Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

senovėj turtingi žmonės samdydavo savo vaikams mokytojus į namus. taip išaugo daug žymių veikėjų. bet... ar daug žmonių šiais laikais gali sau tą leist?

taip, todel kad mergaitem is vis buvo uzdrausta eiti i mokyklas ar universitetus, o ir susiskirstymas klasem buvo daug ryskesnis, kai ponulio vaikas negalejo su prascioku sedeti viename suole - tai mes sito vel gal norim?

Sena niekše, pastabą apie kategoriškumą skyriau kitoms pašnekovėms.
Daug gerų klausimų
Gal turėčiau išdėstyt savo namų mokymo viziją. Vaikus namuose ugdančioje šeimoje bent vienas iš tėvų turėtų būti nedirbantis - juk turim omeny dažniausiai ne vieno vaiko ugdymą, o ir šiaip, dirbti su vaikais bei dar pasiruošti būsimoms pamokoms, tikrai reikia daug laiko. O kur dar buitis, kuri irgi niekur nedingsta... Lietuvoje pradinukų mokytojos dažniausiai dėsto visus dalykus 1 - 4 klasėje. Išimtys dažniausiai būna kalbos, tikyba bei muzika, bet, norėdamos didesnio pinigėlio ar trūkstant kvalifikuotų pedagogų, kaip žinia, pradinukės ir šiuos dalykus neretai veda pačios. Kad net ir iki vyresniųjų klasių daugumą dalykų gali kokybiškai išdėstyti ir vienas žmogus, patyriau, susipažinusi su Valdorfo pedagogika. Ten matematiką, gimtąją kalbą, biologiją, fiziką, chemiją, istoriją, iki 8 klasės dėsto vienas - klasės mokytojas. Kalbų, menų, rankdarbių pamokoms dažniausiai (bet irgi ne visada) ateina kiti specialistai. Taigi, vienas žmogus, mokantis daugelio dalykų - joks ne stebuklas, ir ne naujiena.
Kodėl leisti vaiką į būrelius? Nes juose paprastai galima laisvai rinktis - rinktis dalykus (kokiu instrumentu groti, kokią sporto šaką ar kovos meną praktikuoti), rinktis patinkantį meistrą / specialistą... aš neatmetu socialinio aspekto - kartais smagu parungtyniauti, kartais smagu dainuoti dideliam chore ar groti orkestre.
Nežinau, kaip pakomentuoti tą dalį "blogieji vaikai", Gorada. Problema ne "blogieji vaikai"... Beje, į klausimą, ar būreliuose vaikai kažkaip atrinkti - atsakyčiau teigiamai: būreliuose vaikų interesai panašūs, panašūs polinkiai.
Nežinau, kaip išaiškinti savo motyvus, dėl kurių, vis gi, teigiamai vertinu vaiko neleidimą į mokyklą. Tai, manau, jokiu būdu ne noras izoliuoti nuo pasaulio, ne noras "sukurti meno kūrinį", "padaryti" tokiu žmogum, kokiu nori... Tiesiog tikiu, kad yra tėvų, kurie gali kokybiškiau ugdyti savo vaikus patys, nei tai daro sistema. Kad jie gali geriau perteikti vertybes, kuriomis patys gyvena, savo vaikams, juos ugdydami namie. Tiesa ir tai, kad, lavinant namie, galima sušvelninti vaiko susidūrimą su tuo, kas pasaulyje bloga - bent jau tuo, kad labiau matai, kas vyksta su tavo vaiku. Nesuprantu, kodėl tokį ugdymą reikia apibūdint taip kandžiai - "po sijonu". Nesuprantu taip pat to požiūrio "už vieną muštą dešimt nemuštų duoda", ypač kai kalba apie vaikus...
Papildyta:

