Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

Be jokios abejonės tai yra pats trumparegiškiausias patarimaas, kokį tik esu skaičiusi SM, ir jei jaustumėt nors kruopelę atsakomybės už savo žodžius, nebūtumėt tokios nesąmonės parašiusi. Likti antriems metams vaikui apskritai yra viena didžiausių traumų, kokią gali patirti mokykloje. Taip yra būten dėl tų priežasčių, kuriomis argumentuoja mokyklos šalininkės: net ir per vienerius mokykloj praleistus metus vaikas jau įsijungia į kolektyvą, susiranda draugų, įsilieja ir pats kuria tam tikrą mikroklimatą, užima tam tikras pozicijas, vaidmenį. O palikimas antriems metams yra viso to išmetimas į šiukšlyną - visų pastangų, visų vaiko metų. Antrametis yra etiketė, pravardė, statusas mokytojų akyse. Ką jau kalbėti apie patį vaiką, jo savivertę... Gerai, kad dabartinėje sistemoje yra įžvalgesnių ir išmintingesnių žmonių, ir pradinukų palikinėjimas antriems metams yra, tikiuosi!!! visiška atgyvena.
Miglele, tikrai nėra taip jau sudėtinga - neleisti, kaip čia kitos parašė. Beje, tikiusoi, kad situacija jau išsisprendė jums palanki būdu...

[quote=shantal,2009 04 02, 19:07]
Na trumpai, tai
- blogi mokytojai (išskyrus gal vos kelis), buvo neįdomu veltui stumti laiką,
- tuščiai praleistas laikas, ką ten mokiausi kelerius metus, galėjau išmokti žymiai greičiau, jei būčiau mokiusis savarankiškai
- negaliu pakelti bet kokios prievartos. Ir negaliu mokytis tada, kai nenoriu, kai ateina ir pareiškia, kad šiandien turim tą ir tą išmokti.
- dauguma ten dėstomų dalykų man buvo neįdomūs ir visiškai manau nereikalingi gyvenime. O iš tų kur buvo dėstomi, pusę prikišta visiškai nereikalingo šlamšto. Tokie dalykai,kurie man įdomūs, mokykloje nedėstomi, arba apžvelgiami buvo paviršutiniškai
- kadangi mokiausi tarybiniais laikais ir buvau geriausia klasės mokinė, tai buvo tie mano paauglystės metai mokykloje vien kova. Mane tiesiog "prievartavo" stoti į komjaunimą, o aš nestojau. Aš negalėdavau draugių mokyti sutartinių, nes man mokytojai drausdavo. Aš kaip geriausia mokinė nevažiuodavau mainų programomis į Vokietiją, nes ne komjaunuolė. Mane pastoviai terorizavo, kad neįstosiu nė į vieną aukštąjį, nes parašys neigiamą charakteristiką. Tai aš buvau nusinėrusi tokias trispalves juosteles ir jas įpindavau į kasas ir taip nervuodavau mokytojus. Viena iš kurių, neleidusi manęs į Vokietiją, dabar vienos Vilniaus mokyklos direktorė. Ne veltui sakoma, kad galima būt laisvam kalėjime ir kalėti laisvėje. Aš kalėjau dvylika metų. Ir kokie ten klasės draugai - kurie organizuodavo susirinkimus ir mane svarstydavo, kodėl nestoju į komjaunimą ir tempiu klasės pažangumo lygį žemyn.
Tiesiog nebuvo jokių bendrų interesų su tais žmonėmis.

