Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

Ką gi - po truputį aiškėja...
Jūsų tėveliai-agronomai nesugebėjo jūsų apginti nuo padaužos berniūkščio...

Tai kodėl iš paskutiniųjų dergiate savo mokyklą, jei pagrindinė problema, kaip ir maniau - ne joje?...

Nieks jums neaiškėja. Tiesą sakant, visai kampo nepagaunat - lipdot nuotrupas į kažkokį kreivą veidrodį...
Man nemalonu, kad imatės asmeniškai kabinėtis.
Dergiu savo mokyklą? Ar kritikuoti - tai dergti?

Sazha, o man iš jūsų postų susidaro įspūdis visų pirma, kad labai mylite savo vaikelį. ANtra, kad truputį nerealiai žvelgiate į šio pasaulio reikalus. Ne, tai ne naivumas, bet kalbate taip "globaliai", apie dorovingos vaiko asmenybės ugdymą, vertybių diegimą, darbą tik mielą širdžiai ir mieloje širdžiai aplinkoje - kalbos tiesiog ore... Kai buvau maža tėvai daug dirbo, keisdamiesi pamainom ir mane perduodavo vienas kitam. Bet niekada nejaučiau kažkokio dėmesio trūkumo... Man visada buvo kalama į galvą, kad aš pati protingiausia, aš pati gražiausia ir šeip pati pačiausia. Manyje išugdė 100 procentinį optimizmą, pasitikėjimą savimi ir tvirtą valią. Išleido toliau mokytis privačioje įstaigoje. Dabar jau savo lėšomis studijuoju toliau. Ėjau į mokyklą kaip ir visi kiti paprasti vaikai, bet dėl to nejaučiu jokios nuoskaudos, nei prie manęs kas priekabiavo, nei kas užgauliojo, tu milijoninių apsipykimų kodėl Marytė atsisėdo pas Onutę o ne pas mane per dailę neskaitau kažkokiu įžeidimu. Su pagarba prisimenu savo chemijos mokytoją, kuri išmokė įdomiausių matematinių skaičiavimų (keista bet man tai patiko), fizikę - pedantišką ir iki kaulų smegenų teisingą mokytoją, pas kurią buvau pagauta nusirašinėjant, bet jos tolerancijos ir gražaus paaiškinimo dėka daugiau niekada to nedariau. nuostabi choro mokytoja, kur mus pypliukus i dainų šventes vis vežiodavo, dailės mokytoja papasakojusi apie kiniškuosius veidrodžius ir rokoko suptilybes. Pradinių klasių mokytoja!!!! Kokia ji buvo gera!!!! Manęs, kairiarankės, nevertė rašyti dešine ranka, o didžiavosi kad tokią mergaitę savo klasėj turi. Anglų mokytoja, kuri pykdavo, kad niekada namie nesiruošiu pasakojimams nes laisvai atsistojus angliškai išpyškinu istoriją sukurtą ekspromtu. darbų mokytoja, kuri išmokė mane siuvinėti ir nerti, deja, kairiarankės išmokyti megsti jai nepavyko... bibliotekininke, kuri visada pamokydavo kokia knygą skaityti... O kai prisimenu bandelių kvapą kai jas peradėdavo kepti antros pamokos viduryje!!! aišku kad ne viskas buvo rožėm klota, bet jokių traumų ar baimių man neišugdė.
ir ką gi man blogo ta mokykla padarė?
o grįžtant prie temos, dirbu dviejuose darbuose, studijuoju neakyvaizdžiai, ir dar namą statausi. Gal ir ne visada esu patenkinta užsakymu, kurį gaunu, ar darbeliu, kurį reikia padaryti. Bet man yra gerai. Kiekvienas esam savo likimo kalvis, ir gal tiem, kurie emigravo, ir aria dabar, kad galėtų grįžę mėnesį kaip ponai pagyventim gal ir jiem taip gerai. Juk jei as nenoriu eiti kiemsargiu dirbti tai ir neinu. Nenoriu būti kasininke tai ir nedirbu. O yra kas dirba. Suprantu kad visi lūkesčiai yra dedami į tą mažą augantį kleckutį, tačiau, tikrai ne visi gali būti generolais.
Į mano vieną draugę tėvai sudėjo visus savo lūkesčius ir svajones. Na ir kas iš to? tasė ją po dailųjį čiuožimą ir po smuiko ir po fortepijono pamokas. taip - mergaitė viso to išmoko, bet vaikystės ji neturėjo. tik norėjau pasakyti, kad kas tėvam kartais atrodo labai gerai, vaikui gali atrodyti visai kitaip.
o dėl jūsų palyginimo su mėsmale..... taip - yra ir bus to faršo! bet kaip jau buvo sakyta ant to laikosi visuomenė. Mano draugė tik baigus mokyklą pasigimdė pirmą vaikelį, tėvelis - pora metų vyresnis, dirba vagonų krovėju.... ji dabar jau augina antrą vaiką , gyvena valstybės suteiktame bendrabučio kambary ir laukia kada valstybė duos kažką geresnio. skundžiasi kad gyvenimas blogas. as asmeniskai savęs tokioj vietoj neįivaizduoju.... o ji laiminga. turi mylimą vyra, ir ka jūs jai? o kažkas juk turi krauti tuos vagonus......

