Jei vyras kokiai amerikietei ar australei duris atidaro.... na, pačiu geriausiu atveju susilauks žiauraus žvilgsnio O pagal etiketą lipant laiptais aukštyn pirma lipa moteris (visai nepriklausomai nuo sijonuko ilgio ), o leidžiantis žemyn - pirmas vyras. Čia etiketas paremtas paprasčiausia logika - jei moteris paslys - vyras turi ją prilaikyti.
Lipant laiptais aukstyn, pirmas lipa diedas, kad kelia praskint, jei daug zmoniu. O lipant zemyn, vyras is paskos, kad moteris, jei ni su trumpu sijonu, nesijaustu nepatogiai
Lipant laiptais aukstyn, pirmas lipa diedas, kad kelia praskint, jei daug zmoniu. O lipant zemyn, vyras is paskos, kad moteris, jei ni su trumpu sijonu, nesijaustu nepatogiai
jei pagal etiketo taisykles - tu neteisi.
O jei žmonės laikosi etiketo, tokios grūtys, kad reiktų skint kelią nesusidaro. Beje, kodėl kelią praskint gali reikėti tik lipant aukštyn, o žemyn lipant negali būti daug žmonių?????
Manau, kad lipant laiptais aukštyn, pirma lipa moteris. Na ir kaip gi atrodytu, jei diedas pirmas ropščiasi, moteris iš paskos, ir jo užpakalis maždaug jos akių lygyje??? O lipant žemyn - pirmas vyras, kad sugautu savo suklupusią gazelę Beje, nulipęs pirmas, dar ir ranką paduoda... O grūstyje vyras turi eiti pirmas, taip sakant, skinti kelią savo plačiu stotu. Kaip ir teatre. Vyras, o ne moteris, turėtu eiti pirmas link savo vietos ir atsiprašinėti žmonių, kad verčia juos atsistoti. Ech, kaip gerai toms moterims - tipena sau kaip baikščios gazelės šalia savo plačiapečio. Nei vėjas užpūs, nei kas pastums, nei rūpintis kuo nors reikia, nei galvot... Geras tas gyvenimas, ane mergaitės?
jei pagal etiketo taisykles - tu neteisi.
O jei žmonės laikosi etiketo, tokios grūtys, kad reiktų skint kelią nesusidaro. Beje, kodėl kelią praskint gali reikėti tik lipant aukštyn, o žemyn lipant negali būti daug žmonių?????
O maniškis puikiausiai moka asistuoti (įdomu kur išmoko ): paltukus padeda užsivilkti ir nusivilkti, pro duris praleidžia ir šiaipdaug tokių įvairių širdžiai malonių niuansų pastebiu
Beje, man visada patiko (ir vis dar patinka...) vyrai suprantantys, kas patinka moterims, į kitokius ir nesidairiau
O maniškis puikiausiai moka asistuoti (įdomu kur išmoko ): paltukus padeda užsivilkti ir nusivilkti, pro duris praleidžia ir šiaipdaug tokių įvairių širdžiai malonių niuansų pastebiu
Beje, man visada patiko (ir vis dar patinka...) vyrai suprantantys, kas patinka moterims, į kitokius ir nesidairiau
Oi maniškis tai ir gi ,,moka" pirmas apsirengia ir lekia pro duris rėkdamas davai greičiau sukis mat laukt manęs nusibosta o jei prie stalo sėdim, tai visada tik savęs pirmo nepamiršta na bet nieko, ir aš moku aistuot, visada paduodu šluotą namas pašluot ,kad jam vargt nereiktų, žiemą skalbinius iš skalbiankės sudedu kad balkone padžiautų, ir lėkštes sukraunu į kriauklę kad išplautų vis gi jam mažiau darbo... argi čia neasistavimas??
Oi maniškis tai ir gi ,,moka" pirmas apsirengia ir lekia pro duris rėkdamas davai greičiau sukis mat laukt manęs nusibosta o jei prie stalo sėdim, tai visada tik savęs pirmo nepamiršta na bet nieko, ir aš moku aistuot, visada paduodu šluotą namas pašluot ,kad jam vargt nereiktų, žiemą skalbinius iš skalbiankės sudedu kad balkone padžiautų, ir lėkštes sukraunu į kriauklę kad išplautų vis gi jam mažiau darbo... argi čia neasistavimas??
Na štai ir dar vieną minusą manasisi gavo. Buvau pamiršusi, kad jis neasistuoja... Vieni minusai, kaip aš dar su tokiu gyvenu... Bet šiaip aš manau, kad visa ta asistavimo moteriai kultūra ateina iš tėvų namų... Na aišku, draugų ratas, taip pat daro savo... Kokioje aplinkoje esi, toks ir pats esi...
Mane prajuokino, kad vyrą pasirinko pagal tai, kaip naudojasi prie salo 6 įrankiais. Ale, etiketas prie stalo dar tuo nesibaigia.
Ištekėjau už vyro kuris nemokėjo asistuoti, dabar tai daro profesionaliai ir tai tapo jo natūra. Manyčiau, kad mes moterys turime savo veiksmai skatinti vyrą. Asistavimo, etiketo meno ne vien vyras turi išmanyti, bet ir mes moterys. Pagaliau, sugebėti deramai priimti, įvertinti vyro asistavimą, kad jis tai norėtų daryti ir toliau.
Kai mes tik draugavom, važiavom autobusu. Vyrui buvau užsiminusi, kad iš autobuso išlipa pirmi vyrai ir paduoda išlipančiom moterims ranką. Mano vyrelis viską taip ir padarė, bet vienas niuansėli, pirmiau išlipęs, jis nepadavė rankos, priešais mane, lipančiai moteriai. Jam užteko vien liūdnos, mano akių, išraiškos, kad likusią gyvenimo dalį, to neužmirštų, Bet labai įdomus kuriozai būdavo, kada jis ta ranka ištiesdavo ir bandydavo padėti... Mes moterys pačios nežinome taisyklių.
Mano auksinis vyrelis, sugeba keiktis kaip vežikas, bet niekada gyvenime negirdėjau, kad jis sau tai leistų namuose, gink die man girdint. Kartą girdėjau jį kalbantis su sūnumi, kad keiktis neverta, bet vyrų kompanijoj tai kaip prieskonis, bet tai šiukštu namie, girdint moteriai, vaikam.
Mes pačios moterys užtarnaujam vyrų pagarbą. O jei po vedybų ją prarandam, vadinasi kažkur padarėm klaidą.
O geras manieras vaikai įgauna vaikystėje, su mamos pienu. Taigi mokykime savo vaikus ne vien knyginio etiketo, bet savo pavyzdžiu, gyvensena. Tada tai bus natūralu, nedirbtina.
Iki manes maniskis tikrai nemokejo asistuoti.. pati ismokiau jei i koki teatra einam, ar pas draugus, kad uzdetu palta, jei atsirisa batas, kad pasilenktu ir uzristu.. kiekvienakart uz toki elgiasi gauna bucinuka ir mano sypsena, laiminga veida..