Dar kaip tycia,lyg is laimes maziukas duodasi pilvelyje kaip niekad.Dar nejutau tokiu judesiu,kaip pastarasias dienas po atsisakymo darytis vaisiaus vandenu tyrima
as irgi nebesidariau vaisiaus vandenu tyrimo,nors kai gine siunte PRISCA-dariausi,i Kauno genetikos centra vaziavau kraujo tyrimui,echoskopui del padidintos Dauno sindromo rizikos.Isvada:echo geras,leliukas vystosi,turi visus organus, o kraujas rodo vistiek padidinta tikimybe,bet nebe ta,del kurios reiktu darytis vaisiaus vandenu tyrima.Man buvo duotos kelios val apssispresti,ar darysiuos sekancia diena tyrima ar ne.Tai nusprendem,kad visgi rekia tiketi,kad mazylis auga sveikas.
Dar kaip tycia,lyg is laimes maziukas duodasi pilvelyje kaip niekad.Dar nejutau tokiu judesiu,kaip pastarasias dienas po atsisakymo darytis vaisiaus vandenu tyrima
Dar kaip tycia,lyg is laimes maziukas duodasi pilvelyje kaip niekad.Dar nejutau tokiu judesiu,kaip pastarasias dienas po atsisakymo darytis vaisiaus vandenu tyrima
naitai, aš kalbu ne apie bažnyčią. ir tavo pailiustruotas pavyzdys tik parodo visuomenės sąmonės skurdumą, kuris kaip veidrodyje atsispindi bažnyčios pozicijose. kas yra liūdnas dalykas iš esmės.
aš kalbu apie kiekvieno žmogaus tikėjimą jam suvokiama aukštesne jėga, kuria kiekvienas (nors ir gal niekad to kitam nepripažins) nors kartą gyvenime patiki ir pasitiki.
žinot, mane iš viso labai stebina, kiek daug yra fiziologinės literatūros apie nėštumą, o kiek mažai psichologinės, apie energijos virsmus. mano manymu, tai svarbesnė tema nei fiziologija.
aš kalbu apie kiekvieno žmogaus tikėjimą jam suvokiama aukštesne jėga, kuria kiekvienas (nors ir gal niekad to kitam nepripažins) nors kartą gyvenime patiki ir pasitiki.
žinot, mane iš viso labai stebina, kiek daug yra fiziologinės literatūros apie nėštumą, o kiek mažai psichologinės, apie energijos virsmus. mano manymu, tai svarbesnė tema nei fiziologija.
As nesidariau genetiniu tyrimu, bet gailiuosi. Ramiau dabar gal jausciausi... Taip isejo, kad nestumo pradzioj daug vazinejom tai sen, tai ten, tai Lietuvoj, tai uzsieny. I pirma apziura nuejau tik 13-ta savaite. Lietuvoj turbut butu siule tirtis, nes, kaip matau is forumu, daugelis darosi tyrimus genetikos centre. Na, o cia, Norvegijoj, nesiule daryt jokiu rimtu tyrimu, nes, pasak gydytojos, esu jauna ir grazi, be to, stiprus kraujas, sveika, nesirgus rimtom ligom, mano ir vyro seimose visi sveiki, normalus... Nors man jau 30... Nezinau net, kartais pradedu nervintis, ar viskas vaikeliui gerai... Seniau galvojau, kad ka jau ka, o visus genetinius ir pan. tyrimus butinai darysiuos. Todel dabar kartais kankinuosi 
. Nestumas kol kas be jokiu komplikaciju, labai sklandziai viskas vyksta, todel tikiuosi, kad vaikiukui viskas gerai. Bet kartais uzeina nerimas, kad ne viska padariau... 