Taigi. Moterų diskriminacija ir luominis susiskaldymas - sudėtingi socialiniai reiškiniai, ir mokymasis individualizuotai ar namuose su jais kaži ar labai susijęs.
Ir šiuolaikinis noras būt "kitokiais", "nepritampančiais", "ne šio žemės asmenybėm" - kaži, ar tai - tik noras. Tiesiog tokie laikai, kad žmonės išsilaisvino ir yra, kuo nori būti, tai - sveikintina... jei tikra ir nuoširdu. Taip gyventi - įdomiau. Bet neigiamai vertinu buvimą "kitokiu" ne "iš savęs", o tiesiog, kad "iššokt aukščiau bambos". Taip pat jaunimėlio būrimąsi į visokias subkultūrines grupes vertinu ne kaip stiprios, o anaiptol - silpnos asmenybės raišką: pirmiausia jie bando išrėkt savo vidinius konfliktus išsišokančiu elgesiu bei išvaizda, o antra - buriasi į tokių pat išsišokėlių bandas... Ir šis reiškinys mokyklose labai paplitęs. Išvada: būti savimi mokykloje nelengva.
Apie subkultūras, patyčias, prievartą mokyklose tikrai yra statistikos, bet laabai jau tingiu tos niūrumos ieškot, kvaida, atsiprašau...

sakybama "blogieji vaikai" as apibendrinau tai ka jus priskyrete mokyklai - kad is ten vaikas parsinesa keiksmus, nenora tvarkytis, dar kazkokius iprocius - jie tai parsinesa is vaiku einanciu i ta pacia mokykla, todel taip ir issireiskiau.

Mano nuomone visa pasauleziura ir vertybes galima ugdyti namuose ruosiantis mokyklai (ruosiant pamokas), uzsiimant kazkokia veikla kartu su vaiku, laisvalaikiu kartu neatinamt is jo realaus pasaulio aplinkos. nezinau ar as galeciau vertinti save geriau negu pradines mokyklos mokytojus, as nekalbu apie prastus mokytojus, manau mazai kas leidzia vaika i mokykla nepasirinke mokytojos, su ja nepabendrave. mano drauges sunus labai lauke kada jis eis i mokykla, kada jau gales uzsideti kuprine ir kaip ir kiti kiemo vaikai eiti i mokykla, toks isdidus jautesi, kad jau ir jis yra suauges - jis moksleivis. o su kokiu dziaugsmu sesers dukryte pirmokele roodo mamai kad jos pasiekimu klygelej mokytoja saulute ipiese, ar pagyrima parase.
Velgi is kitos puses, kai musu visuomene yra labai netolerantiska ir konservatoriska, vaikas neinantis i mokykla ir su kiemo ar kitais vaikais bendraudamas jausis kitoks. ir tikiu kad jis ne karta pas mama paklaus, o kodel visi vaikai eina i mokykla o as ne?

kiekvienas turim savo nuomone, bet as nesutinku kad vaikui mokymas namuose padarys vien tik gera itaka...

Vis gi, norėčiau pakreipt kalbą pozityvia linkme: ką GERO, be jau aptarto soc. aspekto, gali duoti vaiko ugdymas švietimo įstaigose? Ką GERO gali duoti ugdymas namuose? Nes išeina lyg žaisti į vienus vartus: vis bloga ir bloga...

ką gero? tuoj paspėliosiu
MOKYKLOJE
-- komanda kvalifikuotų specialistų
-- kolektyvas bendraamžių iš skirtingos aplinkos
-- mokymo priemonių įvairovė
-- popamokinės veiklos pasirinkimas
-- svarbūs renginiai (kas neprisimena savo išleistuvių ar šimtadienio?)
-- savarankiškumas ir dalinė autonomija nuo tėvų

NAMIE
-- ramesnė aplinka, be patyčių, be 'bandos kultūros"
-- prisitaikymas prie vaiko poreikių
-- laisvai planuojamas laikas
-- adekvatesnis vaiko gebėjimų vertinimas
-- didesnis tėvų autoritetas vaikui

va tiek šiam kartui sugalvojau

kodėl pabrėžiat Lietuvos? galvojat kitur to nėra? o Lietuvos tikrai ne visose mokyklose tokia situacija, kokią nupaišėt juodom spalvom.. aš prieš metus baigiau mokyklą ir man ten tikrai nebuvo blogai ir dabar su klasiokais mielai susitinkam, užsukam į buvusią mokyklą, aplankom mokytojus

