Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

Asmeniskai as manau, kad gyvenant USA ar CA, ar bet kurioje salyje, kur toks mokymas taikomas ne pavieniai, o grupes tevu, tai puiku alternatyvos nebutinai juk yra neteisingos, ar zalingos, galbut net atvirksciai.
Taciau LT as tiesiog neisivaizduoju kaip tai daryti, juolab, kad ir musu ugdymo sistema nenumato tokios galimybes. Kitas argumentas pries yra tai, kad vaikai juk ziaurus kitokiems, o vaikas nelankantys mokyklos tikrai kitoks ...
Kaip issaiskinti vaiko bendraamziams, kad tai, kad mama moko vaika namuose normalu?
Kaip itikinti vaikus, kad jusiskis vaikas ne ligonis? (nes tik tokius vaikus vaikai "isteisins")
Kaip su broliais seserimis? kaip skirtingo amziaus vaikus mokyti vienai mamai?
ir einant i viso sito mokymo giluma kyla fdaugybe klausimu kaip??
As tieisog nemanau, kad galima daryti eksperimenta su savo vaiku, todel to tikrai nedaryciau, bent LT.
Vaika formuojame, ne tikmes, seima, bet ir draugai, aplinka, musu visuomeneje sitas pasirinkimas bus nesuprastas ir jei ne i akis, tai uz akiu smerkiamas. Ir negali pasakyti, kad man nerupi kitu nuomone. Nes kalba eina apie TAVO vaika, kuris kieme, benraamziu buryje tures gintis, o ar sugebes? Taigi tuom mes tik pacios sukeliame vaikui dar viena dideli stresa, padarome ji kitokiu, todel atsakingai reikia zvelgti i savo norus ir atsizvelgti i aplinka, kurioje gyvename.

Mokyti vaiką namie man skamba patraukliai , bet ir utopiškai. Man priimtiniau padėti ruošti namų darbus arba užsiimti kūrybine veikla... Neabejoju, kad išmokysiu savo vaiką tiek skaičiuoti, tiek rašyti dar nepradėjus lankyti mokyklos. Jau dabar 1,5 m. amžiaus dukrytė moka pusė abėcėlės, nes mums labai patinka su ja užsiimti, žaisti ir mokytis (2in1) ir darom tai noriai.
Vėlesnis mokslas, mano nuomone, yra būtinas grupėse, nes mokytojai per eilę metų randa lengviausius ir geriausius būdus, kaip išmokyti visus vaikus (visą klasę) vienu metu to paties dalyko. Vaikas lygina save su kitais ir taip sužino ar dar turi pasitempti ar yra klasės pirmūnas... namuose jis to netenka...
Niekas netrukdo mokyti savo vaiko namuose papildomai, užpildant spragas negautas mokykloje.
Kas dėl vadinamo vaikų luošinimo, tai nemanau, kad labai jau blogai LT šiuo klausimu... Juk daug teigiamų dalykų duoda mokykla, ten užsimezga tvirčiausios draugystės ir kiti dalykai... t.y. natūralus bendravimas... Žmogus tampa komandos dalimi ir vėliau nebejaus barjerų bendraujant universitete darbe, kelionėje, atras daug hobių...

1 priestarauja 2 - psichologu irodyta, kad konkurencija, lyginimas saves su kitais trukdo mokytis - ir ne tik mokytis, bet ir veliau gyvenime tiesiog buti laimingam, patirti pasitenkinima. deja, visa oficialioji svietimo sistema paremta butent konkurencija ir ivertinimais.


as manau, kad mokymas individualiai ar mazose grupese, atsizvelgiant i vaiko poreikius ir galimybes bei dirbant kurybiskai yra veiksmingesnis, uz darba didelese grupese pagal standartines programas.

sutinku su jumis 100 proc. ir as noreciau, kad mano vaikas mokytusi mazesnese grupelese