. Nestumas kol kas be jokiu komplikaciju, labai sklandziai viskas vyksta, todel tikiuosi, kad vaikiukui viskas gerai. Bet kartais uzeina nerimas, kad ne viska padariau...
tik mama,auginanti nesveika vaikuti,zino,kas tai yra,kaip tai sunku,ir kokia ta musu visuomene siuo atzvilgiu.tikrai del to nera ko priestarauti.kiekvienas sprendziam is savo patirties.as ne pries tyrimus aplamai,bet su tais genetiniais tyrimais dabar tai aiskiai perlenkiama lazda.tai lyg mada.darosi vos ne visos,reikia,ar nereikia,nervinasi,stresuoja.pirmieji daznai parodo rizika,po to seka kiti,laukimas.sako bandoma taip is anksto pasiruost nesveiko vaikelio gimimui.bet ar imanoma su tuo susitaikyt?o kada tas vaikelis sveikas/o tai dazniausiai ir buna/tai taip ji pakutena,kad gimes dar ilgai tai prisimena.viena aisku,kad genetikai dabar turi ka veikt,turi nauju kraujo analizatoriu,taciau,kad galetu pasakyk tiksliausia atsakyma,vistik turi daryt senai visiems zinoma vaisiaus vandenu tyrima.taigi mano patirtis tokia,kad be reikalo patirta tiek streso,atimtas ramus laukimo dziaugsmas.ir tai nepraeina be pasekmiu.
QUOTE(Vidutee @ 2008 03 20, 15:35)
tik mama,auginanti nesveika vaikuti,zino,kas tai yra,kaip tai sunku,ir kokia ta musu visuomene siuo atzvilgiu.tikrai del to nera ko priestarauti.kiekvienas sprendziam is savo patirties.as ne pries tyrimus aplamai,bet su tais genetiniais tyrimais dabar tai aiskiai perlenkiama lazda.tai lyg mada.darosi vos ne visos,reikia,ar nereikia,nervinasi,stresuoja.pirmieji daznai parodo rizika,po to seka kiti,laukimas.sako bandoma taip is anksto pasiruost nesveiko vaikelio gimimui.bet ar imanoma su tuo susitaikyt?o kada tas vaikelis sveikas/o tai dazniausiai ir buna/tai taip ji pakutena,kad gimes dar ilgai tai prisimena.viena aisku,kad genetikai dabar turi ka veikt,turi nauju kraujo analizatoriu,taciau,kad galetu pasakyk tiksliausia atsakyma,vistik turi daryt senai visiems zinoma vaisiaus vandenu tyrima.taigi mano patirtis tokia,kad be reikalo patirta tiek streso,atimtas ramus laukimo dziaugsmas.ir tai nepraeina be pasekmiu.
Pritariu tau, geriau jau dziaugtis nestumu, o ne po genetiku kab trankytis,pati buvau pradejus ta nesamone,nes gine paklause,ar nenoriu [pasidaryti tyrimu,o as kaip pirmanescioji,net nezinojau ar tai visoms daromas tyrimas-neatsisakiau,bet jei buciau zinojusi,kad tas kraujo tyrimas ne 100 proc ir bet kokiu atveju rodys didesne ar mazesne rizika,nebuciau pradejus darytis ju.Kiek nervu ir nezinios kainavo,o kai visgi rode kraujas kad is kazkur tai 400 galimas vienas apsigimimas Dauno sindromui, nusprendem nebesidaryti vaisiaus vanmdenu tyrimo,ir ka jus manot?
Pradejau jausti leliuko judesius ryskius:ryte,vakare ir diena ne karta.Sirdyje dziaugiuosi,kad ko gero is laimes jis sokineja,duoda zinia,kad mes be reikalo abejojom jo sveikumu
Per tu tyrimu buma net buvom nustoje planuoti ateiti,kad nebutu paskui asaru,o dabar vel jauciuosi laiminga ir leliuko tetis dziaugiasi labai
QUOTE(meskiniukas @ 2008 03 21, 11:57)
zinoma,kam tie tyrimai,juk tik nerwu tasymas,o nerwai nestumo metu irgi ne i nauda,man jau 37-ta sawaite ir tikiuos wiskas bus gerai.norejau darytis bet 
jei tikrai butu 100 proc ats tu tyrimu, tada gal ir nesuabejociau ar darytis juos, bet kai nera garantiju,kad tikrai taip ar anaip, tai geriau jau neapsikrauti blogom emocijom.
QUOTE(naitas @ 2008 03 19, 17:03)
galiu tikėt tuo, ką parašė, galiu netikėt. Neįžeidžiant žmogaus, gal taip ir buvo. O gal ir nebuvo. Gal per didelį susijaudinimą ne taip ką nors suprato. Juk būna. O po to interpretuoja savaip, kad paaiškint savo poelgį.
Aš tikiu mokslu.
