QUOTE(ragnez @ 2009 02 27, 22:25)
jei tau idomu, paskaityk, pvz., cia.
Oi, Ragnez, kaip ačiū už nuoropdą! Kohn'o knygelę "Unconditional parenting" turiu, dar kaip tik norėjau "Punished by awards" parsisiūsti, dabar gal apsieisiu
Lithium, Karbyne Kaip labai aš jus suprantu Man prireikė pusantrų metų darbo mokykloje, kur nėra pažymių, kad imčiau galvoti kitaip, ir kad yra kitų motyvacijos būdų, ne tik prievartiniai... Juk jei realiai pažiūrėsim, tai ta, kaip Kvaida rašė, "šimtmečiais išpuoselėta švietimo sistema" ne kažkiek ir pasikeitė per šimtmečius: anksčiau buvo rykštės, liniuotė ir žirniai kampe, dabar yra pažymiai, direktoriaus kilimėlis ir t.t. Mano akimis, ne tik balais, bet ir saldainiais, saulutėm, raidelėm ir t.t., VERTINIMAS padaro daug daugiau žalos, nei naudos. Ir pirmiausia "tiems tinginiams". O sunkiausia užduotis ir yra išugdyt vaikui vidinę motyvaciją, džiaugsmą tuo, ką daro.
QUOTE
Tiesa dėl paklusnumo atsakyčiau - taip. Paklusnumo daug kur reikalaujama: paklusnumas viršenybei, paklusnumas įstatymams ir t.t. ir pan., bet nemanau, kad tai yra nesavarankiško žmogaus ženklas. Greičiau atvirkščiai.
tas tam nelygu. paklusti iš pagarbos, ar iš baimės, ar iš durnumo?
QUOTE(Lithium @ 2009 02 27, 22:39)
dėl vertinimo balais.. kartais būna taip, kad jei nevertinama balais, tai ir nesistengiams.Tarkim man visiški nepatinka matematika ir, jei aš žinau, kad tai nebus įvertinta, aš nė nesistengsiu jos suprast
tavo postas puikiai iliustruoja pazymiu priesininku argumenta, kad vertinant zinias pazymiais, demesys nuo mokymosi dalyko perkeliamas i pazymi, atitinkamai, mazta susidomejimas tuo, ko mokoma(si). ir, tarkim, islaikai matematikos egzamina, gauni ivertinima, kokio siekei - kiek laiko tavo galvoje isliks matematikos zinios? o kiek laiko galvoje islieka zinios to dalyko, kuriuo nuosirdziai domiesi - ne del ivertinimo, ne del geresnio balo, o tiesiog todel, kad tau idomu?
QUOTE(Lithium @ 2009 03 04, 18:33)
jei ne pažymiai, daug dalykų, kurių man dabar prireikia, būčiau taip ir neišmokus... tiesiog kažkur 7-9 klasėj nejauti motyvacijos...paskui tik ji atsiranda.
Tokiu metu vaikų požiūris toks- kam man to reikia, man to niekad nereikės. Tik kokioj 11 klas4j, o kai kurie vėliau suvokia, kad reikia mokytis sau. Tada prasideda net mokymasis tokių dalykų, kurie reikalingi tik bendram išsilavinimui, o ne egzaminam ar pažymiui. Aš bėgdavau iš biologijos pamokų, nes sakiau, kad niekad man jos nereikės, nors mokytoja dėstė labai įdomiai. Dabar irgi bėga vaikai net iš tokių pamokų, kur dažnai naudojamos IT, rengiami projektai, daromi bandymai. Yra tokių vaikų, kuriems visai vienodai, kokio lygio tas mokymas. Jų nuomone, JIEMS MOKSLŲ IR ŽINIŲ NEREIKĖS. Vežiesi vaikus į edukacines pamokas muziejuose, teatruose ir pan., kur tikrai neįprasta, įdomu, vos ne pusė pasako, kad tai be ryšio ir tik pinigų leidimas.