Prisipažinsiu, kad mane liūdina, kai kas nors gero yra bet kur kitur, tik ne pas mus. Be to, ar keisis kas, priklauso tik nuo mūsų pačių. O visuomenė... Ji irgi ne vientisa, išsiskiria į grupes, sluoksnius, avangardą ir ariergardą... Kaip sakoma, nons be kailia liksi, visiem neįtiksi
Manau, visi tėvai galvoja apie savo vaiko gerovę ir ieško optimaliausių sprendimų būtent savo vaikui. Man regis, namų ugdymo alternatyvos oponentės prieš akis turi "vaiką kaip vaiką", "tokį, kaip visi", "normalų". Bet juk daugėja, greičiau reiktų sakyti - pasirodo, nes esu tikra, kad ir anksčiau jų buvo - "kitokių" vaikų: vaikų su negalėmis, su funkciniais elgesio sutrikimais, itin jautrių ir t.t. Kad ir kaip benorėtume, jų integracija į visuomenę bus kitokia. Į juos žiūrės kitaip. Jiems teks atlaikyti daugiau nei "paprastiems" vaikams.
Mane savotiškai džiugina čia vyraujanti pasitikėjimo pedagogais, pasitikėjimo sistema bei pasitenkinimo socialine mokyklos terpe atmosfera . Džiaugiuosi, kad jums pasisekė su vaikais ir jūsų vaikams pasisekė su mokykla - daugiau ar mažiau, na, bent tiek, kad nesvarstote tokių "drastiškų", anot kai ko, alternatyvų. Jau sakiau, kad neieškosiu šaltinių, apibūdinančių kiek kitokią susidariusią padėtį (apie bendras tendencijas kalbama, ir, regis, kalbama nuolat ir daug: vakar kavinukėje atsitiktinai paėmiau pernykščio vasario "Verslo klasės" žurnalą; išsamus straipsnis, regis, vadinosi, "Kas padaryta Lietuvos švietimo sistemai). Bet daugumoje mokyklų egzistuoja tik tuščias postringavimas apie "kitokių" vaikų integravimą(si). Mano brolis buvo vienas iš jų. Pirmoje klasėje jį paliko "antriems metams" du kartus Ir jei ne trčioji mokytoja, su kuria reikalai labai pagerėjo, mano mama būtų pasiryžusi jį mokyti pati... arba tiesiog nemokyti.
Matau ir kitą problemą: tai, kad mūsų visuomenė yra tokia nelanksti, nenorinti priimti "Kitokius", taip pat yra mokyklos problema bei atsakomybė. Vaikuose neugdomas atvirumas. Nors drįsčiau abejoti, ar taip jau baisiai būtų nesuprastas vaikas, nelankantis mokyklos. Žmogaus vertinimas juk priklauso ne nuo vienintelio fakto apie jį, o labiau nuo to, koks jis yra. Manau, daugybe atvejų nėjimo į mokyklą faktas susilauktų "oooo... "krūta" įvertinimo Ačiū Dievui, tai, kas mums atrodo normalu, vaikams atrodo priešingai - gal gi tokiu būdu kas ir pasikeis?..

Sazha, jus vat rasot apie savo broli, kad mama ji norejo pati mokyti, nes jis "kitoks", paliktas "antriems metams". Aš buvau viena iš geriausių mokinių, baigiau mokyklą sidabro medaliu, bet gailiuosi, kad mokiausi mokykloje, kaip rašiau - -man tai išbraukti metai iš gyvenimo. Aš iš mokyklos laikų neatsimenu nieko gero. Iki šiol puikiai atsimenu tik rusų literatūrą, todėl, kad vaidindavome per pamokas kūrinius, pvz Revizorių, todėl, kad rengdavom herojų teismus (pvz.Lermontovo kūrinių herojų) - vieni būdavom prokurorais, kiti advokatais , kiti liudininkais...
Aš mokiausi tokioje mokykloje, kur
mokymo procedūros neatitinka vaikų išmokimo stilių;
naudojama mokomoji medžiaga menkai susijusi ar visai nesusijusi su vaiko fizinio pasaulio pažinimu;
naudojami metodai ir mokomoji medžiaga, ignoruojantys vaiko jausmus;
mokymo turinys nesiejamas su vaiko interesais.

Aš norėčiau eiti į tokią mokyklą, kur man geografiją dėstytų pvz. Algimantas Čekuolis, lietuvių literatūrą toks žmogus kaip Justinas Marcinkevičius, biologiją - -Ričardas Kazlauskas, teologiją - pranciškonas Astijus ir būtinai turėtų būti filosofija su Leonidu Donskiu.
Aš tiesiog čia parašiau kaip pavyzdėlį, savo mokytojų viziją. Aš jau nerašau apie santykius tarp mokytojų ir mokinių, atsiskaitymo tvarką, dalykų pasirinkimo laisvę, aplamai dėstomų dalykų sąrašą ir dėstomų dalykų programas. Man asmeniškai artimiausia yra Valdorfo pedagogika(pvz. mokinių nevertinimas pažymiais ir t..t).

kiekvieno įsivaizdavimas apie idealų mokymą išsiskiria.. pvz tikrai nemažai daliai mokinių filosofija absoliučiai nepatiktų.

Man atrodo, kad net tokie " sausi"dalykai kaip fizika ir chemija gali būti įdomūs, jei juos mokytojas išdėstytų įdomiai. O ką jau kalbėt apie filosofiją.

kad USA ar kita šalis, tai nieko nereiškia. svarbu kad žmonės ŽINOTŲ KĄ DARO, ir ką darys paskui, ir kur turi konkretų tikslą ir galimybes. o su tokiu mąstymu kad "mano angeliuką mokykloj visi skriaus, traumuos, žlugdys ir kitaip gadins" tai nemažai homeschool'intų vaikų tėvams nusieksperimentavus grįžta į mokyklas ir turi srėbt tėvų privirtą košę.
taip kad geriau nejuokaut ir vadovautis sveiku protu, o ne paauglystės laikų kompleksais.