O bažnyčia - jau nebe.. nebe..
va ir šiandien "Kauno dienos" straipsnis apie klierikus. Trečiadienis, kovo 19 diena, priedas "Draugai", psl 14.
Vadinasi "Jaunieji klierikai merginų nesiilgi".
Perrašau tą dalį, kur Monsinjoras Aurelijus Žukauskas, Kauno kunigų seminarijos rektorius komentuoja reikalavimus jaunuoliams, norintiems stoti į kunigų seminariją:
"Į kunigų seminariją priimami pakrikštyti, katalikiškos doros ir tikėjimo vyrai nuo 18 metų, rimtai apsvarstę kunigo pašaukimą. Gana gabūs mokslui, baigę vidurinę ar jai tolygią mokyklą, nes studijuoti teks ne tik seminarijoje, bet ir Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakultete.
Jaunuoliai privalo turėti sveikatos pažymą, liudijančią apie jų fizinę ir psichinę būklę. Neišskiriame neįgaliųjų, tačiau jų į seminariją NEPRIIMAME, nes kunigo gyvenimas - tai nuolatinis judesys: laidotuvės, ligonių ir šeimų lankymas."..
Matot, negalių yra įvairių. Žmogus gali būti su negalia, ir niekas jos nepastebės. Bet KATALIKŲ bažnyčia tokius žmones jau nurašė
Ji sako, jog neįgaliųjų neišskiria - o, kokia laimė, bet į savo tarpą tai irgi nepriima.
Katalikiškas požiūris, ką ir besakyti...
Aš tikiu mokslu.
O bažnyčia - jau nebe.. nebe..
va ir šiandien "Kauno dienos" straipsnis apie klierikus. Trečiadienis, kovo 19 diena, priedas "Draugai", psl 14.
Vadinasi "Jaunieji klierikai merginų nesiilgi".
Perrašau tą dalį, kur Monsinjoras Aurelijus Žukauskas, Kauno kunigų seminarijos rektorius komentuoja reikalavimus jaunuoliams, norintiems stoti į kunigų seminariją:
"Į kunigų seminariją priimami pakrikštyti, katalikiškos doros ir tikėjimo vyrai nuo 18 metų, rimtai apsvarstę kunigo pašaukimą. Gana gabūs mokslui, baigę vidurinę ar jai tolygią mokyklą, nes studijuoti teks ne tik seminarijoje, bet ir Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakultete.
Jaunuoliai privalo turėti sveikatos pažymą, liudijančią apie jų fizinę ir psichinę būklę. Neišskiriame neįgaliųjų, tačiau jų į seminariją NEPRIIMAME, nes kunigo gyvenimas - tai nuolatinis judesys: laidotuvės, ligonių ir šeimų lankymas."..
Matot, negalių yra įvairių. Žmogus gali būti su negalia, ir niekas jos nepastebės. Bet KATALIKŲ bažnyčia tokius žmones jau nurašė
Ji sako, jog neįgaliųjų neišskiria - o, kokia laimė, bet į savo tarpą tai irgi nepriima. Katalikiškas požiūris, ką ir besakyti...
Na man tai nekyla jokių klausimų, kad aš kažką ne taip supratau. Visi penki menesiai buvo nulaistyti ašarom. Dokumentai kuriuose juoda ant balto lietuvių kalba parašyta diagnozė buvo ir tebėra įrodymas to, apie ką pasakojau. Buvo gydytojų,kurie mane laikė beprote, kad ryžausi laukti ir gimdyti. be to docentas klinikose davė enciklopediją paskaityti būtent norėdamas patvirtinti, kad sako tiesą - tikrai jokių šansų nebuvo. o vaikui gimus girdėjau, kaip seselės ir gydytojos nesulaikydamos nuostabos garsiai kalbėjo "stebuklas".
Ir apie kunigus... Negaliu nutylėti, kai matau, kad kažką ne taip suprantate. Pripažinkim, kad ne kiekvienas gali būti gydytoju, sportininku ar kosmonautu. Čia reikalingi tam tikri psichiniai arba fiziniai duomenys. Tačiau dėl to taip opiai nereaguojame ir nekeliame problemų. O vat radote vyskupo žodžius, kad į kunigus negali pretenduoti žmogus, turintis fizinę negalią ir jus tai labai suerzino. Žinant kunigo veiklą, vyskupas teisingai paminėjo, kad neįmanoma tokiam žmogui pretenduoti į tokias pareigas. Negalima iš žmogaus reikalauti to, ko jis negali padaryti, ar ne? O jei yra jaučiamas pašaukimas pasirinkti dvasininko gyvenimą, -mogus gali pasirinkti vienuolinį gyvenimą - stoti į vienuolyną.
