Įkraunama...
Įkraunama...

pasitikėjimas savimi –įgimta ar išsiugdyta savybė?

Svarbiausia myleti save. Ne uz grozi, ne. Ir sukuosenos cia nepades.
Manau pasitikejimas is dalies yra igimtas. Ar surasite stipraus charaktrio asmenybe, kuri savimi nepasitiki? Manau ne. Is vaikystes prisimenu, kad nebuvau tevu lepinama ar labai giriama, ne. Bet labai anksti susiduriau su vaiku, veliau suaugusiuju priesiskumu. Visi norejo kazka manyje keisti, bet as nenorejau. Ir nuo mokyklos laiku nebuvo svarbu, ka kiti pasakys. Visada turejau savo nuomone ir zinojau ko man reikia.Dauguma zmoniu musu gyvenime yra tik seseliai, kurie laikui begant visai pranyksta, o zalos gali padaryti tikrai daug. Svarbu ismokyti savo vaika jausti tai, ko jis pats ir tik jis pats nori ir visada paremti, skatinti, jei reikia padeti, kad nesijaustu vienas, kad zinotu, jog yra salia zmoniu, kurie nepaliks bedoje. Kuo daugiau bendrauti, dometis ir net nebandyti kritikuoti. Reikia leisti klysti, nes svetima patirtis kaip bebutu gaila vaisiu neduoda. Visada pagirti, kai reikia, kartu paverkti.
Sunkumai grudina, stiprina musu charakteri ir ugdo pasitikejima savimi.
Jei suprastume, kad esame vieninteliai ir nepakartojami, gal nereiktu nieko ugdyti, o tiesiog gyventi ir dziaugtis gyvenimu, nes bent jau sio gyvenimo niekas uz mus nenugyvens. Tad, gal paprasciausiai reikia paieskoti savo deimanciuku, prapusti dulkes ir pakelti galvas. Juk galima pabandyti, tiesa?Visi mes turime to pasitikejimo, tik kazkodeltai norime buti panasus i kazka ir nuolatos galvojame ka zmones pasakys. O visgi ....
Atsakyti
Niekada nepamiršk, kad esi unikalus, beje, kaip ir visi aplinkui tave mirksiukas.gif .
Atsakyti
QUOTE(kristuciukas @ 2005 06 20, 22:31)
Jei suprastume, kad esame vieninteliai ir nepakartojami, gal nereiktu nieko ugdyti, o tiesiog gyventi ir dziaugtis gyvenimu, nes bent jau sio gyvenimo niekas uz mus nenugyvens. Tad, gal paprasciausiai reikia paieskoti savo deimanciuku, prapusti dulkes ir pakelti galvas. Juk galima pabandyti, tiesa?Visi mes turime to pasitikejimo, tik kazkodeltai norime buti panasus i kazka ir nuolatos galvojame ka zmones pasakys. O visgi ....


thumbup.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(kristuciukas @ 2005 06 20, 21:31)

Jei suprastume, kad esame vieninteliai ir nepakartojami, gal nereiktu nieko ugdyti, o tiesiog gyventi ir dziaugtis gyvenimu, nes bent jau sio gyvenimo niekas uz mus nenugyvens. Tad, gal paprasciausiai reikia paieskoti savo deimanciuku, prapusti dulkes ir pakelti galvas. Juk galima pabandyti, tiesa?Visi mes turime to pasitikejimo, tik kazkodeltai norime buti panasus i kazka ir nuolatos galvojame ka zmones pasakys. O visgi ....


Gražu, deklaratyvu, bet.....nerealu. rolleyes.gif schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(Paloma @ 2005 06 21, 09:39)
Gražu, deklaratyvu, bet.....nerealu.  rolleyes.gif  schmoll.gif


Kodėl nerealu? Visai realu! smile.gif
Atsakyti
QUOTE(wild @ 2005 06 21, 09:23)
Kodėl nerealu? Visai realu!  smile.gif


Todėl, kad žmonės įvairūs, be to gimsta skirtingose šeimose, na, ir suvokimo lygmuo skirtingas. Jei visi, kad ir ne vienu kartu suvoktų, kokie jie unikalūs ir kad tokie patys vaikšto aplinkui, tai sulauktume rojaus žemėje... Kažkokia utopija. schmoll.gif Na, o patys unikaliausi ( išskirtiniai), matyt, beprotnamiuose uždaryti. unsure.gif blink.gif
Atsakyti
QUOTE(Paloma @ 2005 06 21, 10:30)
Todėl, kad žmonės įvairūs, be to gimsta skirtingose šeimose, na, ir suvokimo lygmuo skirtingas. Jei visi, kad ir ne vienu kartu suvoktų, kokie jie unikalūs ir kad tokie patys vaikšto aplinkui, tai sulauktume rojaus žemėje... Kažkokia utopija.  schmoll.gif Na, o patys unikaliausi ( išskirtiniai), matyt, beprotnamiuose uždaryti.  unsure.gif  blink.gif