Daina išleista 1979 metais. Ne taip seniai praūžęs karas, revoliucinės nuotaikos, šaltasis karas.. tad tada vyravo tokios nuotaikos.


subkultūrinės grupės būna įvairios. Beje, vieni dėl "mados" į jas burias.. o kiti joms priklauso dėl atitinakamų idėjų.. o tos idėjos ne visur yra silpnos. o kaikurios netgi labai veiklios.


man mokykla davė daug gražių ir smagių prisiminimų.. na tai irgi soc aspektas, bet mokykloje taip pat galima išmokt kurt idėjas ir jas įgyvendint, kad patiems mokiniams būtų geriau, pvz dalyvaujant mokinių savivaldos veikloje, mokyklos laikraščio redakcijoje. Kai kurie mokytojai buvo (ir yra) ne tik mokytojai, bet ir žmonės, kurie duoda naudingų patarimų, išklauso, paguodžia..su jais ir dabar galima susitikt prie puodelio arbatos ir paplepėt :)taip pat, kaip jau kažkas minėjo, šimtadieniai, išleistuvės, karnavalai..

sutinku dėl mokytojų. kartais tėvai gali būti labai neteisingi, o protingas mokytojas gali nukreipt vaiką į teisingą kelią, suteikt daugiau pasitikėjimo savim.
ir dėl saviraiškos sutinku -- renginių organizavimo, švenčių visokių -- tikrai daug veiklos gali pasiūlyt mokykla.

1. Nes mokiausi ir dirbau Lietuvos mokyklose. Statistiniais duomenimis (kurių pateikti negaliu, bet su kuriais mus supažindino Vilniaus vaikų linijos (jei neapsirinku) psichologai, rengę patyčių prevencijos programą), Lietuvos mokyklose patyčių ir prievartos lygis yra labai aukštas, lyginant su kitomis šalimis. Man pačiai teko patirti ir prievartą, ir patyčias, ir net seksualinį priekabiavimą - tik tada dar ne viską suvokiau... Beje, buvau puiki mokinė, būrelių lankytoja, užklasinės veiklos aktyvistė, mokyklos prezidentė ir t.t. Mokytojai man buvo palankūs, tad nukentėti teko tik nuo vaikų. Bet mano broliui buvo kitaip. O ir aš pati pamenu mokytoją, daužančią vieno klasioko galvą į suolą. Pereikime prie antro punkto...
2. Koks karas? Vietnamo?? Gimiau 1981, mokyklą baigiau 2000, o kai kurie vaizdai ir nuotaikos, oi kaip pažįstami... Vis pagalvoju - kaip buvo mano broliui, kaip jis jautės, nuolat girdėdamas: Pranai, tavo sesuo tokia buvo mokinė, o TU????
Na, bet aš link pozityvo norėčiau pakreipt kalbą. Paadvokatausiu ugdymui namie.
Sena niekšė išvardijo, o aš patikslinčiau ir papildyčiau
NAMIE
-- ramesnė aplinka, be patyčių, be 'bandos kultūros", šeimoje puoselėjamų vertybių gilesnis įtvirtinimas
-- prisitaikymas prie vaiko poreikių, vaikas gali mokytis savo tempu, tokiu būdu geriausiai paskirstomas laikas - sunkiau besisekančiai disciplinai galima skirti daugiau laiko, et vica versa
-- laisvai planuojamas laikas
-- adekvatesnis vaiko gebėjimų vertinimas
-- didesnis tėvų autoritetas vaikui
-- neretai tėvai, būdami savo profesinės srities pecialistais, gali geriau perteikti mokomus dalykus, nei tai įmanoma artimiausioje mokykloje
Ir aš šiuo metu nesugalvoju daugiau
O dar būtų galima kalbėt ne tik apie mokyklas, bet ir apie darželius...

