Neišnešiotukai

Taigi , kiekvienas atvejis skirtingas bet kažkaip ramiau kai išsiklausinėji
Maniškė gimė 1300g, buvo numetusi iki 1176g, o mėnesio amžiaus svėrė 1676g, t.y. priaugo 500g nuo mažiausio svorio. Namo važiavom 2750g. Šiaip pas ją svoris augo neblogai.. Mėnesio amžiaus valgė po 35 ml pienuko

Velaura, tai jūs didesnės už mus namo parvažiavot Mes važiavom namo 2470 g

O mūsų kraujosrūvos kažkokios užsislėpusios buvo... Kai padarė encefalogramą, tai įtaqrė, kad II laipsnio kraujosrūvos arba meningitas, kai pradėjo kilt temperatūra punkciją darė, kad paimtų smegenų skysčio mėginį pasėliui... Tai, galima sakyti, tik prieš važiuodami namo sužinojom, kad tai tikrai kraujosrūvos, o ne meningitas...

Negeros tos mūsų kraujosrūvos, nemyliu aš jų

renami, gerai priauginėjat Mes nelabai galim lygintis, nes gimėm 33 savaičių, bet gimimo svorį atgavom tik antros savaitės pabaigoj

Nepatinka ir man jos... Iš pradžių lyg visai nebuvo, paskui 1-2 laipsnio, o galop 3-4 - ir tokios , kad baisiau nebūna...

negeros jos... jums cistutė, mums vandenė...

Sveika Velaura! Man labai idomu, ka tavo Donata moka daryt, juk jai jau metukai. Mano sunui irgi greitai metukai (uz menesio) tai butu idomu palygint.
Papildyta:



mano sunus gime 35 sav., bet labai panasaus svorio (1740). Tai siaip dideliu problemu neturejome, bet jau valgymas Jis pradzioj lyg ir pradejo pakankamai gerai valgyt is buteliuko, o kai perkele i Santariskes, tai pradejo atsisakyt. Tai yra jis valge pats, bet labai mazai. Tai pastate zonda (Dieve, kaip as pergyvenau). Zondavo kokia savaite. Dabar analizuoju ir manau, kad to jam nereikejo, tiesiog daktare buvo labai suinteresuota, kad jis kuo greiciau svorio priaugtu. Mano sunus gime su stipria hipotrofija, ir kai grizau namo, internete perskaiciau, kad tokius vaikus reikejo maitint mazais kiekiais ir labai daznai, nes ju skrandukas nesugeba suvirskint didelio maisto kiekio. O ligonineje buvo grieztas grafikas -- kas 3 val.! Tai buvo isgeria jis vietoj reikiamu 40 ml., 30, tai ateina ir likusi kieki per zonda dar dapila. Tai jis vargsas po to atpilinedavo daugiau negu dapila tai veliau as pati pareikalavau, kad ta zonda nuimtu! Ir jis taip ir valge, tai blogia tai geriau, bet svorio priaugdavo. Nu bet valge, tai mazai, letai. prisimenu visi vaikiukai musu skyriuje jau pavalge, o mes sedim ir geriam po truputeli Manau su to zondu mums biski pakenke: apetitas pablogejo ir prasidejo problemos su pilvuku
Krutine lyg ir eme, bet as bijojau, kad jis per mazai istraukia (panasiai kaip ir Velaura rase). Tai ir nustojau. O siaip jis ir iki siol valgytojas ne koks. Buna dienu, kad visai valgyt atsisako, o po to ir vel valgo
Nepergyvenk, laikas greitai prabegs, grisit namo ir pamazu tie pergyvenimai ligonineje uzsimirs.

Jooooooooooooooooooo, su tuo valgymu... mūsų svoris tai neaugo, tai vos ne kasdien pradėjo maisto dozes didinti tai prididino iki 60 ml būdavo pusę normos ištraukia iš buteliuko (zondavomės 1 parą), o kitą pusę tai vargais negalais - ji miega, o mes tampom tą buteliuką pirmyn atgal ir tai būdavo, kad nebeišgeria... jau kai atkėlė ją man į palatą ir kai kartą atpylė taip, kad šlapia visa likau, supykau ir pasakiau, kad nebekankinsiu vaiko, ale paskui vis tiek vargdavau, tik tiek, kad jau taip nesinervindavau, kad visko nesuvalgo krūtinės panelė ne tai kad neėmė, bet nemokėjo paimt, siūlydavau prieš kiekvieną maitinimą, tai iš krūties išmokom valgyti 1 mėn. pabaigoj, aišku, baimės buvo daug, ar pavalgo ji ten, ar pakanka, bet kai pasvėrė mėnesiuko, tai nusiraminau ir toliau maitinamės tik mamos pienuku iš krūties bet aišku, mes gimėm didesnės, tai ir tos sveikatėlės tikriausiai daugiau...

