Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

ar tai toks didelis gėris, tai dar galima pasiginčyt. cituoju postą iš kitos temos:



nelabai pribręsta morališkai tokiai integracijai, nekalbant apie materialinę pusę -- tokiems turi būt lydintys mokytojai ar kažkas tokio (kaip užsienyje).
arba dar gražiau -- kai atseit "integruoja" spec. poreikių vaikus, o tie visą klasę terorizuoja -- ir niekas nieko negali tokiam padaryt -- integracija.

Fruzina, visi vaikai skirtingi ir visos mokyklos skirtingos. Aš negalėjau mokytis mokykloje (tada nebuvo galimybės pasirinkti mokyklą ). O mano sūnus keliasi septintą ryto, kad galėtų pusvalandžiu anksčiau nuvažiuoti į mokyklą

Kad muša vaikus tai blogai, bet ar mokant namuose juos tikrai nuo visko apsaugosim, juk tada logiška būtų iš vis vaiko neleisti į lauką ir taškas.
Neįgaliųjų integracija priklauso nuo kolektyvo, todėl sakyti, kad tai blogai tikrai negalima ir tokie pavyzdžiai vienetai. Mano vaikų darželyje-mokykloje buvo neįgaliųjų grupė, ir niekas ten iš jų nesityčiojo, neįgalūs teatre darželio-mokyklos vaidina, visi juos myli, jie šaunūs vaikai, paklauskit ar jie nori namuose sėdėti, paklauskit tėvų ar jie nori juos uždarytus namuose laikyti. Tikrai ne.
Todėl man keista kai sveikus vaikus nori uždaryti. Juk realiai pagalvojus tai ką tie vaikai gali šnekėt su bendraamžiais, jei jie daug ko net neisivaizduoja, kas mokytoja, kas klasė (įvairi grupė vaikų), klasės valandėlės, išvykos, išleistuvės, pagaliau klasių susitikimai. Kaip mamos dažniaisiai šneka apie darbą ir vaikus, taip vaikai daugiausia klaba apie mokyklą, mokslą, klasiokus, mokyklos draugus. Pagaliau mergaitės, kaip rensis į mokyklą, kokią kuprinę pirks, o tai ką tai mergaitei sėdinčiai namuose daryt, koks tiklas pirkt kuprinę, jei jos niekas nematys, koks tikslas apsirengti gražiai, jei su chalatu pas ,,mokytoją,, gali nueit.

Kodėl tu negalėjai mokintis mokykloje?

fruzina
ne būtina apribuoti vaiko gyvenimą ir išvykas mokykla.

Kai turesiu laiko daugiau, trumpai parasysiu, nors cia temuteje jau kelis kartus rasiau.

nedarykite to, neatskirkite vaiko nuo jo socialines aplinkos. mokykla nera tobula sistema, nei pati savaime, nei joje dirbantys zmones, nei mokiniai. bet vaikas, apgaubtas perdetos tevu globos neissiugdys imuniteto, neismoks kada reikia patyleti, kada uz save pastoveti. jei nepasiseke su mokykla, galite pereiti i kita. tik bukite geri, netraumuokite vaiko.
dabar ir negalia turintys vaikai visaip integruojami i normalias mokymo istaigas, kad vystytusi kuo pilnavertiskesnes asmenybes....
vaika atskirti nuo socialines aplinkos galite tik tuo atveju, jei artimiausiu metu zadate isvaziuoti i Tibeto kalnu trobele ir niekada nebegrizti....

ir as prisidedu.
Mes irgi turejau problemu del mokyklos . Mano didysis uzsikertancia kalba(mikcioja) ir dar problema del bendravimo . Is pradines i vidurine kai perejo, net sirdies ritmas sutriko i ligonine teko guldyti. Klasiokai pravardziuodavosi is jo ir visaip uzgauliodavo. gerai, kad jis stiprus vaikas jis iskart musdavosi, bet tam net mokytojai nepriestaraudavo, sako, jug turi kazkaip vaikas save apginti. jug nevaikscios per pertraukas mokytojas kartu ir neapsaugos.
man tie metai buvo kosmariski nezinojau ka daryt. kekviena ryta su skaudancia sirdim i mokykla islydedavai ir darbe nesava, pasislepdama paverkdavau. buvau pas direktoriu, pas socialine darbuotoja. budavo ju klasei specialios klases valandeles ir mano vaikas kekviena savaite pas socialine darbuotoja lankesi siais metais jau viskas daug geriau. nera noro vaikui i mokykla eiti, bet niekas neuzgaulioja, nesikabineja.

