Nepergyvenk,mane irgi ne karta nurasynejo tevai,bet viska visada dariau pagal save,is viso gyvenau pagal taisykle: paklausyk tevu ir padaryk atvirksciai ( aisku nesiulau visiems ja vadovautis )
O del igimto pasitikejimo,nzn,gal is dalies,bet gyvenant jis arba sumazeja arba padideja
Esu giliai įsitikinusi, kad pasitikėjimas savimi - tikrai išugdoma savybė. bent jau pati per tai praėjau kadaise vengdavau bendrauti su žmonėmis, bet svajojau apie žurnalistiką. Tada pradėjau dirbti su savimi ir ką jūs manot??? dabar mano svajonė įgyvendinta visu 100 procentų. Nesakau, kad buvo paprasta, bet esant norui viskas įmanoma
ta prasme norėjau pasakyti (bet nebeleidžia redaguoti) kad išorinis vaizdas nebūtinai sukuria vidinę tikrovę, kad už to gražaus fasado gali ir nebūti tvirtos asmenybės...
as tik norejau pasakyt,kad grazi isore suteiks daugiau pasitikejimo savimi,o ne tai kad jei isore grazi tai ir vidus grazus.
tam kad vidus butu grazus turi pasistengti pati.
bet juk daug kas gyvenime būtent iš smulkmenų ir susideda...nu negi būtinai reik nuveikt KAŽKĄ TOKIO, kad pradėtum mylėt save?... juk nuėjimas į kirpyklą gali buti suprastas kaip vienas savęs mylėjimo apraiškų - aš myliu savo kūną, todėl puošiu jį...
...aš - kaip ežiukas rūke - vakar pasakiau sau: esu ežiukas rūke, o mano gyvenimas tai viskas, kas yra lauknešėlyje - smegenų vingis, neišsipildziusios svajonės ir kelios raukslės po akim...(supermama.lt cererra)
nežinau, man atrodo, kai kurie vaikiukai jau gimsta su didesne pasitikėjimo doze , o kiti tik klykia, bijo pasaulio, nors ir tėveliai juos myli ir tt. O kad pasitikėjimą galima išugdyti, tai faktas. Čia gal kažkiek galima sugretinti kaip ir su talentu, gabumais, pvz. vieni gimsta su didžiuliu muzikos talentu, o kiti - be, bet gali vystyti gabumus.
paskutinėje "Moteryje" buvo pokalbis su dainininke Sigute Stonyte. cituoju: Medituojate, einate į pušyną čiakrų atsidaryti? Ar labai save puoselėjate?
Visiškai ne. Esu bitė devyndarbė. Viską moku daryti ir viską darau. Niekada neturėjau tarnų, jokių superinių vonių, nesidariau masažų. Man to nereikia. Jei norėčiau, rasčiau galimybę. Kas, kad tave išmasažuos. Reikia savimi labai pasitikėti, žinoti, kad esi tokia, kokia esi, ir niekas tavęs iš esmės nepakeis. Visos papildomos priemonės, savęs puoselėjimas saviapgaulė. Smagu pabūti gamtoje, prisiglausti prie žalio medžio. Mėgstu žiūrėti gerus filmus, klausytis muzikos.
Stipri moteris kartais kenčia nuo savo stiprumo. Ar niekada nesinori pabūti silpnai, gležnai, globojamai? Nesakau, kad vyras manęs negloboja. Bet visai kitaip suprantu tai. Globa pagarba asmenybei, o ne leisgyvei gėlei, kurią reikia gaivinti. Jaučiu šilumą, yra visko, ko reikia, bet manęs nereikia glostyti. Pavargti nuo savo stiprumo? Ar įsivaizduojate tai kaip titanišką raumenų jėgą? Vidinis stiprumas yra kitoks. Manau, kaip tik esu labai silpna. Aš moteris, kuri išeina į sceną ir būna tokia, kokia svajonėse norėtų būti. Kad turiu resursų persikūnyti, įvairiai save pateikti taip. Gal tam įtakos turi visa mano gyvenimo istorija. Daug kančios, ašarų suteikia teisę ir galimybę išreikšti scenoje ne tik personažo, bet ir savo gyvenimo dramatizmą. " labai patiko interviu...
) 