Na tai paaiškinkit... Ir niekas prie jūsų asmeniškai nesikabinėja - gi pati puolėt pasakot apie "seksualinį priekabiavimą" 5 klasėje (!) ir apie tai, kad dėl to "nelabai turėjau kam skųstis"... O tėvus, tai kaip suprantu, turėjot...
Ir mokyklos jūs nekritikuojat - jūs ją dergiat... Pasiskaitykit visus savo postus, kuriuose rašote apie ją

Aš tiesiog bandau suprasti, kokia dalis tų problemų iš tikro priskirtina mokyklai (o jų tikrai yra, buvo ir turbūt bus - neneigiu to), o kokia dalis - jums pačiai...

Net negalejau isivaizduoti kad galima sau kelti klausima del vaiko lankymo mokykla.Jeigu jis sveikas. Tai iki kol galvojate vaika laikyti izoliacijoje?

Nu jo, man tai irgi neisnesa protas, kaip sveika ir pilnaverti vaika galima sugalvoti mokinti namie? Sitaip negalima. Jei yra noras vaika mokinti namie, tai manau tai galima padaryti po pamoku. Su vaiku uzsiimti niekas netrukdo, tai gausis, kaip uzklasine veikla

Nežinau... Bet turbūt, vienas iš atvejų - kai motina pati nepajėgia kovoti su savo "vidiniais demonais" ir tuo pačiu bando apsaugoti savo vaiką nuo "priešų"...

Kitas - kai motina įsitikinusi, kad mokykla ugdo tik vidutinybes, o jos vaikas - ypatinga asmenybė, kuriai skirta patekti į istorijos vadovėlius...

na va, Urartu ir vėl 'nežino', bet išanalizavo mane, ir pasidarė sau tinkamas išvadas. Beje, ar aš kur nors rašiau, kad neleisiu savo vaiko į mokyklą?
Čia tokia sena gera SM tradicija - viskas, ką pasakysite, gali būti ir bus panaudota prieš jus Bet šunys loja, o karavanas eina...
kilstelsiu viršun tikrai įdomų ir konstruktyvų straipsnį apie mokymą namuos, kam įdomu - teskaito. http://www.mothering...rue-colors.html

Brangioji, nesiskaudinkit taip smarkiai... Neverta...

Pasaulis pilnas tokių "siaubūnų" kaip aš, berniukas, kabinėjęsis prie jūsų, ar ta mokytoja-ekspertė, įžeidusi jus iki širdies gelmių, bet iki šiol dirbanti mokykloje... (nors, turbūt, turėjo būti viešai ketvirčiuota centrinėj miestelio aikštėj )...
Papildyta:


Taip. Nes mane visuomet domino "kodėl žmogus galvoja taip"...Arba kitaip...

Jūs turite skaudžią asmeninę mokyklos laikų patirtį...
Tik ar dėl to yra kalta vien mokykla?

ko vaikas ismoksta is susidurimu su "siaubunais" ir "mokytojomis-ekspertemis"? ar tai, ko jis ismoksta, padeda jam spresti problemas ir sunkia minute islikti zmogumi? kokius ilgalaikius tikslus sau keli augindama vaikus? kokiais zmonemis nori juos matyti?

Urartu, kol kas tavo postuose nematau noro is tikruju suprasti. tik tau nepriimtinos nuomones neigima ir atmetima. bet jokiu atsakymu is esmes ir noro pasigilinti.

* manau, kad padeda... Nes, kaip ir sakiau, siaubūnų buvo yra ir bus...
Dėl to jūsų akcentuojamo "sunkią minutę išlikti žmogumi"... Taip mąstot jūs. O aš mąstau - sunkią minutę yra svarbu apskritai išlikti...
**Ilgalaikis tikslas (vajazau kaip didingai skamba ) Gal suteikti vaikams gerą išsilavinimą? Ir sveiką gyvenimišką požiūrį...Į ką? Gal į gyvenimą?
*** Normaliais...


Dėl to, ką mano postuose matote - jūsų reikalas... Lygiai taip pat, aš galėčiau pasakyti, kad bandote išgauti sau norimą atsakymą... Bet čia neesmė...

O kokie jūsų ilgalaikiai tikslai?
Įtariu, kad atsakymą jau beveik žinau...