Visgi kyla keletas klausimu, kuriuos jau anksciau uzdavusios yra ir kitos pasnekoves:
1. Ar jus jauciates turinti tiek ziniu, kiek reikia perteikti vaikui mokant ji namuose ir tinkamai paruosti ji sekanciam etapui? (Aisku, cia kyla kitas klausimas, kiek yra Jusu noras mokyti vaika namuose: pradinis ugdymas, vidurinis, aukstasis?)
2. Tiketina, kad tai nebus mokymas iki 12 klases, nes pats vaikas, kaip esu minejusi, gali pradeti maistauti. Tad ar nemanote, kad kazkada vaika isleidus "i sistema", vaikui bus sunku, nes namuose jis mokesi savo tempu, su mama, be draugu, galu gale niekada neisbande saves lyginant jo pasiekimu su kitais?

Persasi isvada, kad Jus turite tik trumpalaikes perspektyvas ir visa Jusu nora mokyti vaika namie vainikuoja noras "apsaugoti nuo blogo". To kiekviena mama nori, bet gal ne tokiom radikaliom priemonem. Manau, kad esti kompromisai.

Ir dar, iskeliant tema i foruma, kur, matyt, ir yra tikimasi isgirsti ne vien pritariancius suksnius, nereikia taip reaguoti i priesingas nuomones ir moralizuoti. As, pagal savo "sugedimo laipsni" manau, kad neleisti vaiko i mokykla yra "kvaila". Tai yra mano nuomone, kurios jus ir atejote cia isgirsti, ar ne tiesa?

Kadangi klausimai konkrečiai man, konkrečiai apie save ir atsakysiu - kitų žmonių gali būti kitos nuostatos bei galimybės.
1. Jau minėjau Valdorfo mokyklos patirtį, ir esu įsitikinusi, kad daugumos dalykų be problemų galėčiau mokyti savo vaikus bent jau iki 8 klasės (gimtosios bei užsienio kalbų, istorijos - ir ilgiau, mat toks jau mano išsilavinimas - itin humanitarinis ).
2. Turite keistą įsivaizdavimą, kad namuose mokyti vaikus - tai lyg laikyti juos kalėjime, iš kur šie visomis jėgomis stengiasi išsiveržti Jei susipažintumėt su "homeschooling'o" literatūra, pabendrautumėt su šitaip vaikus ugdančiom šeimom, pamatytumėt, kad tikrai taip nėra. Taip pat keista nuostata, kad mokytis "vaiko tempu" - tai reiškia mokytis lėčiau, nei mokykloje. Ir dar turiu pakartoti - nemanau, kad namuose ugdyčiau vienintelį vaiką - galvoju apie kelis brolius - seseris. Tokiu būdu, vaikas turėtų galimybę konkuruoti ir t.t. Nors jei atvirai, tai nemanau, kad laisvai ir gerą saviverę turinčiai asmenybei savęs lyginimas su kitais ir konkurencijos atmosfera yra derami stimulai siekti daugiau...
Jums peršasi klaidinga išvada. Kol kas negaliu tiksliai suformuluoti, kas "vainikuoja" mano pritarimą ugdyti vaikus namie, bet tikrai ne baimė, ir "noras apsaugoti nuo blogo pasaulio". Norėčiau, kad su "blogu pasauliu" mano vaikai susidurtų pasirengę tam susidūrimui, o ne kada lems aplinkybės ar tiesiog, pasitaikius pirmai galimybei...
Pasakyti Kvaila - tai nėra išreikšti nuomonę. Tai yra grubus vertinimas - pasirinkimo, ir žmonių, kurie daro tokį pasirinkimą.

Tikrai būdama humanitarė galėtumėt mokyt fizikos, chemijos?

8 klasės chemijos temos- Fizikiniai ir cheminiai kitimai. Medžiagų agregatyviniai būviai. Izotopai. Avogadro skaičius.

fizika- Rezonansas.Mechainės bangos. Potencinė ir kinetinė energija.

biologija- cromosomos. Organizmų sistematinė padėtis.

Nėjo nukopijuot iš PDF . Tai turi mokėti vaikas baigęs 8 klases.
formato.http://www.smm.lt/ugdymas/docs/Gamtamokslinis.pdf