Ką darysit, jei jūsų vaikas, kurį mokysit namie, bus vienas iš tokių? Vešit per prievartą į muziejus, kaip įdiegsit jam, kad reikia mokytis vieną ar kitą dalyką, jei jis sakys, kad man to nereikės? Na pvz. kad ir lietuvių kalbos rašybos. Sakys, kad internete rašoma be varnelių, nosinių ir man jų nereikia Nekalbu apie tokius dalykus kaip fizika, chemija, jų gal ir neprireiks. Gerai,jei vaikas turi tokį suvokimą, kad mokosi sau, o jei ne Mokykloj bent jau pažymiui mokosi, kol supranta, kad žinių prireiks.
zinule, is kur vaikas 7 klasej tures motyvacija mokytis, jei ta motyvacija dar pirmokeliams ismusa?
gali tiketi, gali ne - mano darzelinio amziaus vaikai patys manes PRASE nuvesti juos i muzieju - ir ejo susidomeje, paskui pasakojo, ka mate - be jokiu pazymiu su pirmokeliu pasikalbam apie ivairiausius dalykus - nuo lietuvos istorijos iki astronomijos, skaitom knygas, paskui jis man pasakoja apie tai, kodel kosmose nera oro (nes planetos pritraukia) ir kad antanas smetona buvo lietuvos prezidentas - irgi be jokiu pazymiu. nes jiems tiesiog IDOMU.
vaikai is prigimties yra zingeidus, smalsus ir turi puikia atminti - juk jie nuo kudikystes nieko kito ir neveikia, tik mokosi mokosi ir mokosi - sedeti, valgyti, vaikscioti, kalbeti, bendrauti su zmonemis, pazinti pasauli ir savo aplinka. ir tai daro tikrai ne del pazymiu - ir tai daro net tada, kai nesiseka - kartoja ir kartoja tuos pacius dalykus, kol pavyksta. patys, be jokiu nurodymu, disciplinos, paskatinimu, ivertinimu ar bausmiu.
tai kas gi vis tik atsitinka tiems kodelciams ir smalsuciams, kur staiga prapuola ju susidomejimas? motyvacija mokytis? juk smalsumas uzkoduotas prigimtyje, be noro mokytis ir suzinoti nauju dalyku neisgyventume? ir staiga - nera motyvacijos KODEL?
gali tiketi, gali ne - mano darzelinio amziaus vaikai patys manes PRASE nuvesti juos i muzieju - ir ejo susidomeje, paskui pasakojo, ka mate - be jokiu pazymiu su pirmokeliu pasikalbam apie ivairiausius dalykus - nuo lietuvos istorijos iki astronomijos, skaitom knygas, paskui jis man pasakoja apie tai, kodel kosmose nera oro (nes planetos pritraukia) ir kad antanas smetona buvo lietuvos prezidentas - irgi be jokiu pazymiu. nes jiems tiesiog IDOMU.
vaikai is prigimties yra zingeidus, smalsus ir turi puikia atminti - juk jie nuo kudikystes nieko kito ir neveikia, tik mokosi mokosi ir mokosi - sedeti, valgyti, vaikscioti, kalbeti, bendrauti su zmonemis, pazinti pasauli ir savo aplinka. ir tai daro tikrai ne del pazymiu - ir tai daro net tada, kai nesiseka - kartoja ir kartoja tuos pacius dalykus, kol pavyksta. patys, be jokiu nurodymu, disciplinos, paskatinimu, ivertinimu ar bausmiu.
tai kas gi vis tik atsitinka tiems kodelciams ir smalsuciams, kur staiga prapuola ju susidomejimas? motyvacija mokytis? juk smalsumas uzkoduotas prigimtyje, be noro mokytis ir suzinoti nauju dalyku neisgyventume? ir staiga - nera motyvacijos KODEL?
QUOTE(Lithium @ 2009 03 04, 18:33)
jei ne pažymiai, daug dalykų, kurių man dabar prireikia, būčiau taip ir neišmokus... tiesiog kažkur 7-9 klasėj nejauti motyvacijos...paskui tik ji atsiranda.
viskas labai paprasta - kai dideja isorine motyvacija (ivertinimai, pazymiai, konkurencija), vidine motyvacija atitinkamai mazeja.
QUOTE(ragnez @ 2009 03 05, 10:24)
gali tiketi, gali ne - mano darzelinio amziaus vaikai patys manes PRASE nuvesti juos i muzieju - ir ejo susidomeje, paskui pasakojo, ka mate - be jokiu pazymiu su pirmokeliu pasikalbam apie ivairiausius dalykus - nuo lietuvos istorijos iki astronomijos, skaitom knygas, paskui jis man pasakoja apie tai, kodel kosmose nera oro (nes planetos pritraukia) ir kad antanas smetona buvo lietuvos prezidentas - irgi be jokiu pazymiu. nes jiems tiesiog IDOMU.