buvom pas ortopedę, dar mėnesiui tą freiko pagalvę paliko

buvom pas ortopedę, dar mėnesiui tą freiko pagalvę paliko
[/quote]


Tai gal jau po menesio tikrai nuims
O mes rytoj pas neurologe keliausim. Kazkaip neramu man Seniai taip nepergyvenau eidama pas gydytojus... Na ziuresim ka pasakys, gal ir viskas gerai bus.

Tai matote pas mus problemos beveik ir nebuvo... Jau po mėnesio galvojo, kad nuims, po to po dviejų mėnesių, o va dabar dar mėnesiui... Ai... Būtų nors vienas saulės spindulėlis išlindęs, o dabar vėl viskas apsiniaukė... Taip noriu vaiką gražiai aprengt

Sėkmės pas daktarę

Aš jau pradedu nekęsti vizitų pas daktarus...

Nusitebino, tiesą sakant, kaip jūs ten Santariškėse kankinotės su valgymu . Maniškė irgi valgydavo lėtai ir po nedaug. Tai gydytoja paprasčiausiai pakeitė maitinimo grafiką - ne kas 3 val po daug, o kas 2 po mažiau. O zonduot neleidau - jau geriau prie inkubatoriaus po gerą pusvalandį prastovėdavau, bet valgėm pačios. Grįžusios namo, palaipsniui ir krūtį išmokom imt . O dėl svorio ar suvalgomo kiekio nelabai sukau galvos - turim labai gydytoją, kuri sakydavo - svoris auga, o ne krenta, reiškia viskas gerai. Kas, kad kartais tik kokius 300 g priaugdavom. O dabar visai nuo bendraamžių nesiskiria . Na, nebent tik gudrumu

Sveikutes, jau seniai bebuvau cia pas jus\


Taigi, tose ligoninese brrrr, nuo tos sistemos tai siurpas ima. Oi mes irgi kiek atpilinedavom, kai reikdavo valgyt pagal ta rezima, bliaudavau, matydama kaip vaika kankina. Na mes ne is zondu valgem, patys valgem is buteliuko, bet vis tiek. Gi tos soskes prie buteliuku tarybiniu laiku, kur skylutes arklines, tai vaikas per kelias minutes 50 ml isgeria, tai ko jis neatpils. Oi kaip sunku buvo. Kokia laiminga buvau, kai isvykom namo. Namuose viskas atsistate.


dabar mums jau 9 menesiukai, tik va nerimauju, kad tingim vartytis ir ant pilvo gulet nu sakes kaip nenori. Sedet tai jau 6 men. ismokom. Ir masazus lankom, ir mankstinames. Kartais pykstu ant saves, kad nesugebejau savo maziuko isnesiot, bet po to apsiraminu

Juk tu del to nei kiek nesi kalta

Sveika,
As irgi del savo vaiko pergyvenu, kad kazko nedaro, ypac paklausius draugiu apie ju jaunesniu uz mano vaikuciu pasiekimus Mums jau tuoj 11, o dar pats atsisest nemoka, pasodintas sedi tvirtai. Uztat galiu pasigirt, kad pradejo atsistot lovytei. Koks nerealus jausmas, kai uzeini i kambari, o jis stovi!!!!
Siandien buvom pas neurologe, tai sake, kad tai normalu ir tokiems vaikuciams galima daryti viska leciau. Vienu zodziu patare maziau klausytis kaimynu pas ka kaip buvo Tik ir vel prisikabino del per sparciai augancios galvos, tad eisim i echoskopija ir akiu dugna del spaudimo istirt. Bet kazkaip manau, kad nieko ten neras

O tas kalties jausmas ir man puikiai pazistamas: is pradziu, kad neisnesiojau, veliau, kad negalejau maitint krutim. dabar kazkaip visa tai pamirsau ir kitaip vertinu. Tad nekaltink saves. Nors kartais ir as pagalvoju ir kodel mano vaikui taip turejo atsitikt, visi aplinkui gimdo vaikus vos ne po 5 kg., ir jie 4 menesiu sveria daugiau negu mano dabar.