Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

Skaitau šitą temą o galvoj kirba "absurdas kažkoks"... nesakau, kad mokymo sistema mūsų mokyklose yra tobula. Bet mokykla yra gyvenimo dalis! Dar kad pradini7 klasi7 kursus galima namie mokyti - pakankamai realu atrodo, ne auk6toji matematika ten. Bet tai palaukit - tapai mama - viskas jokio savo gyvenimo nebeturi! negali dirbti (o as gyvenimo be darbo neisivaizuduoju) turiu omeny realu darba is kurio gaunamos pajamos, kuriame pati save realizuoji ir uzsidarai namie vaiko mokymui? ne metams ir ne dviems? o ir tos didziosios naudos vaikui as cia nei gramiuko neizvelgiu, uzdarome ji nuo aplinkos, sakykim gyvenat atokiau nuos miesto sodyboj, tai taip iseitu, kad jusu vaikas net draugu netures iki kol "paleisit" ji? zinoma turiu draugiu, kurios savo gyvenima tik ir isivaizduoja, kaip vaiku auginima, namu tvarkyma, vyro po darbo laukima. bet yra ir kitokiu, kurios nori po daugelio mestu atsigrezti ir pasakyti, va, turiu seima, turiu gera issilavinima, perspektyvu darba.
zinot toks paprastas klausimas kyla, pati paprasciausia lietuviu kalbos skyryba man vidurinej buvo sudetingas dalykas, as ja baigiau bet taip ir nesupratau daug ko, o juk ir papildomai lankiau... Tai kaip as tureciau mokyti vaika to, ko pati nesuprantu? ir daug dalyku yra ko as nemoku. kiek pamenu antroj klasej prasidejo kalbu mokymas, tai kaip mamytei mokyt uzsienio kalbos jeigu pati jos nemoka???
nezinau gal cia mano toki pavirsutiniski pamastymai. bet man toks mokymo budas nepriimtinas. reikalaujantis per daug pasiaukojimo abejotiniems rezultatams.

velgi - nelyginkim amerikos mokymo patirties su musiske, mano sesuo ten gyveno, susidare ispudi, kad mokymo ir ziniu lygis ten gerokai zemesnis, per tuos pacius metus vaikai ten ismoksta maziau nei pas mus.

Michailo Zadornovo zodziuose kogero yra tiesos

Nemanau,kad tai gera mintis,vaika reikia integruoti i visuomene,juk jis joje gyvens

Tokia mintis gali kilti tik siaubingai nusivylus švietimo sistema ir pedagogais apskritai...

tokia mintis gali tapti pateisinama nebent gyvenant kokioj Amerikos "glubinkoj" kur nera nieko jokiu svietimo istaigu

nebūtinai turi būti "glubinka". gal tiesiog toje vietoje yra švietimo įstaiga, kurios kokybė netenkina, o į norimą pakliūti -- ar per toli, ar per brangu, ar kitų sąlygų nėra.
arba primeskim tokią situaciją -- šeima dažnai keliauja po skirtingas šalis, vienoj vietoj būna po pusę metų, metus, du. o su reguliariu mokyklos lankymu tai gali būti sunkiai suderinama. todėl ir tenka ieškoti alternatyvų.
namų mokymas tai nebūtinai mamytė sėdinti su vaiku visą dieną. gali būti nuotolinis mokymas, nereguliarus mokyklos lankymas, mokytojų samdymas.
ir šiaip, manau kad mokyklą žmonės perdaug sureikšmina.

Pasisakau ir net labai už pradinuko vaiko mokymą namuose todėl, kad as pati dėl ligos 3-4 klasės kursą išėjau namuose tai ne tik pagerino mano rezultatus nuo nepažangios iki l.geros, bet ir išmokino mane kaip reikia mokintis. Dėl šio dalyko į savo liga db žiūriu ne kaip į nelaime bet kaip į likimo skirtą savotiška dovaną, nes nežinau kur aš būčiau, bet tikrai ne tokioje pozicijoje kokioje db esu ir ar būčiau baigus 10 klasių
Pagrindiniai pliusai mokymo namuose:

- vaikui skirtas asmeninis mokytojo dėmesys 2 valandos, patikėkit manim, to pakanka išdestiti visas dienos pamokas ir dar net daugiau (kartais su mokytoja viska išeidavom per valanda ir dar net į prieki, savo pradinės mokyklos "egzaminukus" išlaikiau puikiai)
- vaikas turi akis į akį bendrauti su mokytoju - jei nepadarei namu darbu tai tikrai neišsisuksi, ir nuo nieko nenusirašysi
- jei ko nors vaikas nesupras tai mokytojas ir mokinys tol aiškinsis kol vaikutis "pagaus" esmę

Čia kažkas jau rašė, kad mokėsi namuose ir liko didelės spragos, bet manau tai buvo ne pradinės klasės (nes daug skirtingų dalykų ir mokytojų ir jų negali išdėstyti vienas mokytojas kas visiškai įmanoma pradinukui) arba mokytoja - tinginė