...nereik absoliutint. Nėra nei visiškai realu, nei visiškai nerealu. Norėjau tik nuneigti teiginį, kad visiškai nerealu.
bet ar pasitikėjimui būtinas unikalumas? Kažkaip šitas apibūdinimas labai išdidintai skamba. Kaip dabar nuo visokių relaybės šou patapo populiaru sakyt "esu toks koks esu". Unikalus pats sau. Ir mano Kūrėjui.
Atsakyti
Labas vakaras,prisijungiau prie jusu nors tikrai dar nesu mama,nes man dar tik 14 ax.gif bet labai norciau kad dar nors truputeli patartumet,kaipgi pasitiketi savimi,skaiciau viska per naujo 3 sykius bet...Man tai atrodo tiesiog neimanoma,su mama as nenoriu kalbetis,nemoku paaiskinti kodel,bet man tiesiog geda verysad.gif Labai nepasitikiu savimi,nedalyvauju jokiose renginiuose,sokiuose ir t.t,nes atrodo kad visi kreivai ziures,be to nei sokti nei dainuoti tikrai nemoku ir net nzn kaip ismokti galima tokiai nevekslai(net nzn kaip reikia "normaliai sokti),o apie vaikina net kalbos nera,nes bijau kad jie tik pasitycios,turiu keleta draugiu,bet nenoriu joms taip atwirauti...Labai noreciau tureti daugaiu draugu,bet problema tame,kad nezinau ka kalbeti su jais cry.gif Mokslai sekasi normaliai(~8;9),graziu rubu ir yvairios kosmetikos nusipirkti irgi istengiu.Gal del to kad augau viena nepasitikiu savimi ir nemoku bendrauti.Labai noreciau perskaityti kokia knyga ar dar ka nors...Noriu keistis,nes man be galo sunku taip gyventi,tik nesuprantu kaip cray.gif Mano abu tevai gana pasitikintys savimi ir gan grieztai mane aukleja,as tiesiok bijau pasakyti savo nuomone.Nuo kitu metu pradesiu eiti i kita mokykla ir labai noreciau per vasara pasikeisti cry.gif
jei kas nepatinges nors truputi padekit man...
Atsakyti
[quote=Paloma,2005 06 21, 10:30]
Jei visi, kad ir ne vienu kartu suvoktų, kokie jie unikalūs ir kad tokie patys vaikšto aplinkui, tai sulauktume rojaus žemėje... Kažkokia utopija. schmoll.gif

Manau jei visi suvoktu kokie jie yra unikalus, tai sulauktume ne rojaus zemeje, o galbut net pasaulio pabaigos. Jei visi tokiais pasijaustu, paprasciausiai nebutu i ka lygiuotis, ko siekti. Visa tai kas kurta ir formuota netektu prasmes.
Nebutina pasijausti paciu graziausiu, protingiausiu, kad galetum pasitiketi savimi. Manau uztenka atrasti savyje tai, kuo tu issiskiri is kitu ir tai jau bus didelis pliusas. rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Tyluma @ 2005 06 21, 22:46)
Labas vakaras,prisijungiau prie jusu nors tikrai dar nesu mama,nes man dar tik 14 ax.gif bet labai norciau kad dar nors truputeli patartumet,kaipgi pasitiketi savimi,skaiciau viska per naujo 3 sykius bet...Man tai atrodo tiesiog neimanoma,su mama as nenoriu kalbetis,nemoku paaiskinti kodel,bet man tiesiog geda verysad.gif Labai nepasitikiu savimi,nedalyvauju jokiose renginiuose,sokiuose ir t.t,nes atrodo kad visi kreivai ziures,be to nei sokti nei dainuoti tikrai nemoku ir net nzn kaip ismokti galima tokiai nevekslai(net nzn kaip reikia "normaliai sokti),o apie vaikina net kalbos nera,nes bijau kad jie tik pasitycios,turiu keleta draugiu,bet nenoriu joms taip atwirauti...Labai noreciau tureti daugaiu draugu,bet problema tame,kad nezinau ka  kalbeti su jais cry.gif Mokslai sekasi normaliai(~8;9),graziu rubu ir yvairios kosmetikos nusipirkti irgi istengiu.Gal del to kad augau viena nepasitikiu savimi ir nemoku bendrauti.Labai noreciau perskaityti kokia knyga ar dar ka nors...Noriu keistis,nes man be galo sunku taip gyventi,tik nesuprantu kaip cray.gif Mano abu tevai gana pasitikintys savimi ir gan grieztai mane aukleja,as tiesiok bijau pasakyti savo nuomone.Nuo kitu metu pradesiu eiti i kita mokykla ir labai noreciau per vasara pasikeisti cry.gif
jei kas nepatinges nors truputi padekit man...


