi kultūra, kur nėra pagarbos gyvybei, vien nekaltų vaikeliu skerdynės ir kiekvienam dėl savų priežasčių - kažkam kažką bobutė pasakė, kitam neužteks duonos kąsnio, dar kitam trukdys gyventi. Nesąmonės. Ponai, savo vaikų likimų dievai, baikit rūšiuoti žmones. Daugiau meilės ir supratimo. Baikim tą nekaltų vaikelių genocidą!
Atleiskit, jei ką įžeidžiau, bet negaliu tylėti, kai žudomi tie bejėgiai.

Aš ne prieš genetinius tyrimus, bet prieš vaisiaus žudymą.Todėl pati nedariau jokių tyrimų su visiškai ramia sąžine, pasitikiu, jei Dievas davė gyvybę, man nuodėmė žudyti. Kas iš to, jei atliksiu tuos tyrimus, jei ir suras kažką blogo, aborto vistiek nedarysiu.O jei ir ras nukrypimus, melsiu Dievo, kad jis tai ištaisytų ir gimtų sveikas vaikelis. VISKAS JO RANKOSE.

Na cia super!! na truksta zodziu kaip dziaugiuosi uz jus!!!!! nedariau jokiu tyrimu del to kad nespejau, bet vistiek karts nuo karto pasimeldziu, kad viskas butu gerai! manau jai tap isejo, kad niekaip nespejau pasidaryti tokiu tyrimu vadinasi taip jau turejo buti taip jau lemta!!! anksciau labai pergyvenau, kad nezinau kaip kas ten pilvuki!!! depresavau ilgai bet dabar esu visiskai rami kaip niekada , nes zinau kad viskas gerai!!! tiesiog jauciu!!!

tas "užtikrintai" ir yra tikimybė. tikrai ne vieną atvejį žinau, kai genetinis tyrimas ir tas pats vandenų tyrimas parodė genetinius nukrypimus, o vaikai gimė sveiki.
paskaityk ką krectynele parašė ir pasakyk ar visad viskas būna, kaip mokslo raidė sako?
man kartais atrodo, kad taip aklai pasitikėdami mokslo pasiekimais, patys suvaržom savo sprendimus ir nuvertinam žmogui duotą tikėjimo dovaną.

krectynele

galiu tikėt tuo, ką parašė, galiu netikėt. Neįžeidžiant žmogaus, gal taip ir buvo. O gal ir nebuvo. Gal per didelį susijaudinimą ne taip ką nors suprato. Juk būna. O po to interpretuoja savaip, kad paaiškint savo poelgį.
Aš tikiu mokslu.
O bažnyčia - jau nebe.. nebe..

va ir šiandien "Kauno dienos" straipsnis apie klierikus. Trečiadienis, kovo 19 diena, priedas "Draugai", psl 14.
Vadinasi "Jaunieji klierikai merginų nesiilgi".

Perrašau tą dalį, kur Monsinjoras Aurelijus Žukauskas, Kauno kunigų seminarijos rektorius komentuoja reikalavimus jaunuoliams, norintiems stoti į kunigų seminariją:

"Į kunigų seminariją priimami pakrikštyti, katalikiškos doros ir tikėjimo vyrai nuo 18 metų, rimtai apsvarstę kunigo pašaukimą. Gana gabūs mokslui, baigę vidurinę ar jai tolygią mokyklą, nes studijuoti teks ne tik seminarijoje, bet ir Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakultete.
Jaunuoliai privalo turėti sveikatos pažymą, liudijančią apie jų fizinę ir psichinę būklę. Neišskiriame neįgaliųjų, tačiau jų į seminariją NEPRIIMAME, nes kunigo gyvenimas - tai nuolatinis judesys: laidotuvės, ligonių ir šeimų lankymas."..

Matot, negalių yra įvairių. Žmogus gali būti su negalia, ir niekas jos nepastebės. Bet KATALIKŲ bažnyčia tokius žmones jau nurašė Ji sako, jog neįgaliųjų neišskiria - o, kokia laimė, bet į savo tarpą tai irgi nepriima.
Katalikiškas požiūris, ką ir besakyti...