Aš išsiugdžiau.
manau, isugdoma tevu, ...niekas negimsta pasitikedamas savimi, tiesiog geri tevai, padeda vaikui atsiskleisti, nebijoti kalbet, daryt, veikti ir tiesiog toks zmogutis augdamas labiau savimi pasitiki... nemanau, kad imanoma issiugdyt pasitikejima savimi, tik galima prislopinti savo baimes viesai kalbet, suklyst, bet vidiniai barjerai lieka...
pasitikejimo gali prisivalgyti su mamos pienu, ji gali prarasti su tevo dirzu, gali igauti su meile, prarasti su isdavimu. siandien gali pasitiketi savimi, rytoj gali nutikti kazkas kas privers tave nepasitiketi. poryt vel atrasi priezasti kuri ismokys pasitiketi ir savimi ir savo gyvenimu
QUOTE(Austamaziuke @ 2010 08 04, 09:20)
Labai graziai ir teisingaiPrisiminiau kadaise ir cia skaitytas temas, kai rase moterys, kurios turi problemu santuokoje, kurios prisimena, kokios buvo savimi pasitikincios, kompanijos sielos, o pakako vieno vyro, kad pradetu save niekinti ir galvoti, kad yra niekam tikusios.
Taip kad gyvenimiskos situacijos ta pasitikejima savimi duoda, bet ji ir atimti gali.
Pasitiketi savimi reiskia sau visada pritarti, save myleti. Tereikia ismesti jausmus, kurie tam trukdo, tai nera sunku. Ir visada busit pasitikincios savimi.
Nesamone kad gyvenimiskos situacijos duoda pasitikejima ir atima, ir nesamone kad vidiniu barjeru negalima panaikinti. Kur jauciam jausma? Savyje. Kieno tai jausmai? Tavo. Jei tavo, tai reik prisiimti atsakomybe uz juos, jei tavo reiskia galima juos ne tik tureti, bet ir issiimti.
Nesamone kad gyvenimiskos situacijos duoda pasitikejima ir atima, ir nesamone kad vidiniu barjeru negalima panaikinti. Kur jauciam jausma? Savyje. Kieno tai jausmai? Tavo. Jei tavo, tai reik prisiimti atsakomybe uz juos, jei tavo reiskia galima juos ne tik tureti, bet ir issiimti.
QUOTE(Tadas_R @ 2010 08 05, 00:05)
Pasitiketi savimi reiskia sau visada pritarti, save myleti. Tereikia ismesti jausmus, kurie tam trukdo, tai nera sunku. Ir visada busit pasitikincios savimi.
...
...
Jaunas dar
Arba - bejausmis.
Jausmas - ne nuorūka - nepaimsi jo už galo ir nenumesi.
Jei būtų taip paprasta, visi pasaulio žmonės būtų laimingi bejausmiai.
Pvz. - aš šiandien noriu užmušti savo vyrą. Tai siųlai man - kad aš turiu sau pritarti ir taip padaryti? o jei nepritarsiu? vadinasi - nemyliu savęs?
Jei parasyciau, kad esu senas, tai daugiau pasitikejimo igauciau ? 
Esme ta, kad visi nori tik vieno - meiles. Is vyro, is vaiko, is aplinkos, is visur. Bet jei pastudijuotum savo gyvenima, tai atrastum, kad laimingiausia buvai ne kai tave mylejo, o kai tu buvai isimylejus iki ausu galiuku. Tada atrodo pasaulis rozem klotas, ner problemu, viskas nuostabu.. Ta meile yra visada tavyje, tik ji uzgozta kitais jausmais. Kurie galvoji yra butini, kad isgyvent, taciau tai melas. Ismesti jausma reiskia, kad jausmas nebevaldo taves, isijungia situacijos vertinimas, kokia tau nauda pykt ant vyro ? Geriau jauties kai pyksti ant jo, ar kai ji myli ? Turbut, kad kai myli. Kai paleidi jausma, jo vieta uzpildo meile, netampi bukas bejausmis, tampi mylintis ir suprantantis, sprendimai ateina daug greiciau ir paprasciau. O kita myli, tiek kiek myli save, o kiek myli save, tiek savim ir pasitiki..
Esme ta, kad visi nori tik vieno - meiles. Is vyro, is vaiko, is aplinkos, is visur. Bet jei pastudijuotum savo gyvenima, tai atrastum, kad laimingiausia buvai ne kai tave mylejo, o kai tu buvai isimylejus iki ausu galiuku. Tada atrodo pasaulis rozem klotas, ner problemu, viskas nuostabu.. Ta meile yra visada tavyje, tik ji uzgozta kitais jausmais. Kurie galvoji yra butini, kad isgyvent, taciau tai melas. Ismesti jausma reiskia, kad jausmas nebevaldo taves, isijungia situacijos vertinimas, kokia tau nauda pykt ant vyro ? Geriau jauties kai pyksti ant jo, ar kai ji myli ? Turbut, kad kai myli. Kai paleidi jausma, jo vieta uzpildo meile, netampi bukas bejausmis, tampi mylintis ir suprantantis, sprendimai ateina daug greiciau ir paprasciau. O kita myli, tiek kiek myli save, o kiek myli save, tiek savim ir pasitiki..
QUOTE(Tadas_R @ 2010 08 05, 10:35)
......kokia tau nauda pykt ant vyro ? Geriau jauties kai pyksti ant jo, ar kai ji myli ? Turbut, kad kai myli. Kai paleidi jausma, jo vieta uzpildo meile, netampi bukas bejausmis, tampi mylintis ir suprantantis, sprendimai ateina daug greiciau ir paprasciau. O kita myli, tiek kiek myli save, o kiek myli save, tiek savim ir pasitiki..
Aš jausmų nauda nematuoju. Tiksliau - kai pabandžiau tai padaryti - labai nukentėjau, todėl dabar jausmasm leidžiu GYVENTI.
Pyktis - taip pat jausmas, jis TURI teisė egzistuoti, kaip ir kiekvienas žmogus - turi teisę pykti.
Dėl mano konkrečios situacijos - "paleidus" pyktį - meilė nesugrįš. Ir nesugrįžo. Po eilinės "situacijos", dėl kurios AŠ TURIU TEISĘ PYKTI, pajutau - kad pykti imu vis mažiau, o vis daugiau darausi ABEJINGA. Abejingumas - irgi jausmas. Jis užpildo skaudžią tuštumą ir nuramina. Jis man patinka.
Jei jūs manote, kad jums reikia atsikratyti dalies jausmų, kad galėtumėte pasitikėti savimi - tai jūsų teisė rinkti. Aš - renkuosi JAUSTI visus jausmus, ir pasitikėdama savimi ir savo jausmais - kurti savo gyvenimą.
Sėkmės.
Pritariu Vilusiai, kaskart atsisakydami tam tikru jausmu mes nuskurdiname savo asmenybe. Jausmus reikia isgyventi.
Aš manau, kad viskas prasideda šeimoje nuo mažų dienų, tačiau tikrai šeimoje nesibaigia. Kiekvienas toliau kuria savo gyvenimą pats, tobulina save kaip asmenybę, apsupa save naujais žmonėmis ir tuomet jau viskas priklauso žmogaus. Jeigu ir nepasisekė gauti tinkamą auklėjimą šeimoje, nereikėtų nieko kaltinti, tikrai ne viskas prarasta, žmogus pakankamai stipri būtybė, kad galėtų rinktis savo kelią ir savo gyvenimo būdą. Tačiau, žinoma, geriausia, kai tėvai nuo pat ankstyvos vaikystės pratina atžalą prie sveiko pasitikėjimo savimi. 