sveika, Tyluma biggrin.gif Labai keblu ką nors tau atsakyt, nes nesu psichologė. Šiam forume yra skyrelis "klausimas psichologei", manau, kad profesionalas duotų neblogų patarimų. mirksiukas.gif
Iš mano pusės keletas pastebėjimų - sveikintina, kad bandai ieškoti išeities. thumbup.gif
Rašai, kad nemoki šokti, bet ar bandei lankyti kokią nors šokių studiją, kur galėtum pasimokyti šokti, pabendrauti su bendraamžiais, tuo pačiu praplėstum pažinčių ratą. O kad esi "nevėkšla" tai tikrai netiesa, manau, kad kiekvienas žmogus gali išmokti ir šokti, ir dainuoti, ir dar daugybę kitų dalykų. Juk rašai, kad sekasi mokytis, o tai labai didelis dalykas, bet kuri "nevėkšla" tikrai nesugebėtų.
O pasikeisti tikrai įmanoma, gal būt ne per vieną vasarą, bet įmanoma. Bent jau padaryti pradžią... biggrin.gif

Atsakyti
QUOTE(Tyluma @ 2005 06 21, 23:46)
Labas vakaras,prisijungiau prie jusu nors tikrai dar nesu mama,nes man dar tik 14 ax.gif bet labai norciau kad dar nors truputeli patartumet,kaipgi pasitiketi savimi,skaiciau viska per naujo 3 sykius bet...Man tai atrodo tiesiog neimanoma,su mama as nenoriu kalbetis,nemoku paaiskinti kodel,bet man tiesiog geda verysad.gif Labai nepasitikiu savimi,nedalyvauju jokiose renginiuose,sokiuose ir t.t,nes atrodo kad visi kreivai ziures,be to nei sokti nei dainuoti tikrai nemoku ir net nzn kaip ismokti galima tokiai nevekslai(net nzn kaip reikia "normaliai sokti),o apie vaikina net kalbos nera,nes bijau kad jie tik pasitycios,turiu keleta draugiu,bet nenoriu joms taip atwirauti...Labai noreciau tureti daugaiu draugu,bet problema tame,kad nezinau ka  kalbeti su jais cry.gif Mokslai sekasi normaliai(~8;9),graziu rubu ir yvairios kosmetikos nusipirkti irgi istengiu.Gal del to kad augau viena nepasitikiu savimi ir nemoku bendrauti.Labai noreciau perskaityti kokia knyga ar dar ka nors...Noriu keistis,nes man be galo sunku taip gyventi,tik nesuprantu kaip cray.gif Mano abu tevai gana pasitikintys savimi ir gan grieztai mane aukleja,as tiesiok bijau pasakyti savo nuomone.Nuo kitu metu pradesiu eiti i kita mokykla ir labai noreciau per vasara pasikeisti cry.gif
jei kas nepatinges nors truputi padekit man...

Tu dabar isgyveni ta laikotarpi, kai is "bjauraus anciuko" virstama gulbe.Beda ta, kad tas procesas vyksta gan letai. verysad.gif
Manyciau, kad turetum sukaupti visa savo drasa ir pirmiausia pasikalbeti su savo mama. Vis tik mama yra tas zmogus, kuris savo vaiko neatstums,o rasi peti i ka atsiremti.Galbut ji pasidalins sava patirtimi ir tikrai isklausys. Galbut jus su mama mazai bendraujate, o vertetu. Sunku ka nors patarti, kai nezinai konkrecios situacijos, o ir ja zinant , sunku ka nors patarti, nes tai bus tik mano subjektyvi nuomone, o spresti vis vien teks tau paciai. cool.gif
Psichologai? Tai gaima isetis, bet jau paskutiniu atveju. Taip sakau, nes pati uzsiiminejau psichologija ir tai ilgas procesas.
Sokiai tikrai neproblema. Siuo metu yra tiek sokiu studiju, kad per vasara tapsi gera sokeja. thumbup.gif
Vis tik manau svarbiausia keistis is vidaus, nugaleti visas baimes ir abejones, o tai daryti daug lengviau, kai turi stipru uznugari.(turiu uomeni mama, nes draugemis, kad ir kokios geros 100 % pasitiketi neverta).
Tai tiek, jei kuo padejau, dziaugiuosi.
Parasyk,kaip sekesi keistis. smile.gif
Sekmes thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(kristuciukas @ 2005 06 28, 16:10)
Tu dabar isgyveni ta laikotarpi, kai is "bjauraus anciuko" virstama gulbe.Beda ta, kad tas procesas vyksta gan letai. verysad.gif
Manyciau, kad turetum sukaupti visa savo drasa ir pirmiausia pasikalbeti su savo mama. Vis tik mama yra tas zmogus, kuris savo vaiko  neatstums,o rasi peti i ka atsiremti.Galbut ji pasidalins sava patirtimi ir tikrai isklausys. Galbut jus su mama mazai bendraujate, o vertetu.


Teoriškai geras patarimas. kristučiuk, rašai taip, lyg niekad gyvenime nebūtum buvus paaugle. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paloma: 29 birželio 2005 - 08:08