Kaip baisu... Argi ne problematiška asmenybė? Atsiprašau Shantal, bet taip man iš tavo parašymo atrodo. Aš irgi mokiausi tais laikais ir man daug ką drausdavo ir nieko, - vistiek geri prisiminimai apie draugus ir net mokytojus. Labai gerai kažkuri mama parašė, kad mokytojai irgi turi savo problemų ir ne visiems pavyksta darbe nuo jų atsiriboti.

mano vaikas baigė pradinę. Stebėjausi ir pastoviai nusivildavau visus 4m. : ---
Jei gerai paruošia namų darbus---pamokoje klauso ,kaip mokytoja moko nemokančius, sekančiai pamokai ruoštis jau nėra noro, nes mokykloje nebus kas veikti.
Kiek išmoksta namie-tiek moka.
Pastovios problemos mokykloje dėl priekabiavimo ir prisitaikymo---per gerai mokėsi, sukėlė kitų pavydą. Kitais metais jau mokėsi blogiau, bet vistiek buvo apkalbinėjamas.
Kažkokie nesutarimai su mokytoja, nes mokytoja palaiko fyfas, kurios vadovauja---nenoras dalyvauti klasės renginiuose, ekskursijose, pradėjo braukyti rašydamas, nemėgti etikos pamokų, nes" meluoja". Pasidarė piktas.

Pasikeitė mokykla--lygtais reikalai pasitaisė.
Ar tam reikėjo tiek stresų mažam vaikui, kad įsitikintų jog žmonės yra blogi, o mokykloje daug melo ir agresijos? Dabar turiu pastoviai įrodinėti, kad yra ir gerų žmonių, o mokyklą reikia ištverti. Jaučiu savo kaltę...O kiek daug vaikų LT neturi galimybės net mokyklą pakeisti. Ar ne todėl Lietuvoje tiek daug jaunimo žudosi? Nėra taip baisu gyventi, kaip LT mokykloje mokytis. Yra gerų mokytojų, bet man jų gaila, nes mokiniai ir mokinių tėvai apie mokytojus blogos nuomonės. Tai nereiškia, kad tėvai vaikus prieš mokytojas nuteikinėja---visi nori, kad būtų gerai jų vaikams ir su mokytojomis yra mandagūs, bet...ypač pradinukų mokytojoms reikia labai keistis. Pedagogika--ne diplomas. Skaudu, kad ir čia pedagogės yra agresyvios ir įrodinėja savo statusą. Ne šitaip savo kompetenciją įrodinėti reikia.
Socializuotis vaikas gali ir visokius būrelius lankydamas-rinkdamasis, kas jam įdomu, o ne veltui mokykloje laiką leisdamas ir mokydamasis pritapti, kad draugų turėtų ir nepakenktų savo autoritetui--marazmas
Jei galėčiau sugrąžinti laiką atgal--mokyčiau pradinuką namie.
Darželį lankė ir ten viskas buvo gerai. Visai geri tie darželinukai, jei auklėtojos su jais normalios dirba. Daug kas nuo pedagogų priklauso, nes pradinukai į jas su pagarba žiūri ir labai nusivilia, jei jos nežmonės pasirodo. Ką duoda traumuota vaikystė ?

Peite, tau pasisekkė su darželio auklėtojom, todėl ir buvo viskas gerai. Kitos gi aprašinėja košmarus, kuriuos jų vaikai patiria darželiuose. Žinoma, kad labai labai daug kas priklauso nuo pedagogo, bet vaikai į mokyklą ateina ne iš oro, o iš šeimos ir turi jau išmoktą elgesio modelį ir pagal jį elgiasi, turi kažkokį suformuotą požiūrį ir nuomonę. Taigi, manau jei vaikas nenori mokytis iš esmės, jeigu jam gerai mokytis yra "nelygis", tai tikrai viena pradinių klasių mokytoja ne kažin ką ir gali padaryti. O jeigu klasėje susirenka grupelė tokių vaikų, tai belieka pareikšti užuojautą tokioj klasėj dirbančioms mokytojoms. Jei vaikas nesijaučia gerai mokykloje, manau reikia ieškoti pagalbos pirmiausia toje pačioje mokykloje (dažnai mokytojai mato mūsų vaikuose tą, ko mes nematom arba nenorim matyti), klasės ar mokyklos keitimas irgi yra išeitis. O jei jau visur blogai, tai... problema ne mokykloje ir net ne švietimo sistemoje. Man atrodo neleisti vaiko į mokyklą, tai reiškia bėgti nuo problemos, o ne ją spręsti.