Atsiprašau, kad taip daug prirašiau

As pateisinu namu mokyma tik ligos atveju,o tai tai

Kilstelsiu temelę į viršų, nes kaip tik susidomėjau tuo, kas "homeschooling"'u vadinama
Apie mintis neleisti savo vaiko į mokyklą galvoju visai teigiamai - labai norėčiau pabendrauti su tokių minčių turinčiais tėvais, ypač jei jie patys imasi mokymo atsakomybės. Stebiu mokinukus - aplink mūsų namus bent keletas visokio ugdymo įstaigų - įstaigėlių, ir nesu tikra, ar nėjimas į mokyklą yra toks jau baisus praradimas, ypač jei namie keli broliukai - sesutės, yra dar kokia bendruomenėlė, kur galima susitikti ir pabūti su savo bendraamžiais, o, pavyzdžiui, menų pamokas pakeičia ugdymasis menų mokyklose, o sporto pamokas - lankymasis sporto klube, ypač visa šeima.
Ėjau į paprastą mažo miestelio mokyklą - ir, lygindama save su, tarkim, buvusiais kursiokais universitete, suprantu, kad mano mokytojai buvo puikūs "kirviai" Bet reikia pripažint, kad mano mama, būdama diplomuota agronomė, man padėjo išmokti rusų bei anglų kalbų, biologijos ir istorijos labiau, nei tų dalykų mokytojai. Per muzikos pamokas vis klykdavom "jeipatinka ši dainelė daryk taip", per dailę iki pat dvyliktos klasės piešėm grybus (monochrominius, erdvinius, ir kitokius grybus), fizinio pamokos įvarė krūvą kompleksų, kurių teatsikračiau pradėjus užsiiminėt sportu savarankiškai...
Žodžiu, kaip ir visi tėvai, noriu savo vaikui "geriau". Ir suprantu tuos tėvus, kurie, neleisdami į mokyklą investuoja savo laiką ir pastangas į vaikų ugdymą.
Beje, Lietuvoj šiam fronte nieko naujo??

Smagu perskaityti nuomones apie namų mokymą. Atsiprašau, kad ne viską perskaičiusi rašau. Jau septyni metai galvoju apie namų mokymą (homeschooling - plačiaja prasme). Tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms šeimoje, išleidau vaiką į vidurinę mokyklą. Nepraėj nei pusmetis, o jau pamačiau neigiamas viso to mokslo pasekmes. Štai mano patirtis: mokytoja neuždavė, vadinasi nereikia (pradingo žingeidumas), indų neplausiu, nes kiti vaikai sakė, kad neplauna (kam vykdyti pareigą, jei kiti jos nevykdo - vienas iš bandos jausmo elementų); negrosiu, nes turiu ruošti pamokas (kai tuo tarpu mokykloje sako: neparuošiau pamokų, nes neturėjau laiko, reikėjo visą dieną plauti indus, groti ir t.t.), visus blogus įpročius įgytus mokykloje pritaiko jaunesnėms sesėms ir broliams. Dar prieš mokyklą mielai imdavo knygutę į rankas ir pradėjęs ten eiti jau šito nebenori. Mokykloje būdamas gabesniu daro tą patį, ką daro pats neįgaliausias mokinys. Pats neplanuoja, ką buvo išmokęs anksčiau. Nelieka laiko įdomiai veiklai: baseinui keramikai, šokiams, įvairiausiems būreliams ir t.t.
Žodžiu ta mokykla, mano nuomone, nėra iš tikrųjų tokia reikšminga , kai teigiama. Nuolatinės reformos yra tik kosmetinės ir nieko iš esmės pakeisti negali. Taip pat tai ne pati geriausia forma vaikui pabendrauti su bendraamžiais. Todėl daug kartų geriau rasti vieną ar keletą gerų mokytojų, kurie įkvėptų, uždegtų ir pakylėtų mokytis, kurti ir atrasti.
Kadangi esu kaunietė, kviečiu kauniečius, kurie jaučia poreikį kitokiam ugdymui parašyti į AŽ, nes plačiai diskusijai visai neturiu laiko ir noro ir galimybių, nes daugiau linkusi pabendrauti su savo vaikais, pamuzikuoti įvairiais muzikos instrumentais bei susitikti su šeimomis ir pamuzikuoti kartu.

pagalvojau apie savo mokyklinius metus -- tikrai nuo mokyklos nekaifavau. vis norėdavau susirgt, kad tik nereiktų eit į mokyklą bet ilgesnį laiką nepaėjus namai mirtinai atsibosdavo ir norėdavosi kuo greičiau į klasę kaip smagu būdavo apsipirkinėt prieš rugsėjo pirmą ir panašiai.
jeigu tėvai būtų pareiškę, kad "į mokyklą nebeisi, mokysim tave namie" tai būčiau tikriausiai iš namų pabėgus
mano sūnus, nors jam dar anksti, svajoja kada bus didelis ir eis į mokyklą. tikriausiai trauma būtų jo neišleisti.

dėl homeschooling'o -- gal ir visai normali praktika, bet apie tai negalvoju. nemanau kad mūsų šeima tai pajėgtų, tiek laiko, tiek resursų atžvilgiu. be to -- vienas lauke ne karys -- reikia burtis į visokias bendrijas ir kitka. kitas dalykas, esam paprasti žmonės, neturim tokių ambicijų, kad penkiolikmetis įstotų į universitetą, ar kad būtų super-durper išskirtinė asmenybė. jis ir taip išskirtinis, vien jau tuo, kad mūsų vaikas. o pasimokyt būti "tokiam kaip kiti" nėra toks jau didelis blogis -- juk visuomenįj gyvenam, ne atsiskyrę kalnuos.