vaikai is prigimties yra zingeidus, smalsus ir turi puikia atminti - juk jie nuo kudikystes nieko kito ir neveikia, tik mokosi mokosi ir mokosi - sedeti, valgyti, vaikscioti, kalbeti, bendrauti su zmonemis, pazinti pasauli ir savo aplinka. ir tai daro tikrai ne del pazymiu - ir tai daro net tada, kai nesiseka - kartoja ir kartoja tuos pacius dalykus, kol pavyksta. patys, be jokiu nurodymu, disciplinos, paskatinimu, ivertinimu ar bausmiu.
vaikai is prigimties yra zingeidus, smalsus ir turi puikia atminti - juk jie nuo kudikystes nieko kito ir neveikia, tik mokosi mokosi ir mokosi - sedeti, valgyti, vaikscioti, kalbeti, bendrauti su zmonemis, pazinti pasauli ir savo aplinka. ir tai daro tikrai ne del pazymiu - ir tai daro net tada, kai nesiseka - kartoja ir kartoja tuos pacius dalykus, kol pavyksta. patys, be jokiu nurodymu, disciplinos, paskatinimu, ivertinimu ar bausmiu.
bet jie tai daro su tais dalykais, kurie jiems yra idomus. Maniskiui irgi patinka skaityti knygas, enciklopediju daug turi ir megsta is ju faktus rinkti ir ka - lietuviu kalbos vistiek nemegsta ir rasymas jam kancia. Bet ismokti tai daryti vis tiek reikia.
Idomus negali buti absoliuciai visi dalykai, kuriu pagrindu reikia tureti gyvenime.
QUOTE(Bekasė @ 2009 03 05, 10:11)
Idomus negali buti absoliuciai visi dalykai, kuriu pagrindu reikia tureti gyvenime.
ar tai reiskia, kad reikia apskritai isnaikinti vidine motyvacija mokytis zinias vertinant pazymiais ir didinant konkurencija?
o gal yra kitu budu paskatinti vaika mokytis ir tu dalyku, kurie jam is pirmo zvilgsnio neypatingai patinka?
o galu gale, ar tikrai visi mokykloje destomi dalykai yra labai svarbus ir reikalingi suaugusiuju gyvenime?
ir atvirksciai, ar visu tikrai gyvenime reikalingu dalyku mokoma mokykloje?
na ir dar - ar dalykai, kuriu tikrai reikia gyvenime, gali buti neidomus?
Žinai, problema yra tame, kad mokytojai tiesiog nemoka kitaip dirbti... Aš dirbau pradinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja, kai tik buvo įvesta nevertinti pažymiais vaikus iki 5 klasės. Ir ką, visi vaikai turėjo slaptas pažymių knygeles, apie kurias atrodo net ir pradinių kl. pavaduotoja nieko nežinojo. Ten mokytojos rašė įprastus pažymius, nes kitaip negalėjo dirbti. Ir vaikai pergyveno, kad aš nerašau ten jiems pažymių - o aš ir nežinojau, kad turėčiau... Iš kitos pusės man pavadotoja liepė sukurti savo vertinimo sistemą Tada klausimas - kuo buvo bloga aiški senamadiška sena?
Dabar mano vaikas eina į mokyklą ir iki 5 klasės jis yra įvertinamas spalvotais rutuliukais - raudona gerai, mėlyna - neblogai, žalia - pasistenk, balta - blogai. Vaikas dabar sako, kad kitose klasėse yra daugiau spalvų . Kitoje mokykloje įvertindavo raidėmis... Tai gi tai, kad mokykloje dabar nevertina iš tikrųjų netiesa.
Iš kitos pusės - o kaip iš viso kontroliuoti klasę nevertinant? Tai ir gaunasi, kad mūsų vaikai yra pervedami per t.t. sistemą, kuri pati jau užmuša kūribiškumą ir norą mokytis...
Dabar mano vaikas eina į mokyklą ir iki 5 klasės jis yra įvertinamas spalvotais rutuliukais - raudona gerai, mėlyna - neblogai, žalia - pasistenk, balta - blogai. Vaikas dabar sako, kad kitose klasėse yra daugiau spalvų . Kitoje mokykloje įvertindavo raidėmis... Tai gi tai, kad mokykloje dabar nevertina iš tikrųjų netiesa.
Iš kitos pusės - o kaip iš viso kontroliuoti klasę nevertinant? Tai ir gaunasi, kad mūsų vaikai yra pervedami per t.t. sistemą, kuri pati jau užmuša kūribiškumą ir norą mokytis...