Pati patvirtinote, kad viskas nuo auklėtojų priklauso, nors į darželį remtinos asocialios šeimos vaikų neleidžia, nes brangu. Pasikėlę turtuoliai irgi neleidžia-aukles samdo. Ne aš sugalvojau, kad būtent tokių tėvų vaikai priekabiauja mokykloje, o jeigu dar mokytoja pasitaiko, kuriai tik savo ego rūpi, tai ir blogai. Gerai tik tų tėvų vaikams, kurie tai mokytojai įsiteikinėja. Visose mokyklose padėtis panaši ir visose mokyklose yra visokių mokytojų. Kad visur tas pat, patvirtina ir dabartiniai mano vaiko mokytojai ir mokyklose jau pradedama kalbėtis šia tema su mokiniais, o apie mokytojus mokiniai patys kalba (vyresni)ir jiems į akis, tik mokytojai dar turi akis keršyti, o tėvai dėl savo patogumo, kad nereikėtų keisti vaikui mokyklos, tyli ir samdo korepetitorius.
Panašu, kad čia pilna pedagogių, kurios per savo aroganciją nieko aplink save nemato.
Aš rašiau apie pradinuko mokymą namie. Svarbu visa mokykla, koks mikroklimatas mokykloje. Galima bandyti pakeisti mokyklą...gal pasisesks..., bet gal ta mokykla labai toli arba kitaip nepasiekiama. Kad gerai besimokančiam mokiniui nuobodu ir trūksta dėmesio pamokų metu, tai tėvai nemato jame to, ką mato mokytoja? ???

Peite, jaučiasi, kad tu baisiai supykusi ant mokyklos, mokytojų ir ant visų, kurie nepritaria tavo nuomonei. Aš rašiau, kad labai labai daug kas priklauso nuo mokytojų, bet nerašiau, kad viskas priklauso nuo jų. Mokytojai ne dievai. O kad mokytojai mato tas savybes, kuriu tėvai nemato, tai irgi tiesa ir tai visai nesusiję su nuobodžiavimu pamokose. Mokykloje yra ta aplinka, kur dažnas vaikas leidžia sau daugiau, nei namie. Bet nesakau, kad visais atvejais atsiskleidžia tik blogais pavyzdžiais.

kaip vaikas galėtų vėliau prisitaikyti visuomenėje - neįsivaizduoju... Juk turi išmokti bendrauti, dalintis, galų gale pastovėti už save...

Tiesiog tokia nuomonė susidarė--rašiau , kad yra žmoniškų pedagogų ir tokie pedagogai neiškelia savo kompetencijos aukščiau nei yra. Bent jau pradinukui tėvai,vadovaudamiesi programomis, gali išaiškinti viską, jei tik nori.
"pastovėti už save"- kodėl manote, kad to būtinai reikia? Gal murzų visuomenę kuriame? Vaikai ateina mokytis, o mokykloje dar prireikia "pastovėti už save", prisitaikyti"ir visokių kitokių nesamonių. Ar daug mums, suaugusiems, to prireikia? Yra įstatymai ir kiekvieno pasirinkimas. Gyvenimas-ne kalėjimas....Jaunuoliai rašo, kad mokykloje baisu buvo, o universitete puiku. Gaila vaikų mažų, kurie iš tėvų glėbio papuola tiesiai į baisų durnyną ir dar turi už save kovoti.
Daug daugiau gražaus , prasmingo bendravimo įgūdžių vaikas įgauna lankydamas jam patinkančius kolektyvus, muzikos, sporto mokyklas, stovyklaudamas.
Niekas nekalba apie vaiko izoliavimą.