Sena niekše, kokios naujienos!! Didžiausi sveikinimai, sulaukus sūniuko!!!
Ir aš visiškai sutinku su tuo, ką sakote, kad darant tokį sprendimą, reikia tikrai vadovautis ne vien emocijomis ir idealais...
Mąsčiau, kokie dar argumentai galėtų lemt pasirinkimą vaiką mokyt namie, ir sugalvojau
Lietuvoje egzistuoja bendrosios programos, o be jų jau po truputį tvarkomos ir įteisinamos ir valdorfinės. Realiai egzistuoja vienintelė mokykla, dirbanti pagal šią netradicinę sistemą - tai VIVA mokykla Vilniuje. Pavyzdžiui, kas nors, gyvenantis, tarkim, Klaipėdoje, ir norintis ugdyti savo vaiką kitaip, turėtų šansą dirbti pagal alternatyvias programas, o ne iškeldinti vaiką į tolimą miestą (kaip jau ne kartą buvo).
Kitas faktorius - na, gal naiviai nuskambės, bet - maitinimas Šūdmaisčio prikimštos mokyklų valgyklos, pristatyta užkandžių aparatų, vaiko kišenpinigių irgi nesukontroliuosi iki galo, tuo tarpu namuose būtų aišku, kad bent tris kartus per dieną vaikas normaliai pavalgo. Asmeniškai aš esu šventai įsitikinusi valgomo maisto svarba.
Ir dar. Rekomendavusi Kvaidai knygą "Mano puodelis arbatos", ir pati nusprendžiau ją dar kartą pavartyt. Tame skyriuje, kur mama pasakoja apie mokymą namie (aprašymo spalvos tikrai ne rožinės...), labiausiai daro įspūdį toks argumentas (pacituosiu): [...] ... mokymas namuose man padeda išlaikyti glaudų santykį su visais vaikais. Neatidavę jų kitų suaugusiųjų globon didesnei dienos daliai, mes tą laiką praleidžiame drauge. Tikiu, kad vaikai su savo asmeniniais rūpesčiais ar svarbiais klausimais kreipsis į mane. [...] Yra ir kitų dalykų, kurių nenorėčiau praleisti...

Cia tai teisybe. Mano vaikas treciokas ir siemet jie jau laikomi dideliais, tad nebera galimybes duoti pinigus mokytojai, nurodant, ka vaikas valgys (pusrycius ar pietus, ar tik arbata gers). Tad lieka du variantai - maisto nepirkti isvis arba duoti pinigu paciam vaikui, kuris juos greiciausiai sukis i automata arba isleis bufete, kuriame dabar yra laisvai parduodami daug blogesni produktai nei bandeles. Zinau vaiko klasioku, kurie, kadangi toli gyvena ir ilgai nebuna namie per diena, gauna pinigu ir pusryciams, ir sotiems pietums, taciau visi (!) tie pinigai iseina brudui. Ir tik atrodo, kad va, mes namie tokiu dalyku niekad neperkam, vaikas apie normalia mityba ir tu brudu zala informuotas, supranta, tai ir nepirks. Pirks.

Man paciai vis dar neitiketina, kad tokie dalykai parduodami mokyklose, bet... Realybe kol kas tokia. Ir apie vaiko sveikata ar susikaupima, ar savo potencialo isnaudojima, aktyvu mastyma tokiom salygom negali buti ir kalbos.

Kitas dalykas, kad visada lygiuojamasi i vidutiniokus ar net prasciau besimokancius mokinius. Gabus vaikas namuose tikrai ismoktu daugiau. Va veliau, kai persiskirsto zmones pagal sritis ir lygius, tada gal jau ir mokykloj normaliai.

Deja, mokymui namuose reikia tureti daug laiko.
Beje, smalsu, ar LT yra patvirtintos mokymo namie programos ir atsiskaitymo tvarka (na, kad perkeltu i kita klase)? Kaip realiai yra atsiskaitoma, gaunami pazymejimai ir atestatai?

patvirtinta yra.
programa yra tokia pati kaip ir mokykloms. Atsiskaitymus derini su mokykla (oficialiai esi kurios nors mokyklos sarasuose). nuo vidurines mokyklos galimas ir mokymasis eksternu.

Del maitinimo - cia man jau juokingiausia priezastis. Suprantu del mokymosi tempo pritaikymo infividualiai, kai i idomias temas bus gilinamasi labiau ir t.t. Bet maitinimasis - cia jau aukleti vaika reikia, o ne izuoliuota laikyti.