
Turiu vieną gerą draugą, kuriam visa tai - tiesiog į kraują įaugę... Nespėji apsidairyt, o jis jau su tavo paltu stovi, atsidusi ties kokiu daiktu vitrinoj, kad nori, bet negali sau leisti, būk tikra, jį gausi per Kalėdas (ir taip su visom artimiausiom moterim elgiasi. Kartais galvoju, kaip jis nesubankrutuoja...)
O mano brangiausias, nors ir labai geras, bet sioj srity biškuti stumk-trauk (nors jam, dieve gink, taip neatrodo!)...