Agoo, gal apseikim nuo kitų analizavimo ir įžeidinėjimų. Parašiau apie pedagogių aroganciją, nes papiktino panašūs puldinėjimai šioje temoje. Yra labai pagarbių, mandagių, etiškų mokytojų, tik šioje temoje nesimato. Supermamas ir vaikai paskaito. Daug kalbama apie mokyklos , mokytojų prestižą-karšta tema ir dar ilgai bus karšta... bent skaitant temą taip atrodo. o trūksta labai daug---žmoniškumo ir noro kitą suprasti. Šaukštas deguto, medaus statinę apkartina.
Ar tai, ką apie mane parašei, tau pačiai netinka?
Na, tavo pastebėjimą, kad vaikas mokykloje kitaip atsiskleidžia,pritaikiau sau, nes buvo problema, kad mokykloje žiauriai nuobodu ir didelis nenoras ją lankyti. Mokytoja kalbėjo, kad daugelis vaikų taip pat jaučiasi..., kad mokiniai tarpusavy konkuruoja kas kaip sugeba. Tai vat..vienus vaikus mokykla atgraso nuo bendravimo, kitiems gerai--žiūrint koks vaikas. Kadangi dabartinė mokykla pirmauja pagal priekabiavimą, paauglių savižudybes, nusikalstamumą, gal ne visada vaikas, kuris nemėgsta mokyklos ,yra blogas. Baisu tai, kad kiekvienas ilgalaikis nepasitenkinimas išauga į agresiją arba vaikas neatpažįstamai pakeičia savo požiūrį ir tėvai su juo jau nebesusikalba. Būna ir kitokių komplikacijų.Todėl aš už pradinuko mokymą namie--gerbiu tėvelius, kurie tam pasiryžta ir tikiu, kad jiems viskas pasiseks. Geriausia tada, kai vaikas gauna daugiau pasirinkimo. Tuo jau įsitikinau. Na, o mūsų pareiga- kuo daugiau su vaiku bendrauti ir padėti surasti tai, kas jam įdomu, palaikyti visas geras vaiko iniciatyvas, kiek tik mūsų kišenė leidžia.

http://www.supermama...44---nuotolinis mokymas.

atsakant autorei - manau, kad reikia leisti, nes kas bus kai vaikas suaugs? vienas dalykas- jis nepatirs daug dalykų kurie yra ne išmokomi, bet pamatomi, išgirsti. antras - nemokės bendrauti, įsilieti į žmonių būrį, kai pats kažkur nedalyvauja. manau, kad mokykla išmoko ne tik matematikos ar kt pamokų, bet ir kitų, daug rimtesnių dalykų...
o jei bijot dėl to, kas atsitiks mokykloje, tai jau nebežinau, manau, kad visą tai vaikas turi patirti, nekalbu apie smurtą ar kažka panašaus, kalbu apie meilę, pyktį ant mokytojų ir tt., manau keikvienas per tai turi praeiti, kad sutvirtėtų, suprastų ko iš gyvenimo nori, nes tik mokykloje sutiks tiek daug įvairių šeimų pavyzdžių.
(truputi sumaliau, gal nekonkrečiai, bet gal suprasite ką noriu pasakyti )

Siais laikais neleisti vaiko i mokykla yra per brangu, turiu galvoje reikia tiek tureti finansu, kad vaikas butu apsuptas profesionaliu repetitoriu ir jis galetu neiti i mokykla, bet mano pacios nuomone vaikas turetu jaustis nekaip .
Papildyta:
Beje teko susidurti su seima, kuri vaiko neleido i mokykla, na negalima sakyt visai jis nejo, bet daznai budavo leidziama nenueiti ten, be jokios rimtos priezasties. Zinoma jie l.pasiturintys,bet tas vaikas man pasirode, mazu maziausiai keistas, nors mokslus jis kremta kaip riesuteli, labai protingas vaikas.