Na trumpai, tai
- blogi mokytojai (išskyrus gal vos kelis), buvo neįdomu veltui stumti laiką,
- tuščiai praleistas laikas, ką ten mokiausi kelerius metus, galėjau išmokti žymiai greičiau, jei būčiau mokiusis savarankiškai
- negaliu pakelti bet kokios prievartos. Ir negaliu mokytis tada, kai nenoriu, kai ateina ir pareiškia, kad šiandien turim tą ir tą išmokti.
- dauguma ten dėstomų dalykų man buvo neįdomūs ir visiškai manau nereikalingi gyvenime. O iš tų kur buvo dėstomi, pusę prikišta visiškai nereikalingo šlamšto. Tokie dalykai,kurie man įdomūs, mokykloje nedėstomi, arba apžvelgiami buvo paviršutiniškai
- kadangi mokiausi tarybiniais laikais ir buvau geriausia klasės mokinė, tai buvo tie mano paauglystės metai mokykloje vien kova. Mane tiesiog "prievartavo" stoti į komjaunimą, o aš nestojau. Aš negalėdavau draugių mokyti sutartinių, nes man mokytojai drausdavo. Aš kaip geriausia mokinė nevažiuodavau mainų programomis į Vokietiją, nes ne komjaunuolė. Mane pastoviai terorizavo, kad neįstosiu nė į vieną aukštąjį, nes parašys neigiamą charakteristiką. Tai aš buvau nusinėrusi tokias trispalves juosteles ir jas įpindavau į kasas ir taip nervuodavau mokytojus. Viena iš kurių, neleidusi manęs į Vokietiją, dabar vienos Vilniaus mokyklos direktorė. Ne veltui sakoma, kad galima būt laisvam kalėjime ir kalėti laisvėje. Aš kalėjau dvylika metų. Ir kokie ten klasės draugai - kurie organizuodavo susirinkimus ir mane svarstydavo, kodėl nestoju į komjaunimą ir tempiu klasės pažangumo lygį žemyn.
Tiesiog nebuvo jokių bendrų interesų su tais žmonėmis.
O šiaip, jei skaitai angliškai, tai paskaityk David Friedman pamąstymus, kur Giedriaus nuorodėlės yra. Dėl visų tų pačių priežasčių, kurias šis žmogus išvardijo ir aš negalėjau mokytis mokykloje.

aš tą Friedmano blogą paskaičiau. sutinku -- tikrai įdomus. tik... to žmogėlio super dėkinga padėtis. abu su žmona dėsto aukštosiose, reiškia ir daug laisvo laiko turi, ir pinigų. vaikai nuo mažens jau akademinėj dvasioj auga.
bet kiek šeimų gali sau leisti tą patį?

ir labai džiaugiuosi, kad jo vaikai turi tokią galimybę.
Bet žinai tokie "pedagogai", kokie man dėstė, tai tada jau, kaip Valinsakas sakonafik Ateina į klasę. Pasako kokį paragrafą pasiskaityti, po to atsakyti į klausimus. Išeina gerti kavos. Gale pamokos ateina ir užduoda namų darbus. O tas 45 min. didžiausias triukšmas, vistiek nieko negali susikaupti ir dirbti. Buvo ir tokių, kurie bandydavo kažką aiškinti, bet jau taip atmestinai, kad jausdavai su "kokia meile" mokytojas praveda pamoką. Tiesiog ateidavo atsėdėti valandas.
Tai dabar, kai jau turiu patirties, tai žinočiau į ką kreiptis dėl savarankiškų studijų. O tada dar vaikas..., ech kur gi dėsies žiemą basas.

1- turėti teisę (kaip ir ant kiekvieno žmogaus, to jokiu būdu neleidžiu savo vaikams)pasakyti ant mokytojo blogas, reikia pačiam labai geru būti. Gali būti vienas mokytojas blogas, na du, bet jei dauguma, tada žmogau problema tavyje yra ir tavo susireikšminime.
2- na keista kai vaikas nusprendžia brandžiai ką jis ir per kiek laiko , ir dar kad gerai, gali išmokti. Vėlgi susireikšminimas. Tau gal atrodys kad moki, bet realiai tai ne.
3-čia iš vis juokingas mąstymas, tai ir darbe pasakai, kad nenori šiandien klientui skambinti,nes nėra noro, juk tai tau jau prievarta. Nepyk nesubrendęs mąstymas.
4-negalima nuspręsti ko gyvenime reiks ir ko ne, tik jau ne kokioje 5-8 klasėje, pats žmogau nežinai kaip gyvenimas pasisuks užaugus, pagaliau dar toks dalykas kaip bendras išprusimas. Jis svarbus auginant paskui jau savo vaikus.
5-na dabar jau laikai pasikeitė, taigi tai negalioja. Tačiau skaitant tavo pasakymą keista, kai mokytojai blogi, su klase ,,jokių bendrų interesų,, na bet ar ne tavyje problema buvo. Na maištaut norėjau, kažką parodyt norėjai, nepritapai prie kolektyvo, argi dėl to mokykla kalta.


Atvirai pasakius tikėjausi brandesnės ir svarbesnės priežasties, kodėl negalėjai mokintis mokykloje. Tai tokios banalios priežastys, kurios manau sukasi beveik 50 proc. vaikų galvose, tai susireikšminimas ir nebrandumas, tai tik tiek. Tai taikau ne konkrečiai tau, bet betkuriam žmogui taip mąstančiam.

Man atrodo, gal būsiu kiek grubi, toks pasakymas"mokytojai buvo blogi, aš labai gabi, veltui stūmiau laiką, neįdomu", oi....paprasčiausia keisti.. Savęs iškėlimas ir tiek. Nerimtos kalbos. Nežinau, jei mokytojai tokie blogi, kad vaikų nebegalim išmokyti, tai kas tada gali išmokyti?
Apie namų mokymą tai čia SM iš tikro kaip kažkas sakė yra beprasmiškos kalbos- "natūralistiniai" argumentai valdo....