QUOTE(Robi @ 2009 11 15, 12:54)
Mano istorija tokia, kad man jau virš 36, vyrui greitai 50, auginu 6 vaikus (savus ir nesavus) ir dabar laukiuosi. Tai man 4 nėštumas (2 nėštumai buvo sėkmingi, vienas dėl neaiškių priežasčių "pabėgo" 12 sav.).
Tikrai važiuosiu tirtis... Jei sužinosiu, kad tikrai kažkas negerai, tikrai kelias bus vienas.... Negaliu aukotis vienam nesveikam vaikui, palikdama kitus be dėmesio, rūpesčio. Man toks apsisprendimas tikrai būtų sunkus, bet kitos išeities neturėčiau.

Jūsų situacija tokia, o kiek yra mamų, kurios n metų negali susilaukti vaikų, galų gale pastoja ir iškart pradeda galvoti apie genetinius tyrimus. Tiek metų laukto vaiko jos pasiryžusios atsisakyti tik dėl to, kad gali būti šiek tiek kitoks... Tas man visiškai nesuprantama

Be to, didžiausias susidomėjimas genetiniais tyrimais ir kategoriška nuomonė "kas būtų, jeigu būtų" yra būtent pirmąkart besilaukiančių. Geriau jau jokio, nei kitokio...
O apie neteisingus sklaidos defektų nustatymus pasisakymų pilnas forumas. Labai gerbiu tas mamas, kurios nepabijojo diagnozės ir pagimdė sveikus mažylius. Deja, apie "veltui" padarytą abortą nekalba ir tikiu, kad nekalbės nei viena. O gaila... Gal tai padėtų ne vienam mažyliui suteikti šansą gyventi.