Ir nepykite, jei matote bažnyčios gyvenime tai, kas galbūt jums nepatinka. Kunigai yra tokie pat mirtingi ir nuodėmingi kaip aš arba jūs.
labukas mamikes nesidariau ir as tu tyrimu, bet prisipazinsiu del to, kad nezinojau apie tokius tyrimus, o kai suzinojau buvo jau per velu juos darytis. Zinoma kankinausi ilga laika ,bet stai viena diena lyg ranka ta jauduli nueme ir zinau, bent jau nesijaudinu viskas gerai deprasija baiges nes jau nieko nebapakeisiu. O per ekoskopa musu mazasis meskiukas ! net gydytoja nustebo sako ziurekit ka jis daro! o jis mums rodo rankyte zesta, kad viskas okei sugniauzias kumstuka nykstuku i virsu ir kilnoja taip smagu buvo ziuret! as manu jai nepasidaret ir ima jaudulys dar, pabandykit kuo greiciau atras ta vidine ramybe patikekit is kart lengiau bus. 
sekmes visoms maytems gana jaudintis dziaukimes niestumu judesiukais ir zaksuliukais!!! 
sekmes visoms maytems gana jaudintis dziaukimes niestumu judesiukais ir zaksuliukais!!!
gal galetumet pasakyti kada per velu darytis ta tyrima?
Ir aš nesidariau jokių genetinių tyrimų. Gyvenu nedideliame mieste, o siuntimą genetiniams tyrimams duoda tik tada, kai sutrinka nėštumo eiga, arba būna blogi patys paprasčiausi tyrimai.. 
Bet ne dėl to aš nesityriau, tikrai nesiteisinu..
Aš jau myliu savo pilvūzą ir jo kleckiuką. Kam man jį testuoti? Ar jis tinkamas...? Ar pirmarūšis...?
Na jau ne... Suprantu, daug mamyčių - daug situacijų, daug polinkių, paveldimumų ir t.t. - tada tyrimus reikia atlikti.
Bet šiaip manau, mūsų mamų, ir mūsų daugumos pačių laukė mamos nė nesukdamos galvos.. Anuomet net tokia didelė reikšmė ir dėmesys nebuvo skiriamos nėščiosioms. Tai juk normali gamta - leliuko nešiojimas.
Taip kad - mylėkim savo kleckiukus, baikim dėl jų nerimauti - tai didžiausia bėda.. Nes jie visi visi be išimčių - gražūs, mylimi ir laukiami.
Bet ne dėl to aš nesityriau, tikrai nesiteisinu..
Aš jau myliu savo pilvūzą ir jo kleckiuką. Kam man jį testuoti? Ar jis tinkamas...? Ar pirmarūšis...?
Na jau ne... Suprantu, daug mamyčių - daug situacijų, daug polinkių, paveldimumų ir t.t. - tada tyrimus reikia atlikti.
Bet šiaip manau, mūsų mamų, ir mūsų daugumos pačių laukė mamos nė nesukdamos galvos.. Anuomet net tokia didelė reikšmė ir dėmesys nebuvo skiriamos nėščiosioms. Tai juk normali gamta - leliuko nešiojimas.
Taip kad - mylėkim savo kleckiukus, baikim dėl jų nerimauti - tai didžiausia bėda.. Nes jie visi visi be išimčių - gražūs, mylimi ir laukiami.
Sveikos, esamos ir busimos mamytes. As nei su pirmu, nei su antru (dar pilvelyje esanciu) nesidariau sio tyrimo. Man atrodo, kad ir taip tu nervu mums pakanka. Nezinau, kaip dabar, bet pries 4-5metus sis tyrimas buvo ne 100 procentinis, o dar ir 5 proc. buvo tikimybe, kad gali persileisti. Man tie 5proc tai labai jau daug. Zinoma as nekalbu apie seimose esancius apsigimimus - jiems kitos iseities kaip ir nera.
